Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgi laikotarpiai be atostogų kenkia ne tik produktyvumui, bet ir darbuotojo fizinei ir psichinei sveikatai. Nepaisant to, ne visi darbuotojai noriai naudojasi įstatymo numatyta teise oficialiai atostogauti.

Gresia širdies ligos
„Apie teigiamą atostogų poveikį daug aiškinti nereikia – visi žinome, kad per atostogas pailsime, atsipalaiduojame, turime laiko savo pomėgiams ir poreikiams. Tačiau jei tarpai tarp atostogų tampa ilgi ir kokybiškas poilsis – retas, tai neigiamas poveikis sveikatai gali būti labai rimtas. Atliktas ne vienas tyrimas, kuris rodo neatostogavimo žalą: pavyzdžiui, kelerius metus iš eilės oficialių atostogų neturėję žmonės dvigubai dažniau suserga širdies ligomis nei tie, kurie atostogauja du kartus per metus. Įrodytas ir kokybiško poilsio trūkumo ryšys su prasta emocine sveikata, didesniu antidepresantų vartojimu“, – sako Darius Dužinskas, įmonės „Baltic Amadeus“ Personalo vadovas.

Pasak D. Dužinsko, kiekvienoje įmonėje yra žmonių, kurie kasmet „kaupia“ atostogas, taupo jas perkeldami į kitus metus, tačiau per pandemiją šis reiškinys tapo masiniu: „Tendencija neatostogauti ypač pasimatė pandemijos metu – skaičiuojama, kad vien JAV 33 proc. darbuotojų 2020 metais taip ir nebuvo išėję atostogų. Lietuvoje irgi pastebime, kad dalis darbuotojų, pripratę prie nuotolinio darbo, galvoja, kad ir vasaros metu gali sėkmingai suderinti darbą ir poilsį neimdami oficialių dviejų savaičių atostogų. Tai – didelė klaida.“

Psichologai primena, kad per pirmąją atostogų savaitę mintys dar nėra atitrūkusios nuo kasdieninių darbų, antrąją savaitę prasideda tikrasis poilsis. D. Dužinskas pabrėžia, kad didžiausias iššūkis įmonių vadovams ir personalo specialistams šią vasarą – skatinti darbuotojus pasinerti į kokybiškas atostogas ir dalijasi patarimais, kaip įpūsti atostogų nuotaiką net ir didžiausiems skeptikams.

Gali padėti vadovai
Geriausias būdas skatinti darbuotojus atostogauti – teigiamas vadovų pavyzdys. Imdami oficialias atostogas vadovai rodo, kad įmonėje suprantama fizinio ir emocinio poilsio svarba ir atostogos yra ne prabanga, o būtinybė. Atostogaudami vadovai siunčia pozityvią žinutę, kurią lengvai nuskaito visas kolektyvas.

„Vadovo atostogos – proga siųsti tinkamą signalą, tačiau svarbu nedaryti klaidų: atostogaudamas vadovas turi pasirūpinti, kad jo darbai netaptų sunkia našta pavaduojantiems. Nieko nėra blogiau kaip žinia, kad atostogaujant vieniems, kitiems tenka dvigubas krūvis. Tinkama praktika – prieš išeinant į atostogas nustatyti pačius svarbiausius klausimus, kuriuos būtina spręsti, o nesvarbias kasdienines veiklas palikti tik minimaliai pavaduojančiojo asmens priežiūrai“, – sako D. Dužinskas.     

Personalo ekspertas atkreipia dėmesį, kad įmonė taip pat gali padėti darbuotojams laikinai atsijungti nuo technologijų, kurios gali sutrukdyti atitrūkti nuo darbų.

„Atrodo, kad dauguma žmonių jau naudoja automatinę elektroninio pašto žinutę, pranešančią, kad darbuotojas tam tikromis dienomis atostogauja. Tačiau svarbu nepamiršti į atostogų režimą įjungti ir kitų prietaisų: darbinių pokalbių programėlių, sinchronizuotų kalendorių, uždarų socialinių tinklų grupių. Kodėl? Nes tikroms atostogoms reikia atitrūkti nuo kasdienybės, nustoti skaičiuoti laiką valandomis iki ir po pietų, todėl bet kokie priminimai nėra pageidaujami“, – pataria D. Dužinskas. Svarbiausia – atjunkite darbinį telefoną, kad pasiklydę klientų ar kolegų skambučiai neužkluptų netikėtai.

Svarbu valdyti emocijas
Pasak D. Dužinsko, kartais pasiryžti atostogauti trukdo mintys apie tai, kas bus grįžus po atostogų: „Dalis žmonių dar nepradėję atostogauti jau baiminasi, kad grįžus juos pasitiks krūva darbų, šimtai neatsakytų laiškų ir dvigubai didesnis darbo krūvis. Tada natūraliai kyla noras to išvengti ir geriau visai neatostogauti. Čia irgi labai svarbi įmonės kultūra, kuri gali padėti darbuotojui suvaldyti šį nerimą.“

Komandos ir jų vadovai turėtų suprasti, kad per pirmąsias dienas po atostogų susikaupti darbui nėra lengva, todėl nereikėtų tikėtis labai greitų ir didelių darbo rezultatų čia ir dabar. Lygiai taip pat sugrįžtantis iš atostogų darbuotojas turėtų įsivertinti ir nesusiplanuoti itin svarbių darbų ar susitikimų jau pirmosios dienomis, leisti sau įsibėgėti, turėti ilgesnius pietus su kolegomis, dalijantis kelionės įspūdžiais. Skaitant susikaupusius laiškus ar žinutes, reikėtų įvertinti pateiktos informacijos aktualumą ir nebijoti perklausti, ar klausimas dar aktualus, o atsakant į juos rekomenduojama nusimatyti laiką dienotvarkėje, kuris bus skirtas laiškų peržiūrėjimui, ir tam galima dedikuoti kelias dienas, kad procesas netaptų nevaldomas.

Pasak D. Dužinsko, tiek išlydint darbuotojus į atostogas, tiek pasitinkant juos, svarbu priminti jiems, kad darbai, procesai sėkmingai vyko ir be jų, todėl nėra ko jaudintis ar nerimauti. Ramus nusiteikimas ir sklandus įsibėgėjimas yra raktas į mažiau streso keliantį sugrįžimą į darbą. O kad atostogų poveikis išliktų ilgiau, po vienų atostogų jau yra pats laikas planuotis kitas. Džiaugsmas ir motyvacija jų laukti bus pozityvus variklis judėti į priekį.

Išmoko gyventi šia diena
Įdomu tai, kad tie, kurie vis dėlto planuoja išeiti atostogų, ne visada joms susitaupo. Maždaug pusė Lietuvos gyventojų specialiai atostogoms netaupo, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Prie išsiderinusio finansinio pasiruošimo vasaros atostogoms prisideda ir pandemijos neapibrėžtumas, ir išaugusios gyventojų santaupos. Tyrimas taip pat rodo, kad didesnių finansinių įsipareigojimų turintys lietuviai atostogas yra linkę nukelti.

Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebi, kad per kelerius metus atostogoms netaupančių gyventojų padaugėjo.

„Prieš trejus metus gyventojų, kurie nurodė atostogoms atsidedantys dalį savo pajamų, buvo daugiau. Tyrimas rodo, kad netaupančiųjų gyventojų dalis padidėjo nuo 45 proc. iki 49 proc. Ieškodami tam paaiškinimo, galime daryti prielaidą, kad didelę įtaką visgi daro itin neapibrėžta pandemijos situacija. Dėl įvairių apribojimų atostogos ir kelionės šiuo metu tampa dažniau spontanišku sprendimu, todėl lėšos joms iš anksto atidedamos daug rečiau“, − sako J. Cvilikienė.

Pasak jos, taip pat reikia nepamiršti ir to, kad šalies gyventojai karantino metu išleido mažiau pinigų kasdienėms prekėms bei pramogoms. Todėl namų ūkiai turi sukaupę daugiau santaupų, kurias prireikus galėtų panaudoti atostogų išlaidoms.

Moterys taupo dažniau
J. Cvilikienė atkreipia dėmesį į tai, kad nors bendra tendencija taupyti atostogoms mažėja, dalis gyventojų savo įpročių nekeičia ir atostogoms taupo ilgesnį laiką.

„Kaip rodo tyrimo rezultatai, nuo 12 iki 19 proc. išaugo grupė tų gyventojų, kurie itin kantriai taupo atostogoms, tai jie daro pusmetį, metus ar dar ilgiau. Taip pat panašus skaičius žmonių – maždaug 2 iš 10 gyventojų – sako atostogoms pradedantys taupyti prieš 2-3 mėnesius. Vadinasi, jie vasaros atostogoms pinigus pradeda kaupti dar pavasarį“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Remiantis tyrimo duomenimis, dažniau atostogoms ir kelionėms taupo moterys, taip pat gyventojai iki 45 metų ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai.

Turintys skolų keliones atidėtų
Tyrimas atskleidė, kad didžiosios dalies Lietuvos gyventojų atostogų planams įtakos turi esami finansiniai įsipareigojimai. Pasak J. Cvilikienės, toks gyventojų elgesys yra itin atsakingas ir sektinas.

„Kuo didesnė turimų įsiskolinimų suma, tuo daugiau gyventojų būtų linkę atidėti atostogas. Pavyzdžiui, jei žmogus būtų skolingas nedaug pinigų, atostogų atsisakytų 72 proc. apklaustųjų. Tokiu atveju, jei suma viršytų kelių mėnesių uždarbį – į keliones ir atostogas nevyktų 89 proc. respondentų“, − tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank” Finansų instituto vadovė.

Tačiau, pasak finansų ekspertės, yra viena išimtis − gyventojai rečiau būtų linkę atsisakyti ar atidėti atostogas dėl turimos vartojimo paskolos, tai nurodo 59 proc. apklaustųjų. Ankstesnėse apklausose šis skaičius viršydavo 70 procentų. Tad panašu, kad augant pajamoms turima vartojimo paskola vis mažiau koreguoja gyventojų atostogų planus.