Didžiausiu koronaviruso sergamumu išsiskiriantys Šiauliai, tvinstančios gatvės ir griūvantys pastatai – tai problemos, kuriuos šiuo metu bene aktualiausios miesto gyventojams. Deja, panašu, kad ne visos jos gali būti greitai išspręstos. Jeigu sergamumą dar tikimasi sumažinti vakcina, tai nuo tvinstančių gatvių nelabai kas pasiruošę apsaugoti, o pavojų aplinkiniams keliančių pastatų savininkai taip pat vis dar nėra linkę ką nors keisti.

Pagrindinė viltis – skiepai
 „Noriu pasidžiaugti, kad sergamumas Šiaulių apskrityje mažėja, tik galbūt ne taip sparčiai, kaip norėtųsi“, – vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento vadovė Simona Abromavičienė.

Kartu mažėja ir koronaviruso židinių. Departamento vadovės nuomone, tokį pokytį turbūt lėmė prasidėjusi masinė vakcinacija: „Be abejo, dar reikėtų skatinti, raginti visus gyventojus, kiek įmanoma sparčiau skiepytis, kad rudenį pasitiktumėme su kuo mažesniais praradimais.“

Tai, kad atsipalaiduoti dar ne laikas, rodo ir žinia, kad Šiaulių mieste sergamumas yra vienas didžiausių tarp visų apskrities savivaldybių ir viršija šalies vidurkį. Taip pat sergamumas išlieka aukštas Joniškio ir Pakruojo rajone, mažiausias – Radviliškio rajone.

Įvežtinių atvejų per praėjusią savaitę registruota nebuvo. Kaip ir visada, dažniausiai pasitaikančios užsikrėtimo priežastys išlieka tos pačios: šeiminiai atvejai ir nenustatytos užsikrėtimo aplinkybės.

Per praėjusią savaitę Šiaulių apskrityje registruoti 3 nauji aktualūs židiniai: 2 – Šiaulių mieste ir 1 – Pakruojo rajone. Šiai dienai registruotų aktualių židinių iš viso yra 6: 4 – Šiaulių mieste, 1 – Pakruojo rajone, 1 – Joniškio rajone.

Per praėjusią savaitę taip pat nustatyti 4 mutacijų atvejai. Bendras mutacijų skaičius nuo gegužės mėnesio Šiaulių apskrityje yra 60. Dominuoja lietuviškoji atmaina, taip pat pavienės britiškos ir amerikietiškos atmainos.

Registruotis nėra būtina
Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjos Viktorijos Palčiauskienės teigimu, siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, vakcinacija išlieka pagrindine priemone. Anot jos, Šiaulių mieste iš viso paskiepyti 42 174 šiauliečiai (41,4 proc.). Iš jų pilnai pasiskiepiję – 33 785 (33,2 proc.) miesto gyventojai, viena vakcinos doze – 8 389 (8,2 proc.) miestiečiai.

Pagal amžiaus grupes, daugiausia pasiskiepiję 65-79 metų amžiaus asmenys – 70 proc., 55-64 ir 80 metų bei vyresni – 55 proc. 16-54 metų yra pasiskiepiję bent viena vakcinos doze 34-44 proc., 12-15 metų vieną vakcinos dozę yra gavę 5,8 proc.

Per praėjusią savaitę iš viso buvo paskiepyti 5 145 asmenys, iš jų daugiausia buvo paskiepyti antrąja vakcinos doze (4 465).

„Atsižvelgiant į tai, kad turime pakankamai visų norimų vakcinų ir galima atvykti be išankstinės registracijos, labai kviečiame aktyviai skiepytis ir saugiai pasitikti rudenį, kad vėliau ir vėl nereikėtų įvesti karantino ar tam tikrų papildomų griežtesnių priemonių“, – supratingumo prašė V. Palčiauskienė.

Šią savaitę Šiauliai turėtų gauti per 4 tūkst. visų gamintojų vakcinos dozių. Taip pat iš praėjusios savaitės dar yra likę 6 500 vakcinos dozių, todėl šiauliečiai kviečiami atvykti ir iš anksto neužsiregistravę.

„Iš praėjusios savaitės matome, kad didžiulių eilių nesusidaro, todėl kviečiame pasinaudoti galimybe ir atvykti“, – ragino pašnekovė.

Praėjusią savaitę be išankstinės registracijos pasirinkta vakcina buvo paskiepyti 227 asmenys.

Taip pat ji pristatė naujovę Šiauliuose. Anot vedėjos, siekiant didinti skiepijimo apimtis ir būti arčiau žmonių, nuo liepos 1 d. atidaromas papildomas mobilusis skiepijimo punktas Šiaulių „Akropolyje“, kuris veiks ketvirtadienį ir penktadienį nuo 14 iki 19 val. ir šeštadienį nuo 10 iki 14 val. Čia bus galima pasiskiepyti bet kuria norimo gamintojo vakcina.

Nieko negali pažadėti
Vykusioje spaudos konferencijos paliesta ir kita gyventojams aktuali tema. Kaip žinia, praėjusią savaitę Šiauliams teko susidurti su stichijos siautėjimu. Liūtis tvindė gatves, šaligatvius, vanduo skverbėsi į automobilius ir namus.

Anot bendrovės „Šiaulių vandenys“ generalinio direktoriaus Jono Matkevičiaus, tam yra paaiškinimas. Pasirodo, gatvės patvino, nes praėjusį ketvirtadienį per daugiau nei valandą iškrito toks kritulių kiekis, koks įprastai būna per visą birželio mėnesį.

„Birželio 24-ąją nuo 18 val. 10 min. iki 19 val. 30 min. iškrito 52,1 mm kritulių, kai tuo tarpu ilgametis viso birželio mėnesio vidurkis yra 50,7 mm. Taigi, galima sakyti, kad per valandą ant Šiaulių iškrito mėnesio norma. Pagal hidrometeorologus, tai yra prilyginama stichiniam reiškiniui“–  kalbėjo J. Matkevičius.

Bendrovės vadovo aiškinimu, su tokiu kritulių kiekiu nebūtų susidorojusi jokia paviršinių nuotekų surinkimo sistema.
Taip pat jis informavo, kad birželio 24-ąją „Šiaulių vandenų“ avarinė tarnyba gavo 123 iškvietimus. Penktadienį, birželio 25-ąją, sulaukta dar 47 iškvietimų. Taigi per porą dienų šalinti potvynio padarinių tarnyba kviesta 170 kartų.

J. Matkevičius apgailestavo, kad ne visiems gyventojams pavyko prisiskambinti iš pirmo karto. Taip nutiko, nes vakare dirbo ne visi bendrovės darbuotojai: „Aišku, žmonės pyko, kad nevažiuojame, bet pirmiausia brigados dirbo ten, kur reikėjo atkimšinėti šiukšlėmis užneštas lietaus nutekėjimo groteles.“

Anot jo, paviršinės nuotekos per įvairias nesandarias vietas ėmė semti buitinių nuotekų tinklus, todėl svarbiausias prioritetas buvo padaryti taip, kad nesutriktų miesto nuotekų valyklos darbas, kitaip būtų kilusi tikra ekologinė katastrofa.

Deja, kaip sakė J. Matkevičius, tai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis, kai miestas skęsta po smarkios liūties. Panašu, kad situacija ateityje kartosis.

„Žmonės gali pykti, gali nepykti, bet aš ateičiai nieko konkretaus pažadėti negaliu. Jeigu bus stichinis reiškinys, tokių atvejų bus“, – neslėpė bendrovės vadovas.

Jis apgailestavo, kad prie tokių situacijų prisideda ir patys žmonės, nes paviršines nuotekas neretai nuveda į buitinių atliekų surinkimo sistemas, nors tai draudžiama. Sakė, kad jeigu gyventojai savo sklype įsirengtų atbulinius vožtuvus, jie apsaugotų, jog per sanitarinius mazgus namų neskandintų nuotekos. Taip pat ateityje siekiant išvengti nuostolių jis patarė apdrausti savo turtą.

Ieško naujų priemonių
Šiauliečius erzina ne tik tvinstančios gatvės, bet ir griūvantys pastatai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis patikino, kad šiuo metu ieškoma būdų, kaip būtų galima nugriauti aiškios ateities neturinčius pastatus ir visą erdvę grąžinti miesto poreikiams.

Jis atkreipė dėmesį, kad griūvančių pastatų šeimininkai vengia ar net piktybiškai nemoka žemės nuomos mokesčio. Užuot susimokėję, jie nustoja bendrauti ir savo griūvantį turtą perpardavinėja kitiems.

Siekiant pažaboti tokį elgesį, Šiaulių miesto savivaldybė kreipėsi į konsultantus, kurie pateikė kelis scenarijus, kaip problemą išspręsti. Pagal numatytus scenarijus, būtų galima nemokiems, kitoms valstybinėms institucijoms įsiskolinusiems, su kreditoriais nebendradarbiaujantiems, nenaudojamo turto, kuris kelia grėsmę žmonių sveikatai, savininkams iškelti bankroto bylą. Statybos įstatymo nesilaikantiems, pavojų aplinkiniams keliančių pastatų savininkus galima apskųsti teismui, kad šis įpareigotų pastatą nugriauti. Valstybinę žemę, kuri naudojama neefektyviai ir nesilaikoma numatytų pareigų, Nacionalinė žemės tarnyba galėtų sugrąžinti į žemės fondą ir nukreipti į efektyvesnį jos panaudojimą. Taip pat žemė galėtų būti paimta visuomenės reikmėms, už ją atsiskaitant rinkos sąlygomis.

„Noriu informuoti miesto bendruomenę, kad administracija tais klausimais dirba ir idėjų krepšelis dar nėra tuščias. Su Nacionaline žemės tarnyba planuojame apsitarti ir paleisti į eigą perspektyviausią scenarijų“, – informavo A. Bartulis.