Daugiau taupydami gyventojai daugiau ir skolinasi. Pandemija skatino juos imtis namų remonto, atnaujinimo. Lietuviai daugiau išleidžia ir technikai bei baldams. Perka ne pačius būtinius daiktus, nors ištikus nelaimei neturėtų pakankamai pinigų išgyventi.

Nesukaupia pakankamai
Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška sako, kad susiklostė bendra gana paradoksali situacija, kai ir lėšų gyventojų sąskaitose daugėjo, ir buvo aktyviai skolinamasi vartojimui.

„2020 metais Lietuvos gyventojų indėliai sąskaitose išaugo penktadaliu, nes dėl pandemijos pasikeitė vartojimo poreikiai, o dėl galiojančių ribojimų bei koronaviruso plitimo grėsmės susitaupė pinigai kelionėms ir kitoms ikipandeminėms reikmėms. Iš kitos pusės, aktyvi ir augimą išlaikiusi šalies nekilnojamojo turto rinka liko patvirtinimu, kad vartotojų dėmesys būstui ir taip aukštu jo nuosavybės indeksu pasižyminčioje Lietuvoje neblėsta net ir pandemijos metu“, – teigia J. Ivaška.

Banko grupei priklausančios bendrovės „Saugus kreditas“ išduotų vartojimo paskolų portfelis per 2020 metus išaugo dvigubai: nuo 8,2 mln. eurų 2019 metų pabaigoje iki 16,9 mln. eurų praėjusių metų gale.

Vis dėlto, anot banko atstovo, 2020 metų pradžioje buvo juntamas vartojimo stabtelėjimas. Pasak jo, kai prasidėjo pandemija, laikinai sumažėjo ir vartojimo paskolų paklausa.

„Tai vertiname kaip visiškai natūralią pauzę. Netikrumas, įvairiose pasaulio šalyse skelbiami nacionaliniai karantinai bei nauja realybė, prie kurios priprasti ir persiorientuoti taip pat reikėjo laiko, visuomenę privertė stabtelėti. Tačiau laikui einant gyventojai iš naujo įvertino savo poreikius, sudėliojo prioritetus ir skolinimasis vartojimui ne tik atsistatė, bet ir išaugo“, – pastebi J. Ivaška.

Investuoja į namus
Vien šiemet sausį-vasarį antrinė banko įmonė išdavė apie 4 mln. eurų vertės naujų vartojimo paskolų, o vidutinis paskolos dydis sudaro apie 6,5 tūkst. eurų. Įvertinant tai, kad vidutiniškai patvirtinama kas ketvirta paraiška vartojimo paskolai suteikti, realus gyventojų finansavimo poreikis yra keletą kartų didesnis.

J. Ivaška sako, kad nors lėšos aktyviai nukreipiamos į nekilnojamojo turto rinką ir naujų būstų pirkimą, tačiau pandemija paskatino daugiau dėmesio skirti ir turimam būstui, kuris tapo ir namais, ir biuru, ir vaikų mokykla, ir laisvalaikio erdve.

„Būstas virto daugiafunkcine erdve, kurioje teko daugiau dėmesio skirti silpniausiems aspektams. Kadangi pandemija į namus privertė perkelti nemažai darbo ar mokymosi vietų, tai skatino užtikrinti darbo erdvės patogumą, ergonomiką, reikalingus techninius sprendimus. Todėl stebime investicijas į būsto atnaujinimą, naujų baldų, įrangos bei technikos įsigijimą, interjero atnaujinimą“, – konstatuoja Medicinos banko Komercijos departamento direktorius.

Su pandemijos diktuojama būtinybe laikytis fizinės distancijos susijusi ir tendencija, kad vis daugiau vartojimo paskolų, kaip ir kitų finansinių paslaugų, suteikiama nuotoliniu būdu. Anot J. Ivaškos, internetu sudaromos sutartys sudaro apie 20 proc. visų išduodamų kreditų.

Tikisi paramos
Paradoksaliausia, kad daugelis lietuvių ištikus didelei nelaimei vis dar tikėtųsi paramos iš valstybės kišenės, nors dauguma sutinka, kad valstybė tam neturi pakankamai galimybių. Per penkerius metus paaugo dalis gyventojų, kurie naudotų savo santaupas ar prašytų artimųjų pagalbos, tačiau tik 38 proc. gyventojų mano, kad, ištikus didelei nelaimei, jie turėtų pajamų šaltinių išgyventi bent vienerius metus.

Šių metų pradžioje atliktos apklausos metu buvo užduotas toks pats klausimas, kaip ir 2016 metais: iš kokių šaltinių gyventų respondentai ištikus didelei nelaimei, sunkiai susirgus, netekus darbingumo ar šeimos maitintojo. Apklausa atskleidė, kad 63 proc. gyventojų vis dar dažniausiai tiestų ranką į valstybės ar „Sodros“ kišenę (2016 metais tokių buvo 65 proc.).  Kita vertus, net 65 proc. respondentų sakė manantys, kad valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti jais ar jų šeimos nariais susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimu, netekus darbingumo ar šeimos maitintojo.

Per penkerius metus padidėjo dalis gyventojų, kurie naudotų savo asmenines lėšas, santaupas ar indėlius. 2016 metais tokių buvo 40 proc., 2021 metais – jau 54 proc. Savo asmenines lėšas dažniau naudotų aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų respondentai. Tuo tarpu mažiausias pajamas gaunantys apklaustieji, moterys dažniau prašytų šeimos narių pagalbos. 2016 metais tokių buvo 28 proc., 2021 metais – 31 proc.

„Pernai draudimo žaloms padengti gyvybės draudimo bendrovės iš viso išmokėjo daugiau kaip 15 mln. 751 tūkst. eurų. Jei gyventojai šių lėšų nebūtų gavę iš draudimo, jų lūkesčiai neišvengiamai būtų krypę į valstybės socialinę sistemą. Apsidraudusios šeimos, netekusios šeimos maitintojo, kreipiasi į draudikus, o ne prašo paramos iš valstybės ar nelenda į skolas“, – sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Nepakanka žinių
55 proc. respondentų sakė kaupiantys arba ketinantys kaupti su gyvybės draudimu. Dažniau su gyvybės draudimu kaupia aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentai. Nekaupia, bet ketina tai daryti – 18–25 m. apklaustieji. Nekaupia ir neketina to daryti – dažniau vyriausi (46 m. ir vyresni), žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų apklaustieji.

Pasak Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos Komunikacijos darbo grupės nario Mariaus Dubnikovo, šie skaičiai rodo finansinio raštingumo stoką. Neskiriant dėmesio šiai problemai, turtinė nelygybė mūsų šalyje tik didės.

„Turinčiųjų kapitalo turtas, taigi perkamoji galia, auga greičiau nei gyvenančių iš atlyginimo. Ilgiau kaupdami, žmonės gali sukaupti daugiau perkamosios galios, tuo tarpu nekaupiantys bus priversti gyventi iš pensijų. Jeigu gyventojai nebus skatinami turėti kapitalo, investuoti, turtinė nelygybė tik didės“, – įspėja M. Dubnikovas.

Problema ta, kad kol kas tik labai nedidelė visuomenės dalis turi pakankamai žinių, kad galėtų savarankiškai racionaliai valdyti savo investicijas. Jautriausiai, mažiausiai pasiturinčiai gyventojų grupei valstybės paskata galėtų būti svarbus postūmis kaupti ateičiai, skatintų domėtis ir didintų finansinį raštingumą.