Pagal įvairius nelygybės rodiklius Lietuva iki šiol yra Europos valstybių sąrašo dugne. Pajamų atskirtis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų yra tokia didelė, kad tai neigiamai veikia visą visuomenę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Finansų ministerijos specialistai žada, kad situacija pasikeis, kai bus peržiūrėtos tam tikros mokestinės lengvatos.

Gyvena iš išmokų
Pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje vis dar žymiai atsilieka nuo ES vidurkio, kuris 2019 m. siekė 5,09 karto. Tiesa, vykusiame Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Čeponytė kalbėjo, kad per paskutinius kelerius metus situacija ėmė gerėti, tačiau prognozuojama, kad po pandemijos ėmus augti rinkos pajamoms ir atsigaunant ekonomikai, vėl bus matomas nelygybės didėjimas šalyje.

Jos teigimu, viena iš pagrindinių tokios pajamų nelygybės priežasčių yra didelis pajamų atotrūkis tarp asmenų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos, ir likusių šalies gyventojų.

Įvertinus skurdžiausių gyventojų pajamas, paaiškėjo, kad net 70 proc. jų sudaro socialinės išmokos. Todėl tiek skurdo rizikos, tiek pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje labai jautrūs darbo rinkos pajamų augimui ir išmokų dydžių pokyčiams. Kai tik išmokų dydžiai auga tokiu pačiu metu tempu kaip atlygimai, skurdo nelygybė nedidėja, tuo tarpu jei tik išmokos auga mažesniu tempu negu didėja atlyginimai, iš karto pasimato, kad didėja skurdo rizika ir pajamų nelygybė.

Kalbant apie turtingiausius šalies gyventojus, pastebėtina, kad juos charakterizuoja tai, jog šioje asmenų grupėje žymiai didesnę pajamų dalį sudaro kitos pajamos iš savarankiško darbo iš turimo turto ir nuomos, kas maždaug sudaro apie 26 proc. jų disponuojamų pajamų. Įdomu ir tai, kad Lietuvoje šiuo metu 7,8 proc. gyventojų uždirba mažiau nei minimalią mėnesinę algą. Būtent šios aplinkybės lemia, kad skurdo rizika tarp dirbančiųjų vis dar yra santykinai aukšta.

Kaip sakė E. Čeponytė, siekiat pakeisti šią situaciją, kartu su Finansų ministerija yra rengiama ilgalaikė pajamų nelygybės šalyje mažinimo strategija.

Teikia siūlymus
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas pateikė keletą pasiūlymų, kurie galėtų atsidurti šioje strategijoje. Pirmiausia jis atkreipė dėmesį į tai, kad dirbantieji savarankiškai sumoka daug mažiau mokesčių nei dirbantieji pagal darbo sutartį, todėl pasiūlė tokią sistemą keisti.

„Savarankiškai dirbantys asmenys sumoka mažiau įmokų, nei gauna išmokų. Didžioji dalis savarankiškai dirbančių asmenų įmokas moka nuo pajamų, mažesnių nei minimali mėnesinė alga. Atitinkamai jie sumoka mažiau, tačiau gauna daugiau“, – kalbėjo A. Bitinas.

Jo nuomone, reikėtų suvienodinti savarankiškai dirbantiems asmenims taikomas socialinio draudimo įmokų lubas. Tokiu atveju dideles pajamas gaunantys savarankiškai dirbantys asmenys turėtų sumokėti daugiau socialinio draudimo įmokų.

Taip pat jam pasirodė neteisinga, kad dirbantys pagal darbo sutartį socialinio draudimo įmokas moka nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų. Tačiau visi kiti moka mažiau. Todėl būtų teisinga suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų ir dirbančių pagal darbo sutartis socialinio draudimo įmokų bazes, kad mokesčiai būtų mokami nuo 100 proc. pajamų. Išimtys būtų taikomos tik dirbantiesiems pagal verslo liudijimą.

Anot viceministro, negerai yra ir tai, kad šiuo metu nedarbo draudimu draudžiamos tik kai kurios grupės, tai yra, tik individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai. Ūkininkai bei asmenys, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymėjimą, nėra draudžiami.

„Kadangi jie neturėjo nedarbo draudimo, tai valstybė per pandemiją buvo priversta sukurti tam tikras naujas schemas. Savarankiškai dirbantiems asmenims pirmojo ir antrojo karantino metu valstybė išmokėjo 243,7 mln. eurų, o tai palietė 77 tūkst. asmenų. Skaičiai yra dideli, todėl tikslinga kelti klausimą, ar tai yra teisinga, ar nereikėtų įvesti nedarbo socialinio draudimo išmokų?“ – svarstė A. Bitinas.

Jo nuomone, į nedarbo socialinio draudimo sistemą būtų galima įtraukti likusias savarankiškai dirbančių asmenų kategorijas (ūkininkus ir dirbančius pagal individualios veiklos pažymėjimą). Šis siūlymas negaliotų tik dirbantiems pagal verslo liudijimą.

Jei būtų pritarta, dirbantys savarankiškai turėtų mokėti 1,31 proc. siekiančią nedarbo socialinio draudimo įmoką. Skaičiuojama, kad dėl tokių pokyčių 51 tūkst. asmenų įgytų teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, o į biudžetą papildomai būtų surinkti 7 mln. eurų.

Viceministras pateikė ir ketvirtąjį pasiūlymą: įvesti „Sodros“ įmokų grindis (nedarbo, ligos ir motinystės socialiniam draudimui). Jo teigimu, dirbantiesiems savarankiškai „Sodros“ įmokų grindys nėra taikomos, o dirbantiesiems pagal darbo sutartį – yra (nuo MMA). Tai reiškia, kad 80 tūkst. dirbančių savarankiškai asmenų įmokas „Sodrai“ moka mažesnes nei nuo MMA.

„Dėl to valstybė per metus netenka nuo 12,6 iki 20,9 mln. eurų“, – akcentavo ministerijos atstovas.

Todėl jam pasirodė logiška, kad dirbantys savarankiškai (išskyrus tuos, kurie vykdo veiklą pagal verslo liudijimą) turėtų mokėti įmokas ne mažiau nei nuo MMA ligos (2,09 proc.), motinystės (1,71 proc.) ir nedarbo (1,31 proc.) draudimui.

„Tai būtų naudinga, nes visi savarankiškai dirbantys asmenys įgytų bent jau minimalias garantijas į socialinio draudimo išmokas atsiradus socialinei rizikai, išmokos būtų laiku, įvykus draudiminiam įvykiui asmuo išmokas gautų iš karto, o dabar jos išmokamos tik pasibaigus finansiniams metams. Todėl dabartinė sistema neužtikrina pagalbos laiku, nors tai yra vienas svarbiausių socialinio draudimo principų“, – aiškino viceministras.

Vertina atsargiai
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė patikino, kad nevyriausybinės organizacijos palaiko tikslą mažinti pajamų nelygybę ir skirti daugiau lėšų socialinei atskirčiai mažinti, tačiau ne visus siūlymus vertina teigiamai.

„Džiaugiamės, kad prie nelygybės mažinimo matome ne vien Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, bet ir Finansų ministeriją. Kita vertus, turėtumėme savęs paklausti, ar dabartinis siekis per 10 metų sumažinti pajamų nelygybę iki dabartinio ES vidurkio, yra pakankamai ambicingas, nes kitos šalys greičiausiai irgi nestovės vietoje ir ieškos priemonių, kaip mažinti nelygybę“, – susimąstyti ragino A. Adomavičienė.

Anot jos, tinklo nariai palaiko siūlymą suvienodinti „Sodros“ mokestinę bazę visų pajamų rūšių gavėjams, tačiau prieš imantis reformos labai svarbu, kad nenukentėtų mažiausias pajamas gaunantys asmenys.

„Būtų svarbu kalbėti apie išimčių taikymą „Sodros“ grindims. Siūlytumėme pažeidžiamoms nustatytoms grupėms „Sodros“ grindis teikti iš valstybės lėšų ir taip pat peržiūrėti, ar nėra pražiūrėtos kitos pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, mamos, kurių vaikams nustatyta priežiūra ir jos neturi galimybių dirbti pilnu krūviu. Taip pat būtų svarbu įtraukti savarankiškai dirbančius į nedarbo draudimo sistemą, bet reikėtų labai gerai išsigryninti kriterijus, kada mes savarankiškai dirbančius laikome bedarbiais ir kada jiems galiotų šita nedarbo draudimo išmoka“, – kalbėjo tinklo vadovė.

Apibendrindama ji dar akcentavo, kad pasigendama drąsesnio žingsnio perskirstant NPD, nes pagal dabartinius siūlymus, perskirstymas vyktų tarp mažiausias ir vidutines pajamas gaunančių mokėtojų.

„Tokia pertvarka neduotų pakankamo efekto ir tikslas realiai sumažinti nelygybę, liktų nepasiektas“, – sakė A. Adomavičienė.