Jau švintant kai kurie lietuviški televizijos kanalai prabyla rusiškai. Gyventojai atakuojami gyvenimo būdo, mistikos, politikos, juokų laidomis ir kartais neviltį varančiomis, melagingomis naujienomis. Neretai skleidžiama propaganda mus paveikia taip, kad nebesugebame atskirti balto nuo juodo.  Apie tai, kad mūsų šalyje su propaganda kovojame nepakankamai, pastebėjo ir neseniai Lietuvoje viešėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė Dunja Mijatovič. Ji paragino mus daugiau investuoti ir įgalinti nepriklausomą žiniasklaidą, stiprinti naujienų portalus, jaunų žurnalistų mokymą, skatinti žiniasklaidos suvokimą, stiprinti nacionalinius transliuotojus, panaikinti baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą. Minčiai, kad su propaganda kovojame nepakankamai, pritaria ir kiti specialistai.

Kelia grėsmę šalies saugumui
Politologas Alvydas Medalinskas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad į propagandos skleidžiamas grėsmes Lietuva pradėjo reaguoti per vėlai. Žmonės, matydami vyraujančią neteisybę mūsų šalyje ir stebėdami gražiai surežisuotus įvykius užsienyje, pradėjo idealizuoti kitų šalių vadovus. Tuomet atsirado mąstymas, kad galbūt kitur gyventi yra geriau nei Lietuvoje.

Baisiausia, kad valstybė per vėlai pradėjo reaguoti į tai, kokį poveikį skleidžiama melaginga informacija daro gyventojų sąmonei. Dėl to atsirado problemų, su kuriomis tenka kovoti iki šiol.

„Žinoma, dėl to šiek kalti ir patys gyventojai, kurie pernelyg pasitiki žiniasklaida. Reikia ieškoti alternatyvių šaltinių ir stebėti, kaip apie tą patį įvykį atsiliepia kiti. Tuomet formuojamas normalus ir subalansuotas požiūris“, – akcentuoja politologas.

Specialisto teigimu, propaganda lengviausiai plinta tuomet, kai nesistengiama pateikti kuo daugiau skirtingų nuomonių. Pavyzdžiui, Rusijos žiniasklaida laikosi principo kalbinti tik tuos asmenis, kurie mąsto vienodai. Dėl to gyventojai praranda galimybę suprasti, kuris požiūris yra iš tiesų teisingas.

„Reikėtų pateikti skirtingas nuomones, kad žmogus pats atsirinktų, kuri informacija labiausiai atitinka jo požiūrį. Taip pat itin svarbu nepakibti ant „šviežiai“ žurnalistų pateiktos informacijos kabliuko“, – kaip kovoti su propaganda gyventojams pataria A. Medalinskas.

Politologo nuomone, jeigu mes neišmoksime kovoti su propaganda, mūsų valstybė nusilps, o gyventojai galutinai praras pasitikėjimą savo šalimi.

Nesame atsparūs išorės vėjams
Yra manančių, jog smegenų pudrinimo išvengsime, jeigu, pavyzdžiui, nežiūrėsime rusiškų laidų, filmų, nesimokysime rusų kalbos ir pan.

Tuo tarpu pašnekovas tvirtina, kad tai nėra pats tinkamiausias būdas kovoti su propaganda. Rusų kalbos mokytis reikia, ji tokia pat svarbi, kaip ir visos kitos užsienio kalbos. Juo labiau kad Rusija šalia mūsų. Todėl reikia stengtis šią šalį geriau pažinti. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu staiga Rusija taptų itin priešiška ir niekas nesugebėtų su jos gyventojais susikalbėti. Tuomet tai tikrai reikštų ekonominių, kultūrinių ir kitų ryšių pabaigą.

Jis taip pat nemano, kad mes teisingai elgiamės atimdami iš kai kurių rusiškų kanalų licenciją: „Nemanau, kad tai pats geriausias būdas. Per tą patį kanalą galimą išgirsti ne tik daug melo, bet ir pamatyti gerų laidų, filmų, kurie žmonėms iš tiesų įdomūs. Be to, ko negalima pamatyti per televiziją, galima rasti internete“, – savo nuomonę atskleidžia politologas.

Anot jo, daug svarbiau, kad žmogus nuolat tobulėtų ir mokėtų atskirti tiesą nuo melo. Taip pat nereikėtų užmiršti, kad propagandai labiausiai paveiki ta valstybė, kuri pati turi labai daug vidinių skaudulių ir nesugeba jų išspręsti.

„Jeigu situacija valstybėje pasikeistų ir akių nebadytų neteisingumas, kuris įžvelgiamas kalbant tiek apie korupciją, tiek socialinius, tiek ekonominius klausimus, tuomet mūsų žmonės greičiau pasikeistų ir taptų atsparesni išorės vėjams“, – pabrėžia A. Medalinskas.

Nėra išpuolio, nėra ir reakcijos
Šiaulių universiteto Filosofijos ir antropologijos katedros dėstytojas Jurgis Dieliautas antrina, kad propagandos keliamai grėsmei iš tiesų skiriama per mažai dėmesio.

„Kol nėra išpuolių, tol nėra atsako ir tam tikros reakcijos. Mes negalime numatyti, kokie išpuoliai prieš valstybę įvyks ateityje. Juo labiau kad užslėpti kultūrinio, socialinio pavidalo išpuoliai prasidėjo kur kas anksčiau, negu mes tai suvokėme“, – sako filosofas.

Jis svarsto, kad galbūt jauni žmonės propagandai yra atsparesni nei vyresnio amžiaus asmenys. Ne paslaptis, kad jaunuoliai dažniau naudojasi įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis ir ieško alternatyvių informacijos šaltinių. Tuo tarpu vyresni yra labiau linkę pasitikėti vienu šaltiniu.

Kita vertus, mes nesame garantuoti, kad tam tikra ideologija, įvyniota į populiariosios kultūros pavidalą ir skleidžiama 24 val. per parą, mūsų iš tiesų neveikia.

„Nei kalba, nei kultūra, nei propaganda savaime jokios grėsmės protingam žmogui nekelia. Tiesiog reikia sugebėti informaciją analizuoti, lyginti, gretinti ir ją skaidyti. Čia didžiausias pavojus kyla tik naiviam ir patikliam žmogui“, – akcentuoja J. Dieliautas.

Vis dėlto vargu ar žmonių naivumui kada nors ateis galas. Abejotina, ar užbėgsime už akių tokiam reiškiniui, kaip populizmas. Dėl visuomenės nebrandumo atsiranda tokių nišų, kur itin palanku vystytis politinėms manipuliacijoms, dalyti pažadus ir pan. Tokių dalykų turbūt bus ir ateityje, nes žmonių naivumas yra amžinas.

Pataria išmokti kuo daugiau kalbų
Filosofas pastebi, kad skleidžiant pusiau melą, pusiau tiesą aibė žmonių tuo patiki. Todėl nereikėtų manyti, kad tenykščiai ideologai elgiasi labai naiviai ir neruošia naujo kultūrino poveikio paketų ir pan.

„Gyvename modernioje visuomenėje, kur naudojamos įvairios komunikacijos priemonės, todėl tokių poveikių gali būti daug. Aišku, dėl to isterijos kelti nereikia, užtenka žmonėms apie tai išsamiau paaiškinti, nurodyti tam tikrus atvejus ir pan.“, – pataria dėstytojas.

Tad ko mums baimintis labiau: Rusijos ar islamo šalių skleidžiamos propagandos. Pašnekovas atsako, kad abi yra vienodai grėsmingos, tik galbūt mes labiau pastebime Rusijos atliekamus veiksmus. Kaip ten bebūtų, mes vieni be kitų šalių pagalbos neapsiginsime. Todėl jis pataria daugiau bendradarbiauti su kitomis šalimis, kurios patiria tokį patį propagandos poveikį.

Taip pat siūlo mokytis kuo daugiau kalbų, nes neaišku, kokiais kanalais ir kalba bus stengiamasi mums praplauti smegenis. Kuo daugiau kalbų mokėsime, tuo rečiau būsime mulkinami, kvailinami ir pan.

„Visada reikia ieškoti tam tikrų alternatyvų. Deja, Lietuvoje tai daryti arba tingima, arba nenorima, arba tiesiog laukiama tolimesnių nurodymų. Be to, neaišku, ar įvairios institucijos, tarnybos atlieka visas funkcijas, ar sugeba tinkamai panaudoti biudžeto lėšas ir pan.“, – svarsto J. Dieliautas.

Žodžiu, situacija pasikeis tik tada, kai Lietuvoje bus daugiau ne diplomuotų, bet išsilavinusių žmonių, gebančių mąstyti ir analizuoti.

Stipri valstybė turi imunitetą?
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, reaguodamas į ekspertų pastabas, atkerta,  kad kai kurie specialistai pervertina žurnalistų galias ir užkrauna jai nebūdingą funkciją.

„Kova su propaganda – ne žurnalistų misija ir funkcija. Žurnalistai turi dirbti žurnalistinį darbą“, – pabrėžia LŽS pirmininkas.

Anot jo, tik demokratiškai stipri visuomenė yra atspari propagandai. Todėl jeigu švietimo, kultūros ir politikų vykdoma veikla žmonės nėra patenkinti, vadinasi, atsakas propagandai nėra efektyvus.

Stipri valstybė paprastai pati turi imunitetą ir ne žurnalistų misija yra kažkokiu būdu plauti žmonių smegenis. Aišku, kai propagandiniai reiškiniai vyksta aplinkui, žurnalistams tai gali būti viena iš tyrinėjimo sričių, bet, žinoma, tikrai ne vienintelė.

Atlikti žurnalistinius tyrimus ir skleisti analitinę informaciją, žurnalistams, neretai trukdo jiems nepalankūs įstatymai. Vis dėlto pašnekovas akcentuoja, kad įstatymai patys savaime negali užtikrinti šimtaprocentinio saugumo. Įstatymais tik garantuojamos tam tikros teisės ir laisvės.

„Manau, kad mūsų įstatymai žurnalistams suteikia pakankamai daug galimybių, bet yra pora niuansų, kurie trukdo jiems naudotis savo teisėmis“, – tvirtina D. Radzevičius.

Pavyzdžiui, Lietuvoje vis dar egzistuoja šmeižto bylos, kai galima teikti kaltinimus privačia tvarka, o tai kelia nuolatinę grėsmę informacijos skleidėjams.

Be to, šiandien dėl valdžios ekonominių, politinių sprendimų Lietuvos žiniasklaida nuskurdinta tiek, kad žurnalistams atlikti standartinę misiją yra tikrai labai keblu. Ypač sunku spaudai, kuri patiria itin didelį ekonominį spaudimą.

Tendencijos rodo, kad propaganda, kaip reiškinys, užima vis didesnę vietą pasaulyje ir ateityje visuomenės nariams tikrai nebus lengviau su tuo kovoti. Vis dėlto LŽS pirmininko nuomone, ateityje kovai su propaganda mes būsime pasirengę labiau.

„Kai kurios redakcijos, žurnalistai šį iššūkį pasitinka keldami savo kvalifikaciją ir pajėgumus. Galbūt ateityje lengviau tikrai nebus, bet manau, kad mes tam būsime labiau pasiruošę“, – reziumuoja D. Radzevičius.

Propaganda kelią grėsmę ne tik mūsų valstybei.
Artūro STAPONKAUS nuotr.