Teisėsauga aiškinasi prieš kelias savaites nusižudžiusios Respublikinėje Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centre dirbusios jaunos gydytojos mirties aplinkybes. Nelaimė galėjo įvykti dėl ilgalaikio mobingo darbo vietoje.
Sekmadienį prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykusiame pikete ministras Arūnas Dulkys informavo, kad gavus Generalinės prokuratūros informaciją, Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika nuo pirmadienio bus nušalintas.
Reikalavo pokyčių
Sekmadienį sostinėje susirinkę apie šimtas medikų ragino sveikatos apsaugos ministrą ir jo vadovaujamą ministeriją imtis ryžtingesnių veiksmų tiriant Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (RŠL) įtariamus mobingo atvejus, taip pat ir sprendžiant sistemines, teisines, su mobingu medicinos srityje susijusias problemas. Akcijos dalyviai teigė gaunantys informacijos iš Respublikinės Šiaulių ligoninėje dirbančių medikų, kad kai kurie šios įstaigos vadovai bando daryti spaudimą darbuotojams ir įtaką tyrimui, įtikinėja įvairiausiais būdais juos nekalbėti, gąsdina, kad įvykus pokyčiams gali pablogėti darbo sąlygos.
Mitingo organizatoriai kalbėjo, kad palikti darbo vietose vadovai gali sunaikinti įkalčius. Dėl to esą dalis darbuotojų atsisako teikti informaciją Pokyčių komisijai.
Mitinge A. Dulkys pranešė, kad pagrindas RŠL direktoriaus nušalinimui, kol vyks tyrimas, atsirado įvertinus Pokyčių grupės surinktą informaciją iš Valstybinės darbo inspekcijos, iš viešų pranešimų, iš Generalinės prokuratūros. Tyrimą dėl RŠL medikės mirties aplinkybių atliekanti Generalinė prokuratūra yra suteikusi pranešėjo statusą liudijančiam asmeniui ir perdavė informaciją ministerijai dėl Šiaulių ligoninėje buvusio psichologinio smurto, neteisėtų neetiškų veiksmų. Šiuo pagrindu ruošiamasi pirmadienį sudaryti tyrimo komisiją galimiems darbo pažeidimams nustatyti. Šis tyrimas bus atliekamas jau vykstant kitam SAM inicijuotam tyrimui, kurį atlieka ministerijos sudaryta Pokyčių darbo grupė.
Ministras teigė, kad jo teisinėje galioje įmanomas tik ligoninės vadovo nušalinimas. Dėl kitų vadovybės darbuotojų nušalinimo būtinybės spręstų laikinasis ligoninės vadovas. Kas juo bus paskirtas, dar nepranešama.
Sveikatos apsaugos ministras taip pat teigė pasigendąs aiškesnio ir nuoseklaus mobingo apibrėžimo teisės aktuose. Kalbėjo, jog priimti teisinius sprendimus remiantis vien anoniminiais pranešimais sudėtinga ir ragino apie darbe patiriamo tyčinio engimo, spaudimo atvejus išdrįsti kalbėti visus medicinos darbuotojus.
Mobingas – lėtinė liga
„Viešajame sektoriuje darbdavių mobingas yra įgavęs lėtinės ligos požymių, – komentare spaudai teigia advokatas Girius Ivoška. – Jis trunka ilgai, pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas – prievolę sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (DK 30 str. 1 d.), ir imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti (DK 30 str. 1 d.).“
Pasak advokato, darbuotojai, kurie skundais įstaigos viduje stengiasi atkreipti dėmesį į diskriminaciją darbovietėje, imami persekioti, kvestionuojami ar verčiami gailėtis pradėję veiksmus. Jie klausinėjami, ar niekas neprivertė pasirašyti skundo, ar parašai po skundu tikri, verčiami kita forma, prieš savo valią, teikti skundą „tiriantiems“ asmenims. Dažnai darbdavio administracijos atstovai, kurių veiksmai skundžiami, taiko drausmines nuobaudas darbuotojams, kurie pasirašė skundą. Maža to, spaudimą patiria net skundą pateikusio asmens advokatai – grasinama kreiptis į Advokatų tarybą dėl to, kad advokatas atstovauja skundą pateikusiam asmeniui, ignoruojami advokato raštu pateikiami klausimai, susiję su skundo tyrimu. Inicijuojami tyrimai prieš skundą pateikusį darbuotoją dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Panašu, kad RŠL įvykiai irgi klostėsi panašiai, kai anesteziologė-reanimatologė pabandė ieškoti teisybės. Ji gegužės 6 d. buvo atleista iš darbo už tariamai „šiurkštų darbo tvarkos pežeidimą“.
Pirmadienį – viskas kaip buvę
Pirmadienį iš ryto Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius – savo darbo vietoje, nes pasak atstovės spaudai Sonatos Tenytės, jokių oficialių dokumentų iš Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos nėra. Jokių permainų ir iki pietų.
Atstovė spaudai neturi ką komentuoti. Laikraštis irgi iš Sveikatos apsaugos ministerijos jokios žinelės apie permainas Šiauliuose negavo.
Ligoninės darbuotojai sunerimę. Vieni jaučiasi nesaugūs, nes baiminasi, kad niekas nepasikeis ir atėjus – kada nors – laikinajam vadovui. Ypač jeigu tai bus senosios administracijos žmogus. Kiti užjaučia vadovą, kuris daug jėgų atidavė intensyviai vykdytoms reformoms, bet „apsistatė ne tais žmonėmis“, kurie savo menkyste žlugdė talentingus darbuotojus, sugriovė visuomenės pasitikėjimą ligonine, o baisiausia – galimai pražudė jauną gydytoją.
