Pastebėjus, kad mieste kažkas yra netvarkoje, norisi, jog į tai būtų sureaguota. Deja, kreipiantis pagalbos neretai tenka išgirsti, kad tai ne tos įstaigos funkcija arba visa kaltė būna suverčiama patiems gyventojams. Vadinasi, miesto gerove turime rūpintis patys?
Pokyčių nematyti
Šių metų rugpjūčio 10 d. „Šiaulių naujienų“ numeryje publikavome straipsnį „Nesprendžiamos Šiaulių problemos prisideda prie klimato kaitos“. Šiame tekste buvo išsakytos visuomenininko Igno Radžvilo mintys apie tai, kokių problemų kyla mūsų mieste. Šį kartą nusprendėme pateikti kitokį požiūrį į tuos pačius dalykus ir parodyti, kaip į tas pačias negeroves visi reaguojame skirtingai.
I. Radžvilas jau ne kartą yra kreipęsis į redakciją su apgailestavimu, kad jau daug metų nėra aiškių pokyčių buitinių atliekų tvarkymo rūšiavimo srityje. Tik maža dalis šių atliekų išrūšiuojama ir perdirbama, dėl to susidaro nepamatuotai dideli šiukšlių kalnai, šiukšlynai.
Nepaisant to, pokyčių šioje srityje iki šiol nematyti. Kaip teigiama ir visuomenininkui adresuotame Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktame atsakyme, dėl to kalti mes patys: „Netvarka šalia daugiabučių namų kolektyvinių (bendro naudojimo) komunalinių atliekų konteinerių susidaro dėl gyventojų, kurie netinkamai rūšiuoja atliekas, t. y., šalia konteinerių meta didelių gabaritų, statybines, žaliąsias (šakas, lapus, žolę) ir kitas atliekas, kurias privalo pristatyti į tam skirtas atliekų surinkimo aikšteles“.
Užuot pateikusi problemos sprendimo būdą, Savivaldybės administracija prašo pastebėjus tam tikrose Šiaulių miesto vietose esančius nelegalius sąvartynus ar netvarkingą aplinką prie konteinerių, informuoti Miesto ūkio ir aplinkos skyrių el. paštu, nurodant konkrečią vietovę ar adresą. Taip pat siūlo „budėti“ ir vaizdo kamera užfiksuoti piktybinius atliekų tvarkymo pažeidimus, o nufilmuotą medžiagą perduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriui.
Negali padėti
Šiauliečiui pro akis nepraslydo ir tai, kad kai kurie šiauliečiai, važinėdami netvarkingomis transporto priemonėmis, teršia aplinką. Tik ir šį kartą miesto valdžia dėl to nelabai gali kuo padėti, nes kaip rašoma pateiktame atsakyme, kontroliuoti netvarkingas transporto priemones nėra Savivaldybės funkcija.
Administracijos aiškinimu, už transporto priemonės techninę būklę yra atsakingas pats transporto priemonės savininkas, o nuodugnias transporto priemonių apžiūras atlieka kvalifikuoti specialistai techninių apžiūrų centruose ir netvarkingoms transporto priemonėms galiojantis techninės apžiūros dokumentas neišduodamas. Anuliuoti techninės apžiūros galiojimą gali policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai. Todėl pastebėjus netvarkingus automobilius mieste, ir vėl prašoma šį faktą bei automobilio valstybinius numerius užfiksuoti vaizdo medžiaga ir ją perduoti policijai.
Tiesa, kitame rašte pateikiama papildoma informacija, kad ant gatvės dangos, šaligatvio ar žalios vejos patekusi alyva tampa pavojinga atlieka. Už tai taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje „Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas“.
Aplinkos užteršimas mažesniu kaip vienas šimtas kubinių decimetrų pavojingų atliekų kiekiu užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų. Už didesnę aplinkai padarytą žalą užtraukia baudą net iki kelių tūkstančių eurų. Todėl pastebėjus, kad iš techniškai netvarkingos transporto priemonės liejasi alyva, apie tai reikia kuo skubiau informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos.
Pažeidimų neįžvelgia
Anot I. Radžvilo, tam tikrų trūkumų yra ir kalbant apie žiedą Draugystės-Dubijos gatvių sankryžoje. Jis klausia, kokiam tikslui ten įmontuoti iškilūs elementai, kurie neužtikrina eismo saugumo. Atsakyta, kad žiedinės sankryžos Šiaulių mieste įrenginėjamos pagal įstatymų nustatyta tvarka atestuotų projektų vadovų parengtus techninius projektus, kuriems buvo gautos įstatymų nustatyta tvarka, atestuotų statinio ekspertizės vadovų parengtos teigiamos ekspertizės išvados, patvirtinančios, kad žiedinių sankryžų techniniai projektai atitinka teisės aktus, reglamentuojančius gatvių projektavimą.
Pažymėta, kad projektas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, projektui buvo gautos įstatymų nustatyta tvarka, atestuotų statinio ekspertizės vadovų parengtos teigiamos ekspertizės išvados, patvirtinančios, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Šiauliečio teigimu, kai kurie miesto gyventojai taip pat jaučiasi nesaugiai, kai judriausiose miesto sankryžose įrengtos kameros fiksuoja transporto srautus ir pėsčiuosius. Tuo tarpu Savivaldybės administracija aiškina, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas Šiaulių miesto viešose vietose yra vienas iš Šiaulių miesto 2015-2024 m. strateginio plėtros plano, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos, prioritetų „Saugi – draugiška gamtai kokybiška gyvenamoji aplinka“, kurį vykdant įgyvendinamas uždavinys „Sukurti vaizdo stebėjimo ir informacijos valdymo sistemą“. Tikslui pasiekti įgyvendinama priemonė „Saugus miestas – vaizdo stebėjimo kamerų infrastruktūros plėtra“. Vykdomame Šiaulių miesto 2015-2024 m. strateginiame plėtros plane apibrėžta beveik dešimties metų miesto vizija, plėtros prioritetai, iškelti tikslai, kurie apima ne tik vaizdo stebėjimo sistemą, bet ir ateities viziją į saugesnį ir komfortiškesnį gyvenimą.
Turi paaiškinimą
Visuomenininkui širdį skauda ir dėl nukirstų bei per retai atsodintų medžių miesto centre. Tačiau Miesto, ūkio ir aplinkos skyrius ir tame nemato nieko blogo: „Informuojame, kad centrinėje miesto dalyje visi darbai vykdomi pagal iš anksto parengtus suderintus projektus ir apie būsimus darbus informavus visuomenę. Šiaulių miesto viešųjų erdvių rekonstravimo projektiniai pasiūlymai buvo viešai pristatyti visuomenei. Atkreipiame dėmesį, kad dėl želdinių pertvarkymo pasiūlymų negauta ir per viešo projektų pristatymo susirinkimus diskusijų, pastabų nebuvo. Šiaulių miesto savivaldybė kasmet mieste sodina (atsodina) medelius į buvusių medžių vietas ten, kur galima juos atsodinti, nenusižengiant šiuo metu galiojantiems želdinių veisimą reglamentuojantiems dokumentams“.
I. Radžvilas taip pat pasigenda informacijos apie miesto aplinkos oro kokybę. Jo nuomone, tokia informacija turėtų būti publikuojama laikraštyje. Tik Savivaldybės administracija šiuo klausimu yra visiškai kitokios nuomonės. Jos aiškinimu, visuomenei vis daugiau naudojantis išmaniosiomis technologijomis, kompiuteriais, visa aktuali informacija yra lengvai prieinama internetinėje erdvėje. Paros oro kokybės tyrimų duomenys yra kasdien atnaujinami Aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje www.gamta.lt. Šioje svetainėje galima peržiūrėti ir valandinius oro taršos matavimus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyrius informaciją apie praėjusio mėnesio miesto aplinkos oro kokybę skelbia interneto svetainėje www.siauliai.lt. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras savo internetinėje svetainėje www.sveiaktos-biuras.lt taip pat atnaujina duomenis apie oro taršą bei pateikia rekomendacijas, kaip elgtis gyventojams esant padidėjusiai miesto aplinkos oro taršai. Visi šie duomenys yra viešai prieinami.
Gina įstatymai
Šiauliečiui rūpi ir miesto investiciniai projektai. Anot jo, šiuo metu įvykdytuose investiciniuose projektuose yra vadovaujamasi pinigų įsisavinimu, trumpalaike nauda, neatsižvelgiant į 10-20 metų ateitį, Šiaulių miesto perspektyvą.
Vis dėlto Savivaldybės administracija atkerta, kad projektai planuojami ir įgyvendinami, įvertinant Šiaulių miesto strateginio plėtros plano 2015-2024 m. tikslus, uždavinius ir priemones. Šiaulių miesto strateginis plėtros planas 2015-2024 metams buvo rengiamas įtraukiant visuomenę, specialistus ir ekspertus. Europos Sąjungos lėšomis bendrafinansuojamų projektų paraiškas vertina ir prižiūri jų vykdymą įgyvendinančios institucijos, tokios kaip VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra ar VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra. Įgyvendinančios institucijos projektų vykdymo metu, siekdamos įsitikinti, ar projektai bei jų veiklos įgyvendinamos tinkamai, atlieka dokumentų vertinimą bei organizuoja patikras vietoje. Šių procedūrų metu, jeigu nustatomi neatitikimai, inicijuojami pažeidimų tyrimai.
I. Radžvilui taip pat užkliuvo tai, kad Tarybos nariai už Savivaldybės lėšas perka kurą ir remontuoja savo nuosavus automobilius. Tačiau ir tam yra paaiškinimas. Pasirodo, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu nustatyta, kad Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusiomis kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 0,25 VMDU dydžio išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito Apskaitos skyriui, pateikdamas kiekvieno mėnesio išmokų avanso apyskaitą iki kito mėnesio 10 dienos. Pasibaigus ketvirčiui, Tarybos narys, nepateikęs mėnesio avanso apyskaitos, parengia praėjusio ketvirčio avanso apyskaitą iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos perduoda Apskaitos skyriui. Išmokų avanso apyskaitos formą tvirtina direktorius. Kartu su išmokų avanso apyskaita Apskaitos skyriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Informacija apie Tarybos narių išmokų panaudojimą yra vieša ir skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje nė vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos.
Deja, I. Radžvilo tokie Savivaldybės administracijos atsakymai neįtikino. Jo nuomone, tai tik atsirašinėjimas. Nepaisant to, jis ir toliau planuoja siųsti raštus Savivaldybei su viltimi, kad mieste pagaliau įsivyraus tvarka.
