Visi gyventumėme geriau, jeigu mūsų mieste ir visoje Lietuvoje kylančios problemos būtų sprendžiamos efektyviau. Deja, dėl tam tikro aplaidumo, panašu, kad ateityje teks susidurti su dar didesniais iššūkiais ir pasekmėmis.

Neatsižvelgia į siūlymus
Neatsodinami medeliai naujai rekonstruojamose vietose, nesutvarkytas purvas gatvėse, šiukšlynai kai kuriose miesto vietose, blogai rūšiuojamos buitinės atliekos, tepalų balos prie didžiųjų prekybos centrų, netvarkingos transporto priemonės – šios problemos, anot Šiaulių visuomenininko Igno Radžvilo, byloja apie tai, kad miesto Savivaldybė neatlieka būtinų darbų klimato kaitai mažinti.

Visuomenininkas prisimena, kad dar prieš dešimt metų kreipėsi į Savivaldybę su prašymu atsodinti medžius prie pagrindinių miesto gatvių, daugiabučių namų kiemuose bei prie mokyklų. To paties paprašė ir dabartinio miesto mero, tačiau iki šiol į tai nebuvo atsižvelgta. Priešingai, vietoje to, miesto centre medeliai buvo masiškai iškirsti ir dėl to dabar didėja oro užterštumas.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad prieš daug metų prie centrinių miesto gatvių medžiai buvo pasodinti 4–5 metrų atstumu. Pastaruoju metu, kai žymiai padaugėjo transporto priemonių, medžiai prie Dvaro g., Varpo g., Tilžės g. pasodinti 7-8 metrų atstumu. Net takas nuo Savivaldybės link Tilžės gatvės užklotas vien trinkelėmis, nepasodinti medeliai prie Savivaldybės, neapsodinta medeliais rekonstruota Prisikėlimo aikštė.

„Tai akivaizdus įrodymas, kad miesto valdžiai nerūpi šiauliečių sveikata“, – akcentuoja I. Radžvilas.

Nesusitvarko su atliekomis
I. Radžvilas apgailestauja ir dėl to, kad jau daug metų nėra aiškių pokyčių buitinių atliekų tvarkymo rūšiavimo srityje. Tik maža dalis šių atliekų išrūšiuojama ir perdirbama, dėl to susidaro nepamatuotai dideli šiukšlių kalnai, šiukšlynai.

Šiaulių nepuošia ir prie lankytinų objektų išmėtytos šiukšlės. I. Radžvilas sako, kad kiekvieną kartą, kai nuvyksta prie „Geležinės lapės“ automobilių stovėjimo aikštelėje jam tenka surinkti po maišą šiukšlių. Ši problema išsispręstų, jeigu ten būtų pastatyta daugiau šiukšliadėžių.

Taip pat visame mieste pasigendama konteinerių žaliosioms atliekoms, nešvariam popieriui, maisto atliekoms.

Pašnekovo nuomone, sąmoningumo trūksta ir patiems miesto gyventojams. Dauguma jų visas buitines atliekas deda į vieną maišą, kuris vėliau keliauja į buitinių atliekų konteinerį. Nors ant konteinerių yra užrašai su nurodymais, ką mesti, o ko ne, iki šiol šiuos užrašus mažai kas skaito.

„Noriu paklausti ar miesto Savivaldybė mato skirtumą, kai buitiniais konteineriais visai nesinaudojama ir kai visos buitinės atliekos metamos būtent į šį konteinerį“, – susimąstyti ragina visuomenininkas.

Taip pat jam įdomu, kodėl niekas nesiima jokių veiksmų dėl didžiulių tepalų dėmių, esančių prie visų prekybos centrų bei mažesnių parduotuvių. Sustojus kai kuriems automobiliams keliasdešimt minučių, paliekamos tepalo dėmės, kurios teršia gamtą. Anot, šiauliečio, tai rodo kai kurių pareigūnų visišką nekompetenciją.

Renkasi nekokybiškas medžiagas
Visuomenininko įsitikinimu, negerai yra ir tai, kad kai kuriose centrinėse miesto gatvėse, kur yra intensyvus eismas, prie šaligatvių niekas skubiai nenuvalo susikaupusio purvo. Dėl to purvui pasklidus po visą gatvę, didėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, o tai kenkia mūsų visų sveikatai.

Taip pat I. Radžvilas klausia, kaip ir kada bus ištaisytas akivaizdus brokas Prisikėlimo aikštėje. Broko esama ir take nuo Tilžės gatvės iki Varpo gatvės, ten kai kurios trinkelės perskilusios, sudėtos su nudaužytais kampais.

„Kokie ženklai bus pastatyti, kad šiaulietės ten nevaikščiotų su aukštakulniais bateliais, nes tai pavojinga sveikatai, žmonės gali bet kada susižaloti“, – ironijos neslepia jis.

Panašios trinkelės sudėtos ir Vasario 16-osios gatvėje prie Savivaldybės. Po šaligatvių rekonstrukcijos Salomėjos Nėries gatvėje, Dvaro gatvėje ir Trakų gatvėje kai kurios šaligatvių plytelės taip pat yra ištrupėjusios.

Tam tikras nerimas kyla ir dėl Aušros alėjoje kai kuriose vietose sudėtų smulkių 20x10 cm grindinio trinkelių. Pašnekovas baiminasi, kad jos greitai ištrupės ir vėl reikės keisti.

„Ar yra pateikti plytelių sertifikatai? Kodėl naudojamos tokios nekokybiškos medžiagos?“ – klausia jis.

Nesilaiko taisyklių
I. Radžvilas aktyviai stebi net transporto priemonių judėjimą mieste. Kaip žinia, Centro pradinė mokykla yra miesto centre (100 metrų nuo Vytauto g.). Dauguma tėvelių veža vaikučius A. Mickevičiaus g. iki mokyklos vartų taip sudarydami transporto priemonių kamščius, teršdami orą. Anot visuomenininko, būtų tikslinga padaryti vaikų išlaipinimo aikštelę Vytauto g., kad vaikai galėtų saugiai pasiekti mokyklą.

Šiaulietis pastebi ir tai, kad šiuo metu judriausiose miesto sankryžose yra įrengtos kameros, kurios fiksuoja transporto srautus, kaip pėstieji laikosi eismo taisyklių. Jo nuomone, dėl panašių kamerų įrengimo turi būti atlikta išsami analizė, įrodanti tokių kamerų įrengimo būtinybę, gautas miesto bendruomenės pritarimas.

„Esu įsitikinęs, kad kamerų įrengimas viešose vietose jokių rezultatų neduos, o šias lėšas galima panaudoti žymiai tikslingiau. Šiauliečiai viešosios tvarkos nepažeidinėja, elgiasi kultūringai“, – teigia I. Radžvilas.

Priekaištų jis turi ir dėl įrengto žiedo Draugystės prospekto ir Dubijos gatvės sankryžoje: „Išorinėje žiedo pusėje, užvažiuojamoje dalyje, sudėtos aplink žiedą net 6 metrų specialios trinkelės, manau, visiškai užtektų 3 metrų. Kokiam tikslui įmontuoti iškilūs elementai, kurie neužtikrina eismo saugumo. Manau, kad šiuo metu be reikalo panaudotos medžiagos.“

Taip pat, jo nuomone, gamta padėkotų, jeigu žmonės dažniau važinėtų viešuoju transportu. Jis siūlo padaryti taip, kad pavyzdžiui, per valstybines šventes Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją mieste viešuoju transportu būtų galima keliauti nemokamai. Tai būtų maloni dovana šiauliečiams ir miesto svečiams.

Naudojasi savo padėtimi
Tam tikrų trūkumų I. Radžvilas pastebi ir kalbėdamas apie investicinius projektus: „Šiuo metu įvykdytuose investiciniuose projektuose yra vadovaujamasi pinigų įsisavinimu, trumpalaike nauda, neatsižvelgiant į 10-20 metų ateitį, Šiaulių miesto perspektyvą, – miesto vizijos nėra. Visuose įgyvendintuose darbuose aiškiai matyti, kad nėra priimtas pats geriausias variantas, kuris tenkintų miesto žmonių poreikius. Mano nuomone, ne viskas šiuo metu yra daroma, kad miesto žmonės turėtų patį geriausią rezultatą.“

Ne ką geriau, anot jo, sekasi planuojant ir įgyvendinant projektus, kurių svarstymuose miesto visuomenė nedalyvauja: „Svarstant nedalyvauja nei bendrijos, nei asociacijos, nei bendruomenių atstovai. Todėl projektai būna paruošti nekokybiškai, tai yra, aiškiai matyti brokas juos įgyvendinant. Projektų įgyvendinimo priežiūros tarnybai trūksta kompetencijos. Prašau atsakyti, kas prisiims atsakomybę už nekokybiškai įgyvendintus projektus?“

Tam tikrą atsakomybę turėtų prisiimti ir Šiaulių miesto tarybos nariai. Pašnekovas teigia, kad dauguma Tarybos narių, atlikdami savo pareigas, važinėja po Šiaulių miestą „kiaurais“ nuosavų automobilių kuro bakais, be to, kai kurie už Savivaldybės lėšas remontuoja savo nuosavus automobilius. Į tai nekreipia dėmesio nei Kontrolės komisija, nei Antikorupcinė komisija.

„Taip grubiai sulaužoma priesaika, politikų elgesio kodekso pažeidimas bei aiškus privačių ir viešų interesų konfliktas. Kiekvieno politiko veikla privalo būti krištolinė. Nejaugi Tarybos nariai sąžiningai negali užsidirbti pinigų kurui?“ – domisi I. Radžvilas.

Pašnekovas pastebi ir daugiau tokių problemų, kaip beglobių gyvūnų nepriežiūra, stūksantys neišrauti kelmai, laiku nenupjaunama žolė, nesutvarkyti dviračių takai ir t. t. Jo nuomone, galbūt miestas būtų prižiūrimas geriau, jeigu savo nepasitenkinimą išreikštų daugiau šiauliečių: „Siūlau visiems surašyti matomas problemas ir apie jas paskelbti viešai, galbūt tuomet Šiauliuose pagaliau įsivyrautų tvarka.“

Prie Savivaldybės pasigendama medžių.
Autorės nuotr.

Rekonstruotoje Prisikėlimo aikštėje įžvelgia broką.
Autorės nuotr.

Medeliai atsodinti per dideliu atstumu.
Autorės nuotr.

Svarsto ar kameros sankryžose yra būtinos.
Autorės nuotr.