Iki dabar gaji nuomonė, jog įrašas sveikatos istorijoje apie psichologo konsultaciją vaikui paliks žymę visam gyvenimui ir tai galbūt sudarys kliūčių siekiant išsilavinimo ar ieškant darbo. Tačiau Šiaulių Centro poliklinikos medicinos psichologė-psichoterapeutė Eglutė Linkevičienė pabrėžia, jog tai klaidingas požiūris į psichologinę pagalbą. Alkoholis, tabakas ir narkotikai – tai viena iš sudedamųjų dalių, kuriuos jaunimas nori išbandyti kaip pasilinksminimo priemones arba atvirkščiai – kaip liūdesio ar streso mažinimo būdus. Todėl, pasak psichologės, tokių problemų gali turėti tiek labai gerai besimokantis vaikas iš tvarkingos šeimos, tiek vaikas, kuris užaugo asocialioje ir girtuokliaujančioje šeimoje. Svarbiausia laiku pastebėti problemą. Jei vaikui nuobodu, liūdna, patiriama daug streso, atsiranda noras svaigintis.

Priklausomybių prevencija – anoniminė konsultacija
Jau ne pirmus metus Šiauliuose vykdomos akcijos, kurių metu kviečiamas jaunimas ir jų globėjai į nemokamas anonimines konsultacijas su psichologe pasikalbėti žalingų priklausomybių prevencijos klausimais. Pasak E. Linkevičienės, šiemet į konsultaciją atvyko vos du jaunuoliai su lydinčiais tėvais, tačiau jei ir būtų tik vienas, kiekvienas jų svarbus.

„Visuomenės sveikatos biure vykusi konsultacija buvo skirta jaunimo  priklausomybių prevencijai. Iš viso buvo užsiregistravę trys asmenys, tačiau atvyko tik du. Vienas atvejis, kai mama įtarė, jog jos sūnus vartoja „žolę“. Tai pripažino ir pats sūnus. Antras atvejis, kai mama atvyko susirūpinusi dėl savo dukros elgesio. Paauglystė – tai raidos etapas, kai kiekvienas jaunuolis parodo savo amžiaus tarpsnio savitumus. Paaugliai visada elgsis kaip paaugliai, t. y. laužys nusistovėjusius stereotipus, konfrontuos, bus smalsūs išbandyti suaugusiųjų gyvenimo patirtis“, – pastebi E. Linkevičienė.

Kartais pakanka ir vienos konsultacijos
Dažnai paaugliai nenori pripažinti, jog turi problemų, todėl tėvams ypač reikia pasistengti norint juos nuvesti iki psichologo kabineto durų. Psichologė E. Linkevičienė pastebi, jog dabar jaunimas ypač savimi pasitiki, yra emancipuotas, tačiau psichologė sako, kad nereikėtų pamiršti, jog vaikai visuomet yra vaikai, nepriklausomai, kaip jie atrodo, nors ir barzdas augina.

„Pastebėjus savo vaiko problemas ir, jei tėvų santykis su vaiku geras, jie turės pakankamai autoriteto ir jėgos rasti psichologą, galintį padėti atpažinti ir įvertinti problemas, rasti išeitis. Tai gali būti ir specialistas poliklinikoje“, – sako psichologė. Psichologo konsultacijos metu ligos diagnozė nenustatinėjama, todėl psichologė ramina, jog apsilankius pas specialistą ateityje nekils problemų.

„Psichologas nerašo diagnozių. Vaiko ligos istorijoje daugiau ar mažiau koduota informacija. Tačiau jei labai baiminamasi, galima kreiptis ir į privačiai dirbančius specialistus arba dalyvauti anonimiškose psichologo konsultacijose akcijų metu. Kaip ir šį kartą buvo –  konsultuoti asmenys, tikėtina, tęs pokalbius mūsų poliklinikoje“, – pasakoja psichologė. Vaikai nuo priklausomybių yra gydomi įvairiais psichoterapijos metodais ir , jei reikia,  medikamentais. Pasak E. Linkevičienės, kartais gydymo prireikia iki tol, kol vaikas ar jaunuolis suauga, susiformuoja savivertė, atsakomybės jausmas, brandesnis požiūris į vertybes ir ateitį. Nors dažniausiai pakanka tos vienintelės konsultacijos.

„Atskirais atvejais praėjus tam tikram laikui tie patys paaugliai vėl sugrįžta pasikalbėti. Kol paauglys subręsta, tampa atsakingu žmogumi, problemos visuomet lieka šalia. Niekas negali pasakyti, jog vaikas užaugęs nebeturės žalingų įpročių. Deja, pasitaiko ir labai nepalankių prognozių dėl psichikos ar asmenybės sandaros ypatumų“, – aiškina E. Linkevičienė.

Suklumpa ir labai geri vaikai
Psichologė E. Linkevičienė kalba apie santykinius du vaikų tipus: sveikus, gerose šeimose augančius, ir augančius asocialiose, turinčius emocinių sutrikimų. Antroji grupė vaikų mato blogąjį tėvų pavyzdį, alkoholio vartojimą, tėvų neadaptyvųjį elgesį, nepriežiūrą. Kai kuriais atvejais, pasak psichologės, tokie vaikai gali turėti genetinių sutrikimų ar išmokto neteisingo elgesio iš tėvų.

Tačiau problemų turi ir pirmoji grupė paauglių, kurie labai gerai mokosi, auga gražiose šeimose, yra ambicingi. Tačiau paslysta, kai juos pradeda kamuoti nuobodulys arba jie turi bendravimo sunkumų, arba nori atitikti referentinės grupės standartus, t. y. būti ,,kieti“.

„Kai paaugliai gerai mokosi, yra viskuo aprūpinti, gali atostogauti kur panorėję, turi užtikrintą respektabilią ateitį, neretai jie kalba apie beprasmybės jausmą. Paauglys suvokia, kad gerai mokantis toliau studijuos; jei neįstos, už mokslus sumokės tėvai; tada gaus norimą darbą. Bet kas toliau? Tai viena iš depresijos formų, kada protingi, gerų šeimų, daug užimtumo turintys vaikai praranda gyvenimo skonį, kelia egzistencinius prasmės klausimus“, – pastebi psichologė. Toks ,,suprogramuotas“ gyvenimas nebetenka azarto, polėkio, rizikos faktoriaus, tampa nuobodus, pernelyg nuspėjamas. Paįvairinimui ar protestuojant neretai panyrama į priklausomybes.

Dėmesys vaikui jau nuo mažens
Kad vaikas užaugtų geras, atsakingas, socialiai nuovokus ir protingas žmogus, psichologė pataria tėvams sutelkti dėmesį į vaiką nuo mažens.

„Augant vaikui kiekvienas jo raidos etapas tėvus parengia skirtingiems vaiko poreikiams. Jei vienerių metų vaikui reikalingas saugumas, artumas, žaidimai ir maistas, tai auginant paauglį jam reikia rodyti gyvenimišką pavyzdį ir užtikrinti ,,emocinį maitinimą“. Tėvai turi būti asmenybės, į kuriuos norėtų jų vaikai lygiuotis: būti pasitempę, autoritetingi, prieinami, kuriais galima didžiuotis ir remtis ištikus sunkumams. Tėvai turėtų stengtis bendrauti su paaugliais, atsakyti į jiems rūpimus klausimus ir nebijoti savo vaikų, nors paaugliai mėgsta provokuoti, greičiau supyksta ar, priešingai, atsiriboja. Jei į vaiką tėvai neinvestuos nuo mažumės – ne tik pinigų ar būrelių prasme, jei neformuos artimo emocinio ryšio, tai gali būti, kad neatpažins siunčiamų pavojaus signalų, kurie vėliau virs problema. Dažnai tėvai teisinasi, jog yra užsiėmę ir kepant blynus ar ką kita veikiant nėra kada pažvelgti savo vaikui į akis. Tačiau artimą ryšį reikia auginti nuolat“, – pabrėžia E. Linkevičienė.

Paauglystės spalvos ir atspalviai
Paauglystė – sudėtingas amžiaus tarpsnis, apie kurį tėvams reikėtų pasidomėti. Yra pakankamai daug ir lengvai prieinamos literatūros. Psichologė sako, jog nereikėtų stebėtis, kad paauglystėje vaikai tampa atšiauresni, ima prieštarauti, tai normalu, nes taip pasireiškia jų savarankiškumo poreikis. Visuomet paauglys ieškos savo kelio, kartais klysdamas, tačiau svarbu užtikrinti jam galimybę sugrįžti.

„Nereikia painioti problemų su paauglystės tarpsniu. Kada tai tampa problema? Jei staiga keičiasi vaiko nuotaika, jis dažnai yra irzlus, depresyvus, jei nori užsitraukti užuolaidas ir ilgai pasilieka vienas kambaryje, klausosi agresyvios muzikos, dingsta pomėgiai, nebedomina anksčiau mėgti būreliai, keičiasi draugų ratas, bendravimo įpročiai“, – aiškina E. Linkevičienė.

Psichologinė pagalba – tiltas į vaiko širdį
Tėvai, anot psichologės, turėtų turėti daugiau nei dvi akis ir matyti, ką jų vaikas veikia, kuo gyvena ir kaip jaučiasi. Šiauliuose, kaip ir kitose miestuose, yra problemiškų paauglių, einančių klaidingais keliais, tačiau kad problemų nebūtų, E. Linkevičienės nuomone, visi galime prisidėti prie ateities kartų ugdymo.

„Vaiko priklausomybės ir kitos bėdos tėvams niekada nenukrenta iš dangaus. Klausimas, kur buvo tėvai iki tol. Yra atvejų, kai labai sunku padėti. Tačiau dabar ir valstybės politika nukreipta į pagalbą tiek dugną pasiekusiems, tiek į profilaktikos priemones siekiant užkirsti kelią į priklausomybes“, – sako psichologė.

Norintys gauti psichologo konsultaciją gali užsiregistruoti pagal gyvenamąją vietą poliklinikose esančiuose psichikos sveikatos centruose, nereikia jokio siuntimo. Tačiau galima kreiptis ir į privačiai konsultuojančius psichologus. E. Linkevičienė pabrėžia, jog nė viena psichologinė konsultacija neturės neigiamų pasekmių vaiko gyvenime.

„Tėvai tikrai be reikalo baiminasi.  Psichologas gali pasinerti į vaiko ir tėvų skirtingus problemos supratimo lygius, bet geba atsitraukęs į situaciją pažvelgti nešališkai. Tarsi nutiesiamas tiltas ieškant išeičių ir stengiantis sujungti tėvų ir vaikų pozicijas. Esu turėjusi atvejų, kai tėvai išgėrinėjo, vaikas turėjo problemų. Konsultuojant šeimą, nustojus tėvams gerti, išsisprendė ir vaiko turėti sunkumai. Jei nėra didelių problemų šeimoje, pakanka padėti nutiesti tiltą, ant kurio ir įvyksta paliaubos“, – aiškina E. Linkevičienė.

Šiaulių Centro poliklinikos medicinos psichologė psichoterapeutė E. Linkevičienė sako, kad kai vaikui nuobodu, liūdna, jis neretai praranda gyvenimo džiaugsmą, tada svaiginamosios priemonės ir tampa negatyvia altervatyva.
Artūro STAPONKAUS nuotr.