Į pensiją išėję lietuviai negauna nė trečdalio prieš tai buvusių pajamų: rodiklis vienas mažiausių tarp išsivysčiusių šalių. Lyginant mūsų šalies rodiklį su fiksuojamais kitose valstybėse, Lietuva iš 49 statistikos duomenyse paminėtų valstybių lenkia tik Pietų Afriką, Jungtinę Karalystę ir Meksiką.

Rodiklis vienas prasčiausių
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistikos duomenimis, santykis tarp darbo užmokesčio ir vidutinės gaunamos pensijos Lietuvoje siekia 31 proc. Tai – vienas prasčiausių rodiklių tarp 49 statistikos duomenyse minimų valstybių.

„Santykis tarp mokamos pensijos dydžio ir iki pensijos gauto atlyginimo, dar vadinamas pajamų pakeitimo norma, padeda įvertinti, kaip efektyviai valstybėse veikia socialinės apsaugos sistema, ir iliustruoja, kaip pensija geba pakeisti uždarbį, iki tol buvusį pagrindiniu pajamų šaltiniu“, – sako Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirbo 1000 eurų, o Lietuvoje mokamos vidutinės pensijos dydis siekia 31 proc. prieš pensiją gautų pajamų, tai sulaukusiam pensijos žmogui tikėtina tik 310 eurų senatvės pensija.

Lyginant mūsų šalies rodiklį su fiksuojamais kitose valstybėse, Lietuva iš 49 statistikos duomenyse paminėtų valstybių lenkia tik Pietų Afriką, Jungtinę Karalystę ir Meksiką. Ryškų atsilikimą iliustruoja visų EBPO statistikoje įtrauktų (58,6 proc.) ir Europos Sąjungos šalių (63,5 proc.) pajamų pakeitimo normos vidurkiai.

Orią pensiją gauna ne visi
Antra vertus, lygiuotis į itin aukštus pajamų pakeitimo normos vidurkius taip pat nereikėtų. Nors Indijoje ir Turkijoje pajamų pakeitimo normos siekia beveik 95 proc. (atitinkamai 94,8 proc. ir 93,8 proc.), tačiau reikėtų pastebėti, jog šiose valstybėse pensijų sistemos turi svarbių trūkumų.

„Statistika rodo, kad Indijoje ir Turkijoje pensijos praktiškai lygios iki pensijos gautam darbo užmokesčiui. Vis dėlto Turkijos socialinės apsaugos sistema pasižymi dideliu ir nuolat augančiu deficitu, o štai Indijoje tik nedidelė žmonių dalis gauna pensijas. Dėl šių priežasčių negalėtume daryti išvados, kad šiose šalyse veikianti pensijų sistema yra pranašesnė už veikiančią Lietuvoje, kurioje 2021 m. pradžioje gyveno per milijoną senatvės pensijos gavėjų. Norint tinkamai įvertinti Lietuvos situaciją, reikėtų palyginti ją su šalimis, kuriose yra įdiegta pakopinė pensijos kaupimo sistema“, – dėmesį atkreipia L. Načajienė.

Baltijos šalyse rezultatai skirtingi
Visose trijose Baltijos valstybėse veikia panašios trijų pakopų pensijų sistemos, kurių pagrindiniai principai yra tapatūs. Baltijos šalis vienija ir labai panaši pensinio amžiaus riba – tarp 63–65 metų – bei laipsniškas pensinio amžiaus ribos vėlinimas, tiesiogiai susijęs su ilgėjančia vidutine gyvenimo trukme. Tačiau šie panašumai yra lydimi ir skirtumų, sukuriančių nevienodas pensininkų gyvenimo sąlygas. EBPO duomenimis, kaimyninėse šalyse pajamų pakeitimo norma daugiau nei 20 proc. viršija rodiklį Lietuvoje – Latvijoje pajamų pakeitimo norma yra 54,3 proc., Estijoje – 53,1 proc.

„Baltijos valstybėse pirmojoje pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja visi dirbantieji ir mokantys socialinio draudimo įmokas: Lietuvoje ir Estijoje socialinio draudimo suma ir dirbant praleisti metai verčiami į taškus, o šie, sulaukus pensinio amžiaus, pagal nustatytus rodiklius tampa pinigais. Latvijoje galioja sąlyginė nustatytojo dydžio įmokų sistema, todėl visos socialinio draudimo įmokos yra sumuojamos. Dar daugiau skirtumų atsiranda II pensijų kaupimo pakopoje. Priešingai nei Lietuvoje, Latvijoje kaupimas pensijai II pakopoje su retomis išimtimis yra privalomas daugumai dirbančiųjų“, – sako pensijų specialistė.

Ekspertė atskleidžia dar vieną ryškų skirtumą – kaupimo procentines dalis. Lietuvoje II pakopoje kaupiama suma susideda iš 3 proc., nuskaitomų nuo darbuotojo gaunamo darbo užmokesčio ir valstybės pridedamų 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo. Šiuo metu dar net nėra pasiektas maksimumas. Iki reformos šiais metais, Estijoje ši suma susidėdavo iš 2 proc., nuskaitomų nuo atlygio už darbą, ir 4 proc. atlyginimo atitinkančios sumos, kuria valstybė sumažindavo mokamas socialinio draudimo įmokas ir pervesdavo jas į pensijų sąskaitą. Latvijoje į II pakopos kaupimą pervedami  6 proc. nuo gaunamo atlygio.

„Tai, kad Latvija ir Estija beveik dvigubai lenkia Lietuvą pajamų pakeitimo normos atžvilgiu, lemia skirtumai įvairiose detalėse, tokiose kaip dirbantiesiems privalomas kaupimas II pakopoje ir didesnė procentinė kaupiamoji dalis. Akivaizdu, kad kuo daugiau gyventojai kaupia, tuo didesnę pensiją jie gali tikėtis gauti senatvėje“, – pažymi L. Načajienė.

Pensija reikėtų susirūpinti dabar
Ekspertė pažymi, kad šiandien Lietuvoje vidutiniškai 65-erių sulaukę vyrai dar gyvena 14,5 metų, o moterys – net 19,7 metų. Tai reiškia, kad pensijoje praleisime dar daug laiko. Kita vertus, dėl sparčiai senstančios visuomenės ir darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimo, valstybei ateityje bus vis sunkiau išlaikyti senatvės pensijos gavėjus. Valstybinė „Sodros“ pensija jau šiuo metu negali užtikrinti orių senjorų gyvenimo sąlygų, o ateityje situacijai pagerėti neleis demografiniai rodikliai.

„Norint išėjus į pensiją jaustis patogiai, reikėtų jau darbingame amžiuje užsitikrinti 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų siekiančią pensiją. Padidinti senatvėje mokamą valstybinę pensiją žmogus gali kuo anksčiau pradėjęs kaupimą pensijai II ir III pakopose. Nors papildomų lėšų kaupimas yra susijęs su investavimo rizika, nes investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, tačiau kuo ilgiau ir reguliariau žmogus kaupia, tuo su kaupimu susijusios rizikos tikimybė yra mažesnė“, – priduria L. Načajienė.

„Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis sako, kad žinojimas, kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos, neretai padeda apsispręsti kaupti papildomai ir pasirūpinti finansiškai saugesne senatve ir pateikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kada galima paveldėti visą II pakopoje sukauptą sumą?
Svarbiausias dalykas, kurį verta žinoti kaupiantiesiems II pakopoje − pensijų fonde sukauptos lėšos yra gyventojo asmeninė nuosavybė. Tol, kol jos yra pensijų fondo sąskaitoje, jos yra paveldimos. Tačiau ir pereinant į pensijų išmokų etapą, kuomet žmogus pradeda gauti išmokas, yra galimybių paveldėjimui, kurios priklauso nuo sukauptos sumos ir pasirinkto išmokų būdo.

Jei antroje pakopoje sukaupta lėšų suma neviršija 5 tūkst. eurų, sulaukus pensinio amžiaus visa sukaupta suma išmokama gyventojui iš karto. Jei asmuo miršta po to, kai jo sukaupti pinigai jam yra išmokėti į jo banko sąskaitą, jie gali būti paveldimi kaip ir kitos sąskaitose laikomos lėšos ar kitas finansinis turtas.

Sukaupus sumą, siekiančią nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, lėšos išmokamos periodinėmis išmokomis iki kaupusiajam sukaks 85 metai. Jei pensijų dalyvis nesulauktų 85 metų, neišmokėta sukauptų lėšų dalis būtų paveldima.

Sukaupus daugiau kaip 10 tūkst. eurų ir sulaukus pensinio amžiaus, privaloma įsigyti pensijų anuitetą. Kaip ir kiek lėšų bus galima paveldėti, priklauso nuo pasirinkto anuiteto tipo.

Kas priklauso nuo pasirinkto anuiteto tipo?
Daugiau kaip 10 tūkst. eurų II pakopos pensijų fonde sukaupęs dalyvis gali pasirinkti iš trijų tipų anuitetų – standartinio, standartinio su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu ir atidėtojo.

Standartinį pensijų anuitetą pasirinkusiems gyventojams stabilios išmokos bus mokamos iki gyvenimo pabaigos. Nors šios rūšies anuiteto mėnesinė išmoka yra didesnė nei anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, sukauptos lėšos nėra paveldimos.

Anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirenkamas tuo atveju, kai norima užtikrinti dalinį pensijos paveldimumą. Išmokama mėnesinė išmoka bus kiek mažesnė nei standartinio anuiteto. Tuo atveju, jei asmuo mirtų nesulaukęs 80 metų amžiaus, būtų paveldima vienkartinė išmoka už neišmokėtas mėnesines anuiteto išmokas iki 80-ojo gimtadienio. Pavyzdžiui, jei asmuo miršta būdamas 75-iejų metų, paveldėtojams bus apskaičiuota ir išmokėta vienkartinė išmoka už sukauptas lėšas, kurios būtų buvę išmokėtos per 5 metus iki asmens 80-ojo gimtadienio.

Atidėtasis anuitetas įsigyjamas už dalį sukauptos sumos. Asmeniui, sulaukusiam pensinio amžiaus, pensijų fondai mokės periodines pensijos išmokas, o pensijų anuiteto išmokos bus mokamos tik jam sulaukus 85 metų amžiaus. Pasirinkus šį anuiteto tipą, paveldima likusi neišmokėta periodinių išmokų lėšų dalis iki 85-ojo gimtadienio. Jeigu mirštama po 85-ojo gimtadienio, tuomet sukauptos lėšos nėra paveldimos.

Be to, svarbu žinoti, kad sulaukęs pensinio amžiaus, asmuo turi teisę atidėti išmokų pradžią. Tokiu atveju jis lieka pensijų kaupimo sistemoje, jo kaupiama suma toliau auga, o mirties atveju visas II-oje pakopoje sukauptas pensijų lėšas gautų paveldėtojai.

III pakopoje kaupiamos lėšos taip pat paveldimos
III pensijų pakopoje gyventojai lėšas gali kaupti savarankiškai. Valstybė skatina šį kaupimą įmokoms suteikdama gyventojo pajamų mokesčio (GPM) lengvatą. Kiekvienais kaupimo metais galima susigrąžinti sumą, siekiančią iki 20 proc. sumokėtų įmokų į III pakopos pensijų fondą, o maksimali suma, kurią galima susigrąžinti, yra 300 eurų per metus.

Kaupiant III pensijų pakopoje sukauptos lėšos taip pat yra paveldimos. Visa suma paveldima tuo atveju, jei asmuo miršta nesulaukęs pensijos. Kitu atveju paveldimumas priklauso nuo pasirinkto pensijos išmokėjimo būdo.

III pakopos pensijų fondo dalyviai patys renkasi, kokiu būdu sukaupta suma gali būti išmokama. Absoliuti dauguma kaupiančiųjų III pensijų pakopoje nori sukauptus pinigus gauti iš karto ir pasirenka visos sumos išmoką vienu kartu.

Jeigu gyventojas pageidauja, jis gali rinktis periodinę pensijų išmoką, nuperkant anuitetą gyvybės draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimą, o paveldėjimo sąlygos priklauso nuo pasirinkto anuiteto tipo.