Pandemija paskatino lietuvius imtis namų remonto. Per artimiausius trejus metus namų remontą atlikti planuoja 44 proc. lietuvių, o dar 10 proc. ketina tai padaryti po ketverių metų ar vėliau. Vis dėlto, prieš imantis remonto, svarbu žinoti, kad šiuo metu statybinių medžiagų kainos sparčiai auga.

Planuoja statybos darbus
„Dėl pandemijos apribojimų gyventojai turėjo daugiau laiko praleisti namuose, todėl natūralu, kad dažnas ėmė galvoti apie būsto atnaujinimą arba jo pagerinimą. Kaip rodo apklausos rezultatai, savo būsto remontui dalis šalies gyventojų pasirengę išleisti reikšmingas sumas. Be to, mažėjant neapibrėžtumui dėl pandemijos, gyventojai jaučiasi labiau užtikrinti ir nemaža jų dalis būsto atnaujinimo reikmėms reikalingas lėšas planuoja skolintis“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Kaip rodo gyventojų apklausos duomenys, didesnioji dalis (35 proc.) gyventojų namų remontui planuoja išleisti iki 3 tūkst. eurų. Remonto sumai didėjant, ją planuojančių išleisti gyventojų dalis tolygiai mažėja.

„Sumą iki 5 tūkst. eurų būsto remonto darbams yra pasiruošę skirti 21 proc. gyventojų, iki 10 tūkst. eurų ketina išleisti 14 proc., o dar daugiau nei 10 tūkst. – dešimtadalis apklaustųjų“, − komentuoja T. Pulikas.  

Pasak jo, didesnį finansavimą namų modernizavimui numatę skirti jaunesnių amžiaus grupių, aukštesnį išsilavinimą turintys ir aukštesnes pajamas gaunantys respondentai.

Gerina energinį efektyvumą
Remiantis tyrimu, pagrindinė priežastis būsto remontui – poreikis atnaujinti būsto apipavidalinimą ir interjerą. Tokį tikslą nurodė kone pusė apklaustųjų (47 proc.).   

„Atnaujinti dalį būsto, tai yra, virtuvę, vonią ar kitas namų erdves, ketina 39 proc. respondentų, kiek mažiau (37 proc.) ruošiasi remontuoti konkrečias problemų keliančias būsto vietas. Kas trečias gyventojas nurodė norintis pagerinti savo būsto energinį efektyvumą, kas penktas − atnaujinti buitinius prietaisus“, − sako T. Pulikas.  

Rinkdamiesi didesnio energetinio efektyvumo sprendimus, 45 proc. gyventojų investuotų į LED apšvietimą, 42 proc. apklausos dalyvių taip pat rinktųsi A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės buitinius prietaisus.

„Kas ketvirtas apklausos dalyvis nurodė, kad investuoti į energinio efektyvumo sprendimus juos neabejotinai paskatintų valstybės pagalba. Kiek daugiau kaip pusė apklaustųjų (57 proc.) vertintų valstybės paskatos dydį ir tuomet paskaičiuotų savo finansines galimybes pagerinti turimo būsto energinio efektyvumo lygį“, − pastebi banko atstovas.

Pasitelkia išorinį finansavimą
Didžioji dalis (82 proc.) šalies gyventojų nurodė, kad pagrindinis namų atnaujinimo finansavimo šaltinis būtų asmeninės jų santaupos. Kaip pastebi T. Pulikas, dažnai nuo turimų santaupų dydžio tiesiogiai priklauso, kada ir kokios apimties remontas bus atliekamas.

„Asmeninių santaupų dydis ir remonto kainos yra vienos svarbiausių priežasčių, lemiančių pasirinkimą įgyvendinti būsto atnaujinimo planus. Poreikis pagerinti gyvenimo sąlygas − trečioje vietoje pagal svarbą“, – sako gyventojų finansavimo ekspertas.

Be to, namų atnaujinimui nemaža dalis gyventojų pasirengę pasitelkti išorinį finansavimą ir šiam tikslui skolintis. Paskola būsto atnaujinimui patenka tarp dažniausių priežasčių, dėl kurių lietuviai kreiptųsi finansavimo į finansų įstaigą – paskolos paskirtį namų remontui nurodo kas penktas apklaustasis.

T. Puliko teigimu, per pastaruosius dvejus metus sumažėjo respondentų, kurie nesikreiptų vartojimo paskolos dėl savo tikslų įgyvendinimo. 2019 m. analogiškoje apklausoje taip teigė 41 proc. respondentų, o šiemet – 35 proc.

Dažniausiai vartojimo paskolą namų remontui rinktųsi 35-54 m. amžiaus grupės respondentai, taip pat gaunantys aukštesnes pajamas, miestų gyventojai.

Patiria papildomų išlaidų
Tuo tarpu bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys perspėja, kad auganti nekilnojamojo turto (NT) paklausa ir šuoliais kylančios medžiagų kainos smarkiai didina statybų savikainą.

Pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui aiškėja, kokią įtaką įvairiems sektoriams padarė jau daugiau nei metus pasaulį kaustanti pandemija. Kainoms NT rinkoje vis kylant, šio sektoriaus padėtis vis dažniau atsiranda po padidinamuoju stiklu, A. Šlenys teigia, jog statybų sektoriuje permainų netrūksta ir dalis jų verčia sunerimti.

Anot jo, visų pirma statybų sektorių reiktų skirti į dvi dalis – nekilnojamojo turto vystytojus ir statybos rangovus. NT vystytojams šie metai buvo gana džiuginantys, pardavimai augo ir panašu, kad bent artimiausią pusmetį niekas iš esmės dar nesikeis.

Tuo tarpu rangovų situacija kiek kitokia. Kaip ir daugeliui įmonių, rangovams teko imtis visų saugumo ir viruso prevencijos priemonių: darbuotojus ne tik aprūpinti kaukėmis ar respiratoriais, bet ir dvigubai padidinti darbuotojų buitinių patalpų plotus, testuoti, tinkamai suplanuoti darbus pamainomis – kartais tai reiškė ir pajėgumų mažinimą, kad visi žmonės būtų saugūs. Visa tai taip pat sukėlė didelių papildomų išlaidų, kurios pradėtiems projektams nebuvo numatytos, tad jas teko padengti patiems, o ne užsakovams ir kai kuriems projektams sudarė nemenką dalį užsakymo vertės.

Brangsta statybinės medžiagos
Vienas iš didžiausių iššūkių statybų sektoriui, kuris iškilo praėjusių metų lapkričio pabaigoje – staigus statybinių medžiagų brangimas. Visi statybose naudojami tiek juodieji, tiek spalvoti metalai (armatūra, karkasai ir metalinės konstrukcijos) per šį laikotarpį pabrango net 30-40 proc., polistirolas, mediena ir kitos medžiagos pabrango daugiau nei 30 proc. Tokio kainų šuolio jau seniai nebuvo ir numatyti iš anksto jo tiesiog nebuvo įmanoma, tad dabar planuoti tolesnius veiksmus reikia dar atidžiau nei anksčiau ir ieškoti sprendimų nenumatytoms išlaidoms padengti.
„Negana to, metų pabaigoje taip pat pastebėjome ir apie 10 proc. darbo užmokesčio augimą – tai taip pat neįprastas pokytis tokiu metu. Žinoma, mūsų darbuotojams tai puiki žinia, tačiau rangovui – tai dar vienas didelis ir iš anksto nenumatytas biudžeto pokytis“, – kalbėjo A. Šlenys.

Visi statybos rangovai, metų pradžioje stengiasi surinkti tokį projektų portfelį, kuris užtikrintų, kad šaltuoju metų laiku darbai nesibaigtų ir būtų galima išlaikyti visas darbo vietas. Kartais tai reiškia, jog kai kurių projektų tenka imtis ir su minimalia marža, tačiau šią žiemą pradėjus ženkliai brangti medžiagoms ir kilti darbuotojų užmokesčiui, daugelis rangovų atsidūrė keblioje situacijoje. Projektai ne tik neatsiperka, tačiau nueina į minusą, visas susidariusias papildomas išlaidas reikia padengti iš savo lėšų.

„Sunkiausia situacija tenka tiems rangovams, kurie turi ilgus projektus, besitęsiančius daugiau nei metus, nes iš naujo sudaryti ar persiderėti sutarčių galimybės tiesiog nėra. Mes taip pat keletą tokių turime, kalbamės su užsakovais, bandome tartis dėl tam tikrų kainų augimo kompensavimo – tai nėra lengva“, – apgailestavo A. Šlenys.

Patiria nuostolių
Verta pažymėti, kad nuo 2008 metų dar nebuvo tokios neapibrėžtos situacijos – naujų projektų pasiūla yra, tačiau rangovai delsia sudaryti fiksuotos kainos rangos sutartis,  ypatingai didesnių apimčių, nes šiandien itin sudėtinga numatyti galimus kainų šuolius. Toks delsimas gali turėti įtakos bendram statybos projektų kainų augimui. Taip pat gali atsirasti rangos sutartys, kuriose pagrindinių naudojamų medžiagų kainos bei tam tikri subrangos darbai gali būti peržiūrimi projekto eigoje. NT vystytojams toks pasikeitimas nėra patrauklus.

A. Šlenys gana aiškiai mato, jog dalis šiais metais baigiamų projektų, ypatingai tų, kurie buvo pradėti prieš kainų šuolį pernai, bent jau rangovams, bus nuostolingi. Dauguma sektoriaus atstovų džiaugsis, jeigu objektus pavyks užbaigti pilnai padengiant visas papildomai atsiradusias išlaidas.

„Likusiai 2021 metų daliai dauguma įmonių jau yra užpildę savo projektų portfelius, mes taip pat savąjį esame suformavę, tad dabar naujų projektų dairomės jau 2022-iesiems. Šiuo metu projektų pasiūla yra didesnė nei paklausa, tad esame geroje pozicijoje pasirinkti geriausius.

Didžiausią projektų gausėjimą matome gyvenamojoje statyboje, biurų galbūt šiek tiek mažiau nei pernai, bet taip pat matome ir logistikos, prekybos paskirties pastatų projektų – intensyviai susitraukusių apimčių tikrai kol kas nepastebime“, – sakė A. Šlenys.