Tarptautinis Šiaulių oro uostas šią savaitę paskelbė turimo paskutinio laisvo žemės sklypo aukcioną, kuris įvyks gruodžio 18 d. Į jį tikimasi pritraukti logistikos ar sandėliavimo veikla užsiimantį investuotoją. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad atsižvelgiant į oro uostų specifiką, tokia galimybė yra unikali ir reta. Juo labiau, kad tai paskutinis dar neužimtas sklypas Šiaulių oro uoste.
„Šis sklypas, kurio plotas viršija 2 hektarus, yra ne tik tarptautinio susisiekimo oru komplekso dalis. Šalia sklypo yra įrengta geležinkelio atšaka su konteinerinių krovinių aptarnavimo infrastruktūra, tad plėtoti veiklą galima išnaudojant čia pat esančias tris logistikos rūšis: orą, geležinkelį bei sausumos kelius, tarp kurių yra ir svarbūs Lietuvos magistraliniai keliai“, – teigia Tarptautinio Šiaulių oro uosto vadovė.
Anot jos, šį sklypą išnuomojus, galimybių ateiti į Šiaulių oro uostą artimiausiu metu nebus. Visi žemės sklypai, kuriuos valdo oro uostas, jau yra išnuomoti, juose investuotojai sėkmingai plėtoja veiklą.
Nors Šiaulių oro uostas dėl savo tarptautinio oro uosto statuso turi keleivių aptarnavimo infrastruktūrą, pastaroji naudojama iš esmės orlaivių įguloms aptarnauti. Ilgalaikėje perspektyvoje oro uostas orientuojasi į krovinių gabenimą. Atitinkamai tikimasi, kad sklypu galėtų susidomėti logistikos įmonės, siuntų gabenimo bendrovės, sandėliavimo verslu užsiimantys ūkio subjektai.
A. Kuezada pabrėžia dar vieną reikšmingą žemės sklypo privalumą.
„Tai būtų plyno lauko investicija, kadangi sklypas yra tuščias, neužstatytas. Aukcioną laimėjęs investuotojas galėtų pasinaudoti visais būtinų komunikacijų prievadais ir išskirtine vieta, patį sklypą suprojektuodamas ir užstatydamas pats, kaip jam reikalinga ir tinkama. Taikytis prie jau esančių statinių nereikėtų“, – akcentuoja ji.
Tarp sklypo nuomininkų bei investuotojų galėtų būti ir investicijų bendrovės, nekilnojamojo turto fondai, kurie matytų perspektyvą parengti sklypą tiksline veikla užsiimantiems verslams.
Anot Šiaulių oro uosto vadovės, oro uostas yra atviras įvairiems pasiūlymams bei tikisi sėkmingai baigti kurti aviacijos bei su ja susijusių verslų ekosistemą.
„Norime išnaudoti savo išskirtinumą, kad esame vieninteliai Lietuvoje ir visame Baltijos regione, turintys 3,5 km ilgio ir 45 m pločio orlaivių kylimo-tūpimo taką, be problemų galime priimti visiškai pakrautus transatlantinius orlaivius. Lygiai taip pat esame svetingi ir mažesniems orlaiviams, kuriais į Šiaulius atvyksta investuotojai, verslų savininkai ar vadovai. Dėl infrastruktūros ir turimos jai aptarnauti reikalingos įrangos esame kaip visus metus be sustojimo galinčio dirbti Klaipėdos jūrų uosto atitikmuo sausumoje – galime dirbti ištisą parą, net ir sudėtingomis oro sąlygomis“, – teigia A. Kuezada.
Pastaraisiais metais Šiaulių oro uostas kryptingai dirbo siekdamas pritraukti investicijų ir sėkmingai išnaudojo savo privalumus. Kituose Šiaulių oro uosto valdomuose žemės sklypuose, kurių bendras plotas sudaro beveik 30 hektarų, privatūs investuotojai teikia orlaivių techninio aptarnavimo paslaugas, dirba su krovinių aptarnavimo paslaugomis.
Tarptautinėse aviacijos sistemose EYSA/SQQ šaukiniu atpažįstamas Tarptautinis Šiaulių oro uostas atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) reikalavimus.
Apie tarptautinį Šiaulių oro uostą:
Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Ilgiausias Baltijos šalyse kilimo-tūpimo takas oro uostui leidžia priimti transatlantinius, taip pat sunkius krovinius gabenančius orlaivius. Tai vienintelis oro uostas Baltijos regione, per kurį oro transportu gali būti eksportuojami gyvūnai. Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija.
Pranešimą paskelbė: Eglė Cibienė, UAB "Idea Prima"