Šį pavasarį visuomenę sukrėtė žinia apie jaunos medikės savižudybę. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar gegužės viduryje specialiai sudarytai Pokyčių inicijavimo grupei pavedė įvertinti Respublikinės Šiaulių ligoninės darbo organizavimo sąlygas, procesus ir psichologinį klimatą, parengti siūlymus dėl būtinų pokyčių, reikalingų užtikrinti saugią darbo aplinką bei darbuotojų psichologinę gerovę. Liepos mėnesį atleistas ligoninės direktorius Remigijus Mažeika, paskirta laikinoji vadovė Česlova Špūrienė. Rugpjūčio 6-ąją Šiauliuose vėl apsilankė ministras. Vizito  tikslas – ne tik Pokyčių inicijavimo grupės išvadų aptarimas, bet ir siekis susitarti dėl tolesnių veiksmų, suderinti visų pusių lūkesčius, taip pat pristatyti Sveikatos apsaugos ministerijos indėlio ir bendradarbiavimo galimybes.

Po susitikimo vyko spaudos konferencija. Joje Pokyčių iniciavimo darbo grupės vadovė Simona Bieliūnė pristatė darbo grupės išvadą, komentarus teikė ministras A. Dulkys ir Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorė Č. Špūrienė.

Būtina mokytis smurto, mobingo prevencijos, krizių valdymo
Pokyčių iniciavimo grupė išskyrė aštuonias sritis, kuriose identifikuotos pasikartojančios Respublikinės Šiaulių ligoninės veiklos planavimo, vykdymo ar vertinimo problemos.

Itin sudėtingi ir daug neaiškumo, įtampos darbuotojams sukeliantys aspektai – darbo grafikų rengimas bei tvirtinimas, per dideli krūviai, maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio režimo nesilaikymas, galimai neskaidri darbo apmokėjimo tvarka, neskirta pakankamai dėmesio administracijos komunikacijai su darbuotojais, dažnai pasitaikantis nepagarbus bendravimas. Nėra vieningos personalo politikos, vienodų darbuotojų priėmimo ir atleidimo standartų. Darbuotojams sunkiai sekasi dalytis informacija įstaigos viduje bei viešojoje erdvėje.

Dar viena bėda – neaiški konfliktų sprendimo tvarka: vienam darbuotojui galioja griežtesni etikos standartai negu kitam. Atkreiptas dėmesys į prastą psichologinį klimatą bei vadovavimui būtinų kompetencijų trūkumą, nepakankamas darbuotojų žinias ir įgūdžius darbo teisės, psichikos sveikatos srityse.

„Kalbėdamiesi su darbuotojais, išgirdome, kad pagrindinės priežastys, dėl ko blogai jaučiasi, yra tiesiog nelygios galimybės, nelygios darbuotojų teisės, nevienodi reikalavimai darbo drausmės klausimais arba nevienodas atlygis už pastangas, – sakė grupės vadovė S. Bieliūnė. – Sutarėme gerinti vidinę komunikaciją, mokytis smurto, mobingo prevencijos, krizių valdymo.“

Ar buvo mobingas gydymo įstaigoje, ar nebuvo,  pasak grupės vadovės S. Bieliūnės, aiškinasi teisėsauga. Tačiau nepagarbos, psichologinio smurto elementai aiškiai matomi. Psichologinį klimatą ligoninėje galimai pablogino pandeminė situacija ir krizinis įvykis. Galima tai sieti su nuolat darbe patiriamu stresu, su įpročiais.  

Antra vertus, ne tik Šiaulių ligoninėje, o ir visoje sveikatos sistemoje egzistuoja hierarchiniai ryšiai ir apskritai mūsų  visuomenėje pastebima nepagarba, nepagrįsti kaltinimai, patyčios. Keisti bendravimo kultūrą reikia, tai akivaizdu. Ligoninė turi apsibrėžti vertybes, aiškią viziją ir strategiją. Iki kitų metų pabaigos numatytos priemonės situacijai tobulinti: būtina gerinti vidinę darbuotojų komunikaciją, keisti vadovavimo praktiką ir medicinos darbuotojams mokytis smurto, mobingo prevencijos. Turėti aiškią personalo politiką yra svarbus konkurencijos įrankis, galimybė mažinti darbuotojų kaitą, stiprinti dirbančiųjų motyvaciją. Džiugina tik, kad šiuo metu apie problemas ligoninėje kalbama atvirai, norima keistis.

Permainos būtinos ne tik Šiauliuose
Ministras spaudos konferencijoje pabrėžė, kad minėtos problemos kyla ne tik konkrečioje gydymo įstaigoje, bet ir visoje sveikatos priežiūros sistemoje.

„Akivaizdu, tolerancija mobingo ir psichologinio smurto apraiškoms, vadovavimo įgūdžių stokai, prastam psichologiniam klimatui, žemam psichikos sveikatos raštingumui sveikatos sistemoje tęsiasi ilgus metus. Taip daugiau nebebus, – sakė A. Dulkys. – Kalbėsiuosi su aukštųjų mokyklų vadovais apie pokyčius studijų programose, su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais – dėl jų kompetencijų auginimo, susitarsime ir įdiegsime naujus rodiklius, susijusius su darbuotojų psichologine gerove, į veiklos vertinimo sistemą“. Pasak ministro, vertinant vadovus svarbus kriterijus bus darbuotojų savijauta, tarpusavio santykiai organizacijoje.  

Ministras pasidžiaugė, kad šįkart Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sutiktas be priešiškumo, mato, kad didžiulį potencialą turinti komanda geba savo trūkumus kritiškai vertinti ir nusiteikusi keistis. Pasak ministro, Šiaulių ligoninė taps pilotine organizacija, kurioje taikomos priemonės pradės pokyčius visoje sveikatos sistemoje. Nenormalu, kad gydytojams trūksta psichologinio raštingumo, neskiriama dėmesio vadovavimo įgūdžių tobulinimui. Dar šiais metais vyks per 400 mokymo sesijų, skirtingų įstaigų darbuotojams, Šiaulių ligoninės viduriniosios grandies vadovų mokymai ir t. t.  

„Noriu patikinti, kad skaudi istorija padės Šiaulių ligoninei tapti tokia, kokia dar nėra sveikatos sistema, –  prasitarė ministras. – Pokalbio metu mačiau susirūpinimą dėl gydymo įstaigos reputacijos ir nuoširdų norą keistis.“

Du mėnesius ligoninei vadovaujanti Č. Špūrienė sakė, kad pagerėjo emocinis klimatas, bendravimo kultūra. Kitiems pokyčiams  terminai numatyti, įvertinus galimybes juos realiai įgyvendinti.

„Dalies priemonių jau imtasi – pavyzdžiui, dėl darbo grafikų sudarymo, kvalifikacijos kėlimo tvarkos. Kad nebūtų, jog vienam daug, kitam nieko. Ligoninėje dirba psichologė, nedrįstantiems sudarytos sąlygos kreiptis  anonimiškai, pasirenkant išorės psichologą. Peržiūrėsime vidaus tvarkas, naikinsim diskriminaciją, nelygybę visose srityse, –  apibendrino direktorė. – Metams darbo yra.“

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys kartu su Pokyčių inicijavimo grupės vadove S. Bieliūne artimiausiu metu susitiks ir su kitų pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, kad aptartų numatomus spręsti klausimus bei planuojamas vykdyti veiklas darbuotojų psichologinei gerovei užtikrinti.

A. Dulkys: „Šiaulių ligoninė taps pilotine organizacija permainoms sistemoje.“
Autorės nuotr.

Č. Špūrienė: ,,Psichologinis klimatas gerėja, o darbo turime visiems metams.“
Autorės nuotr.