Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sudarytas sandorių kiekis gerokai viršijo ikipandeminiais metais matytus skaičius. Lietuviai aktyviai pirko ir vis dar perka tiek žemes sklypus, tiek individualius namus. Taip pat gyventojai vis dažniau yra linkę rinktis aukštesnės energinės klasės būstą, kuris yra ne tik draugiškesnis aplinkai, bet ir užtikrina mažesnes išlaikymo išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.

Įregistruota tūkstančiai sandorių
Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad sparčiausiai šiemet augo žemės sklypų bei individualių gyvenamųjų namų pardavimai.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje iš viso įregistruota 78,7 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra net 52 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-birželį, kai įregistruota 53,6 tūkst. NT sandorių. Palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu, kai buvo fiksuota apie 61 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas yra 29 proc. didesnis.

Vien tik per šių metų birželio mėnesį įregistruota per 15 tūkst. NT sandorių – 52 proc. daugiau nei praėjusių metų birželį, tačiau 3 proc. mažiau nei rekordinį šių metų gegužės mėnesį.

„Šiųmetiniai rezultatai metinio augimo prasme gali atrodyti apgaulingi, kadangi praėjusių metų pirmąjį pusmetį NT sandorių rinkai įtakos turėjo ir šalį užklupusi COVID-19 pandemija bei įvesti karantino apribojimai. Tačiau net ir lyginant su 2019 metais, kurie buvo pakankamai aktyvūs, šie metai sandorių prasme yra gerokai rezultatyvesni. Iš dalies šių metų rezultatus galima paaiškinti tuo, kad dalis suplanuotų sandorių buvo tiesiog užbaigti ir įregistruoti šiais metais, tačiau augimui įtakos neabejotinai turi ir ganėtinai palankios ekonominės sąlygos“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Išaugo žemės sklypų pardavimai
Šiais metais Lietuvoje įregistruota maždaug 7,5 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 48 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį pusmetį (2019 m. pirmąjį pusmetį – 5,4 tūkst.). Tik per šių metų birželį pasikeitė 1,5 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 44 proc. daugiau nei per 2020 metų birželį, bet 5 proc. mažiau nei per šių metų gegužę.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota beveik 40 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 52 proc. daugiau nei per pirmąjį praėjusių metų pusmetį. Vien tik per birželį įregistruota 7,7 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 48 proc. daugiau nei 2020 metų birželio mėnesį ir beveik tiek pat, kiek ir šių metų gegužę.

P. Rudzkio teigimu, spartų šių NT kategorijų augimą galima sieti su pasikeitusiomis pirkėjų preferencijomis.

„Iki tol didžiausio NT pirkėjų susidomėjimo sulaukdavo butai, tačiau pandemija ir karantinas ilgainiui perkėlė dėmesio centrą į sklypus ir individualius namus. Iki tol keletą metų iš eilės visoje Lietuvoje per mėnesį būdavo sudaroma apie 5 tūkst. žemės sklypų sandorių, tačiau vien per pastaruosius tris mėnesius sandorių vidurkis išaugo pusantro karto ir perkopė 7,5 tūkstančio. Analogiška situacija matoma ir gyvenamųjų namų rinkoje, kur ilgą laiką bendras sandorių skaičius per mėnesį nesiekdavo 1 tūkstančio, tačiau pastaruoju metu perkopia ir 1,5 tūkst. kartelę“, – komentuoja Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.

Padaugėjo pardavimų didmiesčiuose
Šiemet visoje šalyje įregistruota 19,5 tūkst. butų pardavimų – 38 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų pusmetį (2019 m. pirmąjį pusmetį – 17,1 tūkst.), o vien tik per šių metų birželį – 3,5 tūkst., arba 63 proc. daugiau nei praėjusių metų birželį, bet 9 proc. mažiau nei šių metų gegužę.

„Butų rinkoje šiemet taip pat netrūksta optimizmo – sandorių skaičius auga visuose šalies didmiesčiuose, o pastarieji keli mėnesiai yra maždaug ketvirtadaliu geresni nei iki tol matyti vieno mėnesio vidurkiai. Butai ir toliau išlieka patraukli investicija – trijuose didžiausiuose šalies miestuose investiciniu galima laikyti kas penktą įsigytą butą“, – skaičiuoja P. Rudzkis.

Šiemet per pirmąjį pusmetį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 7,2 tūkst. butų sandorių, arba 35 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. pirmąjį pusmetį – 5,7 tūkst.), Kaune – 2,7 tūkst., arba 32 proc. daugiau (2019 m. – 2,4 tūkst.), Klaipėdoje – beveik 1,8 tūkst., arba 67 proc. daugiau (2019 m. – 1,6 tūkst.).

Iš šių sandorių investiciniais, t.y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje ir Klaipėdoje galima laikyti kas penktą, o Kaune – beveik kas ketvirtą. Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus (pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2020 metų sausio-birželio mėnesiais) padidėjo 46 proc., Kaune – 35 proc., Klaipėdoje – net 93 procentais.

Domina aukštesnė klasė
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato sako pastebintis, kad gyventojai taip pat vis dažniau yra linkę rinktis aukštesnės energinės klasės būstą, kuris yra ne tik draugiškesnis aplinkai, bet ir užtikrina mažesnes išlaikymo išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.

Kaip rodo banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa, 1 iš 10 lietuvių sako svarstantis galimybę iškeisti dabartinį būstą į ekologiškesnį ir taupantį energiją tam, kad sumažintų išlaidas būsto išlaikymui. Tuo metu trečdalis gyventojų, galvojančių apie esamo būsto remontą, turi siekį padidinti savo namų energinį naudingumą.

Nekilnojamojo turto objektų energijos vartojimo efektyvumas Lietuvoje – labai aktualus klausimas. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 600 tūkst. gyvenamosios paskirties pastatų, iš kurių per 80 proc. sudaro iki 2000 m. pastatyti daugiabučiai ir individualūs gyvenamieji namai.

„Tai reiškia, kad reikšminga šalies gyventojų turimo būsto dalis išsiskiria prastais arba itin prastais energijos vartojimo rodikliais, mat jo statyba rėmėsi gerokai žemesniais energinio naudingumo standartais nei tas gyvenamasis būstas, kuris buvo statytas po 2000 metų“, – sako P. Ladziato.

Visgi šių pastatų energijos vartojimo efektyvumo klausimas anksčiau ar vėliau turės būti išspręstas. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo numato, kad dabartinis būsto fondas iki 2050 m. turės atitikti aukštus energijos vartojimo efektyvumo, statybos ir saugos standartus.

Dairosi draugiškesnių aplinkai
Daugiabučių namų būklė daugeliu atvejų yra prastesnė nei individualių. Ir nors jų modernizacija šalyje pradėta dar 2005 m., tačiau šiandien iš 35 tūkst. iki 1993 m. statytų daugiabučių renovuota vos 9 proc. arba kiek daugiau nei 3 tūkst. namų.

Taigi, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, valstybės pagalba pastatams renovuoti yra nepaprastai svarbi, tačiau reikalingas ir aktyvesnis gyventojų įsitraukimas.

Individualių namų sektoriuje senos statybos prastesnio energinio efektyvumo būstas taip pat sudaro reikšmingą dalį. Jo statybos standartai smarkiai skiriasi nuo pastatyto per pastaruosius keletą metų, jau nekalbant apie skirtumus, kuriuos atneš 2021-ieji. Nuo šių metų naujiems pastatams privaloma ne žemesnė nei A++ energinio naudingumo klasė, o tai reiškia beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus.

„Todėl esamų namų savininkai turėtų pradėti galvoti apie savo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kad išlaikytų jo vertę ir konkurencingumą. Paklausa nekilnojamojo turto rinkoje, statybų tendencijos ir griežtėjanti reguliacinė aplinka aiškiai signalizuoja – turtas, kurio energijos vartojimo efektyvumas yra žemas, savo verte nusileis aukštesnės energinio naudingumo klasės būstui, jį bus vis sunkiau parduoti“, – teigia P. Ladziato.

Siekdamos prisidėti prie būsto fondo gerinimo bei aplinkosauginių tikslų, finansų įstaigos stengiasi pasiūlyti finansavimo sprendimus energinio efektyvumo gerinimui.

Per pastaruosius metus gyventojams buvo pristatytos paskolos saulės elektrinių įsirengimui ar nutolusių įsigijimui, taip pat – finansavimo linija privačių namų energiniam naudingumui didinti. Be to, finansavimo sąlygos įsigyjant būstą energiją taupančiame pastate yra geresnės, palyginti su siūlomomis perkant būstą senos statybos namuose.

Tvarūs sprendimai mažina išlaidas
Kaip rodo mūsų patirtis ir darbas su klientais, pagrindinė gyventojų motyvacija atnaujinti turimą būstą ir padaryti jį draugiškesnį aplinkai išlieka ekonominė – tai mažesnės išlaikymo išlaidos.

Remiantis skaičiavimais, renovuotų pastatų šildymo išlaidos 1 kvadratiniam metrui sumažėja bent 30 proc. Taigi, atnaujintų pastatų gyventojai patiria mažesnes šildymo išlaidas, didesnį komforto lygį, o jų būsto vertė gerokai išauga.

Apskritai, svarstant ir planuojant energijos vartojimo efektyvumo gerinimą, visada verta apskaičiuoti ekonominę naudą – ar ir kada energinio naudingumo sprendimai atsipirks bei pradės padėti taupyti.

„Energijos vartojimo efektyvumas nėra tik trumpalaikė mada, tai – praktiškas sprendimas, užtikrinantis ekonominę naudą, gyvenimo kokybę bei prisidedantis prie aplinkosauginių tikslų.

Todėl „žalieji“ namai, galintys gaminti elektrą, kontroliuoti jos vartojimą, užtikrinti komfortišką vidaus klimatą, tuo pačiu mažindami būsto išlaikymo kaštus, artimiausiu metu taps naująja norma“, – sako P. Ladziato.