Šiaulietės Ritos vyras – tolimųjų reisų vairuotojas. Jos teigimu, dauguma vyro bendradarbių – ukrainiečiai, yra vienas kazachas, gruzinas, du baltarusiai. Kartais pas juos susibėga kokia nors proga. Įdomu pasiklausyti, kai apie savo kraštą pasakoja. Baigsis pandemija, gal į Kazachstaną susiruoš paviešėti. Vyro draugas dar šeimos neatsivežė, sako, vaikai per maži, pirma pats apsižvalys kur geriau įsikurti. Kartais Rita pasvarsto su vyru, kodėl tokia marga publika. Jų požiūriu, dauguma vairuotojų jau sensta, į tolimą kelią dėl sveikatos važiuoti nenori. Jauniems nepatraukli profesija, nes po kelias savaites kelyje, be šeimos. Uždarbis už tokią atsakomybę irgi ne per didžiausias. Mūsiškiai į airijas, norvegijas traukia, o čia artimieji kaimynai gardesnio kąsnio ieško.

Poreikis padidėjo net iki 10 kartų
Lietuvos užimtumo tarnybos specialistų teigimu, pastaraisiais metais stebimi nemažėjantys darbo migracijos augimo tempai. Stabilesnė ekonominė ir politinė situacija, didesnė darbo pasiūla, aukštesni atlyginimai turbūt yra pagrindinės priežastys, kodėl pas mus atvyksta gyventi ir dirbti vis daugiau užsieniečių, ypač iš Ukrainos ir Baltarusijos. Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį net 8 073 trečiųjų šalių piliečiams sudarytos galimybės dirbti Lietuvoje.Tai didžiausias išduotų leidimų dirbti ir sprendimų skaičius nuo 2017 metų.

Trečiųjų šalių piliečiai įdarbinami tik tuose ekonominiuose sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų iš Lietuvos ir Europos Sąjungos. Vis dėlto Užimtumo tarnybos duomenimis, šiemet Lietuvoje užsieniečiams išduoti 4275 leidimai dirbti pagal darbo sutartį, 313 – dirbti sezoninį darbą, 195 – komandiruotiems užsieniečiams ir 3290 sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (103 – dėl aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties). Palyginimui – 2020 m. pirmąjį pusmetį išduoti iš viso 2 985, 2019 m. – 4 466, 2018 m. – 2 425, o 2017 m. – 3 357 leidimai. Daugiausiai prašymų šiemet pateikė Vilniaus regiono darbdaviai – 1 695, Kauno – 1 099, Šiaulių – 901, Klaipėdos – 571 ir mažiausias poreikis buvo Panevėžio – 204.

Panašūs procesai vyksta ir Šiauliuose. Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentas per aštuonis šių metų mėnesius Šiaulių apskrities darbdaviams išdavė 761 darbo leidimą dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje ir 568 sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Iš jau minėtų 761 leidimo – 637 išduoti Šiaulių miesto teritorijoje veiklą vykdantiems darbdaviams. Praėjusiais metais analogišku laikotarpiu Šiauliuose išduota 67 darbo leidimai užsieniečiams.

„Didžiausią įtaką augimui turėjo gegužę pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Tad darbdaviai, ketinantys įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją turinčius užsieniečius, privalėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti ir sprendimų užsieniečiams išdavimo“, – teigia Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius Raimondas Šukys.

Dauguma – artimiausi kaimynai
„Dirbu siuvimo įmonėje. Gailiuosi, kad mokykloje nesimokiau rusų kalbos, nes mūsų ir meistrė, ir kontrolierė, ir koks trečdalis bendradarbių šneka rusiškai. Jos ukrainietės, čia gyvena pusmetį, metus ar šiek tiek daugiau, – pasakoja šiaulietė Jurgita. – Sutariame gerai, jos draugiškos ir mūsų kalbos pamažu mokosi. Savininkai galvoja dar vieną cechą atidaryti, ieško darbuotojų. Kviečiau kelias pažįstamas. Fu, sako, dulkės, darbo valandos ilgos, sėdint prie siuvimo mašinos nugara įskaus. Nenori mūsiškės dirbti: tai joms alga per maža, tai sąlygos prastos. Aš iš Bubių jau ketvirtus metus važinėju. Kai tik vaikai paaugo, atėjau dirbti ir patenkinta“.

Pasak Jurgitos, darbdavys bus priverstas ir daugiau užsieniečių siuvėjų ieškotis. Jos kruopščios, nori čia įsitvirtinti, stengiasi. O mūsiškėms, matai, per sunku: tikisi aukso kasyklas Airijoje ar Vokietijoje rasti.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Į Lietuvą svetimšalių kvalifikuotų darbuotojų daugiausiai atvyko iš Ukrainos – 2 192 ir Baltarusijos – 1 521, Rusijos piliečių – 182, Kirgizijos – 121, Uzbekistano – 101, Tadžikistano – 99. Po kelias dešimtis leidimų išduota Kazachstano (48), Moldovos (32), Sakartvelo (31), Indijos (25), Azerbaidžano (24), Turkijos (23), Filipinų (20), Kinijos (12) piliečiams. Po 4–5 užsieniečius atvyko iš Nepalo, Armėnijos, Izraelio, Tailando, Peru, po 2 iš Ganos ir Pakistano. Dar iš 15 šalių – Bachreino, Bangladešo, Brazilijos, Kenijos, Egipto, Indonezijos Irano, Kamerūno, Kolumbijos, Kubos, Maroko, Meksikos, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos, Turkmėnistano – įsidarbino po vieną pilietį.

Į Šiaulius dirbti atvyko 11 šalių piliečiai. Daugiausia jų iš Ukrainos – 48 proc. Baltarusijos – 37 proc., Kirgizijos Respublikos – 8 proc., Uzbekistano – 4 proc., Rusijos Federacijos – 2 proc., Moldovos Respublikos – 1 proc. Po kelis užsieniečius yra atvykę iš Gruzijos, Armėnijos, Kenijos.

Tuščias darbo vietas užpildo svetimšaliai
Saugant Lietuvos darbo rinką, pagal galiojančius teisės aktus, į Lietuvą gali atvykti dirbti tik aukštos kvalifikacijos specialistai arba kvalifikuoti darbuotojai iš trečiųjų šalių. 2021 metams nustatyta kvota supaprastinta tvarka leidžia įdarbinti 32 200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11 600 darbuotojų paslaugų sektoriuje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statybos, 2 000 – žemės ūkio.

Šiemet išduodant leidimus dirbti dominuoja paslaugų sektorius –72 proc. (pernai – 23 proc.). 2020-aisiais lyderis buvo statybos sektorius, kur atvykėliai sudarė 39 proc., šiemet į statybos įmones atvyko tik 14 proc. svetimšalių. Palyginti su pernai, nuo 26 proc. iki 13 proc. sumažėjo trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimus dirbti pramonės sektoriuje. Dar drastiškiau smuko žemės ūkio įmonėms išduodamų leidimų dirbti skaičius – nuo 12 proc. iki 1 proc., palyginus 2020 m. ir 2021 m. pirmuosius pusmečius. Daugiausia leidimų dirbti užsieniečiams (išskyrus komandiruotus užsieniečius) šių metų pirmąjį pusmetį išduota tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 2 202 (52 proc. visų leidimų), virėjams (249), pakavimo įrangos operatoriams (235).

Tadas su Martyna Rėkyvos soduose statosi namą. Ieškojo meistrų: mūrininkų, santechniko, elektriko. Ir ką jūs manot? Eilėje laukti po mėnesį-du. Tai čia būtų geriausias variantas. Bet jiems pasisekė. Pažįstami išnuomojo būstą šeimai iš Baltarusijos. O joje – tėvas ir du sūnūs. Pasamdė, darbai eina – kaip iš pypkės.

Šiauliuose vis dar trūksta vairuotojų
Per pirmąjį šių metų pusmetį darbdaviai Šiaulių apskrityje įregistravo beveik 2 200 laisvų darbo vietų. Daugiausia darbo pasiūlymų pateikta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, plataus profilio statybininkams, pardavėjams, siuvėjams, pardavimo vadybininkams, virėjams, suvirintojams.

Šiauliuose didžioji dalis leidimų dirbti užsieniečiams pagal profesijas šių metų pirmąjį pusmetį išduota tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 639 (88 proc. visų leidimų), statybininkams – 28 (4 proc.), dailidėms ir staliams – 21 (3 proc.). Praėjusiais metais daugiausia darbo leidimų buvo išduota apdailininkams – 24, betonuotojams – 7, bokštinio krano operatoriams – 6.

Šiaulių klientų aptarnavimo departamento duomenimis, tarp atvykusių dirbti užsieniečių dominuoja vyrai – jie sudaro 98 proc. Iš 1 329 dirbti atvykusių trečiųjų šalių piliečių tik 21 buvo moteris. Dažniausiai jos dirba maisto produktų gamybos technologinės linijos operatorėmis, maisto pusgaminių ruošėjomis, kvalifikuotomis apželdinimo darbininkėmis.

Šiais metais Šiaulių departamentas gavo tik 1 prašymą priimti sprendimą dėl užsieniečio aukštos kvalifikacijos atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Į Naująją Akmenę atvyko gydytoja iš Ukrainos. Praėjusiais metais tokių prašymų nebuvo nė vieno.

Baimė nepagrįsta
Gal ne visai teisūs esame galvodami, kad imigrantai iš mūsų, vietinių, darbo vietas atima. Specialistai kaip mitą paneigia teiginius, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių dirba už mažesnį atlyginimą ir taip iškreipia darbo rinką.

Nedidelę maitinimo įmonę turinti Alina atkreipia dėmesį ir į kitą šio reiškinio pusę: pasak jos, imigrantai ne tik didina darbuotojų skaičių šalyje, bet taip pat kelia ir darbuotojų poreikį. Juk į Lietuvą atvykstantys žmonės ne vien dirba. Jie taip pat, kaip ir vietiniai,  moka mokesčius ir išleidžia uždirbtus pinigus – perka mūsų parduotuvėse, lankosi kavinėse ar restoranuose, važiuoja taksi, jiems reikia apsikirpti, pasidaryti manikiūrą ar masažą ir pan. Reikia vis daugiau paslaugų, didėja vartojimas. Be to, atvykstantieji gelbsti mūsų visuomenę nuo senėjimo, atsiranda daugiau vaikų mokyklose. Moters įmonėje indų plovėjomis dirba dvi ukrainietės. Pašnekovės teigimu, imigrantai dažniau yra ne vietinių darbuotojų konkurentai, o atvirkščiai − užpildo tas darbo vietas, kurios vietiniams nepatrauklios.

Taip išeitų, kad imigrantai palaiko, kelia mūsų ekonomiką. Tik reikėtų paskatinti jų kultūrinę integraciją. Kai suprasime, kad įvairovė – mūsų turtas, imigrantai neatrodys baisūs, iš kokio šalies beatvyktų.