„Nebežinau, ką daryti, vasara man tikra prapultis, – autobuse šluostydamasi prakaitą draugei guodžiasi apyjaunė moteris. – Prakaitas žliaugia upeliais, visi drabužiai permirkę, baisu rankas pajudinti, dėmės pažastyse. Jaučiuosi, tarsi nesipraususi vaikščiočiau. Jokie dezodorantai nepadeda. Ir ne tik per karščius. Nuolatos prakaituoju. Naktinius marškinius gręžti galima. Važiuoju pas gydytojus, gal patars ką nors.“
Ir prakaito – su saiku
Kaip tyčia, redakcijos pašte randu komunikacijų specialistės Eglės Užkuraitės atsiųstą pranešimą apie hiperhidrozę. Skubu pasidalyti, nes Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos dermatovenerologės Linos Duobienės patarimai gali būti naudingi ne vienam dėl itin gausaus prakaitavimo kenčiančiam žmogui.
„Prakaitavimas – normali organizmo funkcija, būtina termoreguliacijos procesams palaikyti. Prakaitavimas pasireiškia kaip atsakas į padidėjusią aplinkos temperatūrą, intensyvią raumenų veiklą, taip pat ir patiriamą emocinį stresą, kai organizmas vėsinasi į odos paviršių išskirdamas vandenį, t. y. prakaitą. Apskaičiuota, kad esant labai intensyviam raumenų darbui, pavyzdžiui, itin aktyviai sportuojant, žmogaus organizmas gali išskirti net apie 1,5 litro prakaito“, – pasakoja gydytoja dermatovenerologė L. Duobienė.
Pasak gydytojos, kiekvienas žmogus prakaituoja skirtingai – vienas daugiau, kitas mažiau. Tai priklauso ir nuo aplinkos temperatūros, ir nuo fizinės veiklos ar emocinės būklės, tačiau apie 1 proc. populiacijos susiduria su hiperhidroze, t. y. padidėjusiu prakaitavimu.
Hiperhidrozė – tai žymiai padidėjęs prakaito išsiskyrimas tam tikrose kūno vietose, viršijantis normalius termoreguliacijos poreikius. Kitaip tariant, reikšmingai padidėjęs organizmo atsakas į natūralius dirgiklius.
Hiperhidrozė būdinga tiek vyrams, tiek moterims.
Hiperhidrozė neigiamai veikia sveikatą ir nuotaiką
Pasak gydytojos dermatovenerologės L. Duobienės, nuo hiperhidrozės kenčiantiems žmonėms padidėjęs prakaitavimas sukelia tiek fizinių, tiek emocinių ir socialinių sunkumų. Dėl itin gausaus ir aplinkiniams pastebimo prakaitavimo tokie žmonės neretai patiria psichologinį diskomfortą. Dažnas, kuriam prakaitavimą išprovokuoja stresinės situacijos, pasakoja, jog hiperhidrozė neigiamai veikia ir profesinę karjerą – mažina pasitikėjimą savimi, apsunkina bendravimą su verslo partneriais, klientais ar kolegomis.
Kai kurie dėl itin didelio prakaitavimo atsisako aktyvaus laisvalaikio, vengia susitikimų su draugais ar romantiškų santykių, o tai neigiamai veikia jų asmeninį gyvenimą ir piniginę – dėl hiperhidrozės kenčiantiems žmonėms sunku išsirinkti tinkamus drabužius, tenka ne tik dažniau persirengti, bet ir atnaujinti garderobą, nes ilgainiui prakaitas įsigeria į audinius, palieka dėmių, nemalonų kvapą. „Deja, stiprūs antiperspirantai tokiems žmonėms dažnai taip pat nėra išeitis. Dėl juose neretai naudojamų aliuminio druskų kyla alerginės reakcijos, išsivysto dermatitai – odos uždegimai. Oda parausta, patinsta, kamuoja niežulys, gali atsirasti šerpetojimas, įtrūkimų ar net kraujavimas“, – atkreipia dėmesį gydytoja dermatovenerologė.
Ar įmanoma suvaldyti prakaito upelius?
Gydytoja L. Duobienė teigia, kad išeitimi dėl hiperhidrozės kenčiantiems žmonėms gali tapti neurotroksino injekcijos, žinomos kaip botulino toksinas: „Prakaitavimas visiškai nepriklauso nuo žmogaus norų ar valios. Šį procesą reguliuoja mūsų autonominė nervų sistema, o prakaito liaukas įnervuoja parasimpatinė nervų sistema. Pagrindinis prakaito išsiskyrimo mediatorius yra acetilcholinas – organizme esanti cheminė medžiaga, skatinanti griaučių raumenų, vidaus organų ir lygiųjų raumenų susitraukimus. Todėl jau ne vienerius metus padidėjusiam prakaitavimui mažinti taikomas grožio pasaulyje plačiai naudojamas botulino toksinas, slopinantis acetilcholino išsiskyrimą ir taip mažinantis raumenų susitraukimus.“
Pasak gydytojos, lokaliai suleidus tiksliai apskaičiuotas terapines botulino toksino dozes, sumažinami raumenų susitraukimai, dėl ko pastebimai sumažėja ir paties prakaito išsiskyrimas. Atliekamas patyrusio gydytojo ir naudojant kokybiškus patvirtintus preparatus, toks padidėjusio prakaitavimo sprendimo būdas yra visiškai saugus.
Priklausomai nuo individualaus organizmo, preparato poveikis išlieka kelis mėnesius ir ilgiau. Pavyzdžiui, pažastų srityje botulino toksino injekcijas rekomenduojama pakartotinai atlikti kas 6–9 mėnesius.
Svarbu ištirti gausaus prakaitavimo priežastį
Gydytoja dermatovenerologė L. Duobienė atkreipia dėmesį, kad padidėjusį prakaitavimą gali sukelti ne tik pirminė hiperhidrozė – kai padidėjusį prakaitavimą lemia genetiniai veiksniai, kitaip tariant, žmogus turi polinkį prakaituoti stipriau nei kiti.
Jei gausus prakaitavimas ėmė varginti neseniai, atsirado palyginti staiga, to priežastis gali būti vidaus organų ir sistemų sutrikimai.
„Neretai padidėjusį prakaitavimą išprovokuoja endokrininės sistemos sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, lytinių hormonų disbalansas, taip pat infekcijos ar onkologinės ligos – dažnai kraujo, tokios kaip limfomos. Tokiais atvejais liga provokuoja didesnį parasimpatinės nervų sistemos atsaką, kuris pasireiškia kaip neįprastai gausus prakaitavimas, neretai naktimis“, – atkreipia dėmesį gydytoja L. Duobienė.
Dėl to, pasak gydytojos, pirmojo apsilankymo pas gydytoją dermatovenerologą dėl padidėjusio prakaitavimo metu siekiama išsiaiškinti tikrąją hiperhidrozės priežastį. Tik atmetus kitas galimas ligas, galima taikyti gydymą neurotoksino injekcijomis. Tam gali prireikti atlikti papildomus kraujo tyrimus, sveikatos būklės įvertinimą.
Nors botulino toksino injekcijos priskiriamos minimaliai invazinėms procedūroms, joms taikomi itin griežti saugumo reikalavimai. Injekcijų procedūras rekomenduojama atlikti tik pas patyrusį gydytoją specialistą, rinktis žinomas ir dėl saugumo patvirtintas medicinos ar estetinės medicinos klinikas.
Pasirodo, prakaituojame ne tik dėl karščio. Naktinis prakaitavimas gali pranešti apie rimtus sveikatos sutrikimus. Kai „devyni prakaitai“ išpila sunkiai dirbant ar sporto slėje – normalu. O jei drabužiai permirksta sėdint prie rašomojo stalo, skambinkime šeimos gydytojui, nepasikliaukime, kai močiutė sako: „Mano mama prakaituodavo, ir aš, ir tavo tėtis, tokia jau mūsų giminė...“
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja dermatovenerologė L. Duobienė.
