Jau ne pirmą kartą viešai kalbama apie tai, kad reikėtų iš esmės reformuoti valstybės tarnybą. Tiek anksčiau, tiek dabar visi aiškina, kad reikia modernios, profesionalios tarnybos, kurioje dirbtų atsidavę žmonės. Akivaizdu, kad niekas tam neprieštarauja. Tačiau ar pagaliau bus atrastos priemonės, kaip šiuos tikslus pasiekti?

Jauni ilgai neišbūna
Tiesa, prieš priimant atitinkamus sprendimus, svarbu žinoti, ką darbuotojai patys mano apie valstybės tarnybą. Eglė Vileikienė, Vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vyresnioji patarėja, informavo, kad atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 121 vyriausybinio sektoriaus įstaiga ir daugiau nei 20 tūkst. darbuotojų, paaiškėjo, kad bendrai darbu savo įstaigoje patenkinti 7 iš 10 darbuotojų. Labiausiai patenkinti – santykiais su kolegomis ir vadovais, mažiausiai – darbo užmokesčiu ir galimybe daryti karjerą.

Bendrai darbu ir atskirais darbo aspektais labiausiai patenkinti vyresni nei 50 m. bei vadovai, tuo metu mažiausiai patenkinti – jaunesni nei 39 m. amžiaus bei turintys 6-10 m. darbo stažą. Palyginti su kitomis grupėmis, labiausiai darbu patenkinti dirbantys pagal darbo sutartis, mažiausiai – statutiniai pareigūnai. Valstybės tarnautojai labai patenkinti socialinėmis garantijomis, tačiau daug prasčiau vertino darbo krūvį ir darbo organizavimą.

Palyginti su kitomis grupėmis, labiau į darbą įsitraukę patys vyriausi, ilgiausiai dirbantieji ir vadovai, tuo metu mažiausiai į darbą įsitraukę – turintys 6-10 m. darbo stažą.

Jauniausius bei trumpiausiai dirbančiuosius labiau nei kitas grupes motyvuotų galimybė tobulėti ir kelti kvalifikaciją bei karjeros galimybės. Vyriausius ir turinčius didžiausią darbo stažą labiau motyvuotų stabilumas darbe ir daug mažiau – lanksčios darbo sąlygos. Vadovus motyvuotų įdomus patinkantis darbas, savirealizacija, pasitikėjimu ir pagarba paremta bendravimo kultūra bei galimybė prisidėti prie pokyčių, tuo metu specialistams svarbiau – tinkamas darbo organizavimas ir darbo krūvio paskirstymas, stabilumas darbe bei lanksčios darbo sąlygos.

Darbuotojų ir gyventojų nuomonė apie valstybės tarnybos patrauklumą mažai skiriasi. Valstybės tarnyba patrauklesnė moterims bei vyresnio amžiaus žmonėms.

Ruošiasi pokyčiams
Agnė Bilotaitė, Vidaus reikalų ministrė, patvirtino, kad valstybės tarnyba jau yra subrendusi esminiams pokyčiams ir tos ekstremalios, krizinės situacijos patvirtina, kad pokyčiai iš tiesų yra reikalingi, juo labiau žinant, kad valstybės tarnyba yra be galo svarbi, kai reikia priimti kokybiškus, greitus sprendimus ir imtis pokyčių.

„Ką daro ministerija, tai mes dirbame link pokyčio viešojo sektoriaus institucijų tinklo optimizavime. Šiuo metu yra peržiūrimos visos funkcijos, jos inventorizuojamos. Kuriamas bazinių viešųjų paslaugų katalogas, kad būtų atrinktos valstybės ir savivaldybių teikiamos funkcijos, jog būtų aiškus standartas, kokia ta paslauga turėt būti“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Ministrė sakė suprantanti, kad visa mūsų valstybės tarnyba yra vientisa sistema, čia ir žmonės, ir procesai, ir sprendimai, ir institucijos, todėl einant pokyčių link, į viską žvelgiama, kaip į vieningą sistemą.

Anot jos, ministerija šiuo atžvilgiu yra apsibrėžusi keturias pokyčių kryptis: aukštesniosios tarnybos, orientuotos į stiprius vadovus, sukūrimas; darbo užmokesčio didinimas, siejant jį su vidutiniu darbo užmokesčiu ir veiklos rezultatais; žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimas; dabartino valstybės departamento transformacija į naują valstybės tarnybos valdymo kompetencijų centrą.

Vien atlyginimo neužtenka
Aleksandras Abišala, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, verslo konsultantas, juokavo, kad jeigu būtų abiejų tautų respublikos karalius, Valstybės tarnybos įstatymą apskritai panaikintų, nes lietuvių ir anglų kalbomis tas pats terminas reiškia ne tą patį. Lietuvių kalba tai yra valstybės tarnyba, anglų – civil service, o verčiant pažodžiui, reiškia, kad anglų darbuotojai dirba bendruomenei, Lietuvos tarnautojai – valstybei.

„Žinoma, aš ironizuoju, Valstybės tarnybos įstatymas, matyt, reikalingas, tik reikia apsibrėžti, kaip žmonės priimami, atleidžiami, motyvuojami, kur jie dirba, bet dabartino reglamentavimo, aiškiai per daug“, – kalbėjo A. Abišala.

Taip pat jis akcentavo, kad socialinių garantijų nebandytų iškeisti į pinigus. Anot jo, socialinės garantijos daug stipresnis motyvatorius dirbti gerai nei pinigai, nes atlyginimo padidinimas veikia tik 1–3 mėnesius. Būtent tikslų pasiekimo, įvertinimo dalykai iš tiesų motyvuoja dirbti gerai. Žmonėms aktuali galimybė daryti tai, kas jiems svarbu, žinoti, jog gali pasitarnauti valstybei ir pan.

„Nevyriausybinės organizacijos iš viso dirba už dyką ir kartais daug efektyviau nei valstybės tarnautojai, nes jiems suteikiama galimybė pasiekti savo tikslų. Tai reiškia, kad tikslai turi būti keliami visiems, ne tik vadovams“, – sakė A. Abišala.

Irena Petraitienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų profesinės sąjungos pirmininkė, sutiko, kad motyvų dirbti viešajame sektoriuje yra daug, tačiau vienas iš svarbiausių – darbo užmokestis.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas, pritraukęs tiek daug investicijų, paliko darbo vietą, nes jo atlyginimas buvo tikrai ne adekvatus. Ką jau bekalbėti apie atlyginimus specialistų, vyr. specialistų. Tikrai darbo užmokestis neatsveria tų socialinių garantijų, kurios yra suteikiamos mūsų valstybės tarnautojams“, – aiškino I. Petraitienė.

Aišku, ji sutiko, kad papildomi „bonusai“ taip pat yra aktualūs, ypač dirbant daug pastangų reikalaujantį darbą, nes tik valstybės tarnautojai žino, kaip nelengva dirbti valstybės tarnyboje.

Pasigenda savirealizacijos
Monika Merkytė, „Kurk Lietuvai“ programos vadovė, sakė pastebinti, kad tikrai yra norinčių dirbti viešajame sektoriuje, tačiau nereikia tikėtis, kad jauni žmonės čia dirbs 10–15 ar daugiau metų. Taip yra, nes jaunuoliai tiesiog daug mobilesni, be to, jie sulaukia daug kitų darbo pasiūlymų.

„Jiems svarbi galimybė veikti, jie turi gauti įgaliojimus, matyti, kad gali pasiekti tam tikrą rezultatą. O ten, kur biurokratija ir ilgi procesai – jie tiesiog nuskęsta“, – lygino M. Merkytė.

Inga Černiuk, Užsienio reikalų ministerijos kanclerė, sakė, kad tai visai suprantama: „Jeigu mes į raugintų agurkų stiklainį įdėsime jauną, tikintį, norintį įsitraukti į Lietuvos kūrimą žalią agurkėlį, kiek laiko truks jam surūgti?“ Anot jos, visa bėda, kad mes nenorime tvarkyti to stiklainio arba tikime, kad yra kažkoks labai greitas, universalus receptas: „Papildomos garantijos: laisvos dienos, augintinių dienos gali atrodyti labai patraukliai, bet kol stiklainis nebus sutvarkytas iš esmės, niekas neveiks.“

Kanclerės teigimu, iš esmės yra reikalingi trys pagrindiniai elementai, motyvuojantys žmones: misija ir darbo prasmė, savarankiškumas, savirealizacija. I. Černiuk nuomone, viešasis sektorius gali pasiūlyti misiją ir prasmę, tačiau kalbant apie kitus du motyvatorius, aiškiai yra bėdų.

Pamiršta sveiką protą
Modestas Gelbūda, Lietuvos Respublikos Seimo kancleris, pripažino, kad viešajame sektoriuje yra tiek gerų, tiek blogų dalykų, tačiau jį ypač erzina tas smulkmeniškumas ir biurokratizmas.

„Jeigu 5-7 žmonės vizuoja 3 eurų vandens pirkimo dokumentą ir tai atrodo normalu, o po to – 5 eurų gėlių, tai nežinau, ką mes galime galvoti. Manau, tikrai turime kelti klausimus, nes čia ir pirmokui aišku, kad tai yra nesąmonė“, – savo nuomonę išsakė M. Gelbūda.

Taip pat jis išreiškė viltį ir svajonę, kad viešajame sektoriuje pavyks sukurti tokią kultūrą ir požiūrį, kad pirmiausia bus vadovaujamasi sveiku protu, nes dabar panašu, kad imant kurti viešąjį sektorių, žmonės ima ir tai pamiršta.

„Sutinku, kad reikia pagarbos, reikia įvertinimo, iš kitos pusės, mes patys turime prisiimti atsakomybę ir kritiškai pažiūrėti į tai, ką darome. Jeigu mes norime palengvinti gyvenimą, skirti ir atrasti laiko prasmingam darbui, turime pasiraitoti rankoves ir neužsiimti neprasmingais darbais, kurių per metus susikaupė daugybė“, – sakė M. Gelbūda.