Nuotaikos nekilnojamojo turto rinkoje – įkaitusios. Žmonės perka net ir ne pačios geriausios būklės butus ir namus. Aišku, yra ir tokių, kuriems nuosavas būstas – tik graži svajonė. Vis dėlto ekonomistai pastaruosius guodžia ir sako, kad peržvelgus savo finansus, atsiras ir daugiau galimybių susitaupyti pradinio įnašo įmokai.
Kainos sparčiai kyla
Pasak INREAL Šiaulių NT brokerės Almos Šiošytės, nebeliko tokių, kurie laukia kainų kritimo, kaip buvo prieš pusmetį. Dabar žmonės bijo parduoti savo būstus tol, kol nesusirado kito, nes kainos kyla taip sparčiai, jog pardavus turimą galima nebespėti nusipirkti naują už suplanuotą sumą.
„Būstai parduodami labai greitai. Negaliu pasakyti, kad nėra pasiūlos, nes sandorių vyksta tikrai daug, tiesiog kai tokia didelė paklausa ir tik įdėjus skelbimą butas nuperkamas per kelias dienas, tai susidaro įspūdis, kad nieko nepasiūlome“, – pasakoja A. Šiošytė.
Per metus būstų kainos ūgtelėjo apie 20–30 proc. Paklausiausi Šiaulių butų segmente išlieka suremontuoti būstai su buitine technika. Vieno kambario butas, priklausomai nuo miesto rajono, pastato amžiaus ir būklės, šiuo metu kainuoja maždaug 26 000–40 000 eurų, 2 kambarių – 35 000–60 000 eurų, 3 kambarių 45 000–80 000 eurų. Senos statybos individualių namų kainos svyruoja tarp 70 000–13 000 eurų.
Pasiūlos trūkumą galėtų užpildyti nauji daugiabučių projektai, tačiau jų Šiauliuose – labai reta. Tiesa, statoma nemažai kotedžų bei individualių namų. Jie dygsta tiek įvairiuose miesto rajonuose (Medelyno, Šimšės, Lieporių, Gytarių), tiek Šiaulių priemiesčiuose (Aukštelkės, Dainų, Gegužių, Vijolių kaimuose). Populiarūs namai iki 80 kv. m sodų teritorijose, nes tokiu atveju nėra reikalingas projektas. Tokių būstų kainos su daline apdaila siekia 1 000–1 300 eurų už kv. m. Didžiausia paklausa naujo būsto segmente pasižymi individualūs namai, ypač jeigu jie yra geroje vietoje su išvystyta infrastruktūra ir komunikacijomis. Yra ir sklypų būsto statybai paklausa, tačiau rasti tinkamą geroje vietoje su komunikacijomis nėra lengva.
Kitaip nei pardavimuose, Šiaulių gyvenamojo sektoriaus nuomos srityje ženklių pokyčių neįvyko. Vieno kambario butą galima išsinuomoti už 150–300 eurų, 2 kambarių – už 180–500 eurų. Paklausiausi nuomai – 1-2 kambarių butai.
Ateityje, tikėtina, gali susiformuoti pasiūlos perteklius, nes tikrai daug žmonių Šiauliuose perka būstus kaip investiciją ir ateityje žada juos nuomoti.
Tenka daugiau taupyti
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė patvirtina, kad jei įsigyjamas pirmasis nuosavas būstas, pradinio įnašo kaupimas gali atrodyti kaip nemenkas iššūkis bei atskleidžia, kokie žingsniai šį iššūkį galėtų palengvinti.
Anot jos, norint pasiekti taupymo tikslų, juos būtina konkrečiai įvardyti. Todėl tikslas „sutaupyti pradinio įnašo įmokai“ bus labiau motyvuojantis nei tiesiog taupyti nuo to, „kas lieka“ mėnesio pabaigoje.
„Pirmiausia, realistiškai įvertinkime sumą, už kurią galėtume sau leisti įsigyti būstą. Tai didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų mėnesio pajamų – būsima įmoka už būstą ir kiti turimi finansiniai įsipareigojimai neturėtų viršyti 40 proc.
mėnesio pajamų. Būsto paskolos laikotarpis taip pat turi reikšmės – kuo ilgesniam laikui skolinamės, tuo mažesnės bus mėnesio įmokos, tačiau didesnė bendra sumokamų palūkanų suma“, – teigia J. Cvilikienė.
Pasinaudoję bankų siūlomomis būsto skaičiuoklėmis, galėsime tiksliai įvertinti, kiek ir kokiam laikotarpiui galime pasiskolinti, kokia mėnesio įmoka mums priimtina bei nustatyti reikiamos pradinės įmokos sumą.
Iš pirmo žvilgsnio 10 ar 20 tūkstančių eurų suma gali atrodyti nepasiekiama, jei nesame ilgalaikio taupymo mėgėjai. Tačiau išdalijus ją per kelerius metus, tai nebeatrodys kaip neįmanoma misija.
„Tūkstančio mylių kelionė įveikiama dedant vieną žingsnį po kito, tik svarbu nenusimušti nuo krypties ir nuolatos eiti į priekį. Taigi, numatykime visą reikalingą pradinio įnašo sumą, išdalinkime ją lygiomis dalimis per 24 ar 36 mėn.
laikotarpį ir įvertinkime, kiek realu reikiamą pinigų dalį atidėti kas mėnesį“, – pataria finansų ekspertė.
Apskaičiavus, kiek per mėnesį teks skirti taupymui, gali paaiškėti, kad tokią pajamų dalį atidėti gali būti sudėtinga. Tiesa, nors neretai laikomės nuomonės, kad taupyti mums trukdo nepakankamos pajamos, realybėje tai dažniau nulemia subjektyvios priežastys – mūsų įpročiai ir pasirinkimai, kaip ir kam išleisti savo gaunamas pajamas.
Būtina įvertinti būsimas išlaidas
Reikėtų atlikti savo išlaidų reviziją − atidžiai įvertinti savo mėnesio išlaidas iki pačių smulkiausių. Pavyzdžiui, kiekvieną darbo dieną perkant puodelį kavos išsinešti per metus gali susidaryti daugiau nei 500 eurų siekianti suma.
„Peržvelgus, kaip dažnai naują drabužį ar batų porą pirkome ne todėl, kad jų reikėjo, o todėl, kad norėjome ar daiktas parduodamas su „didele nuolaida“, atrastume dar daugiau erdvės taupymui.
Tai nereiškia, kad savo išlaidas privalome sumažinti tik iki pačių būtiniausių. Pernelyg smarkiai save ribodami taip pat galime galiausiai prarasti motyvaciją taupyti. Tačiau racionaliai pasverti išlaidas, suskirstyti jas į būtinas ir nebūtinas, kad dalį galėtume atidėti taupymui, teks“, – sako ekonomistė.
Kol taupome nuosavam būstui ir nėra galimybės būstu dalytis, pavyzdžiui, su tėvais, būsto nuoma gali sudaryti nemenką mūsų išlaidų dalį. Sumažinę šias išlaidas, neabejotinai greičiau pasieksime tikslą vietoje būsto nuomos mokėti nuosavo būsto kredito įmokas.
Todėl, pavyzdžiui, kad ir kaip džiugina galimybė gyventi miesto centre, verta pagalvoti apie pigesnę nuomos alternatyvą viename iš atokesnių miegamųjų rajonų. Tikėtina, kad dėl to teks laikinai paaukoti dalį patogumų ar estetinio pasitenkinimo namų aplinka, tačiau taip greičiau priartėsime prie tos dienos, kai gausime nuosavų namų raktus.
Jei gyvename ir pradiniam įnašui taupome vienas ar viena, sumažinti išlaidas nuomojamam būstui galime susirasdami kambarioką ir didesnį būstą nuomotis dviese. Galbūt net pavyktų rasti bendramintį, kuris taip pat kaupia pradiniam būsto įnašui – taip nuosavo būsto laukimo perspektyva bus dar priimtinesnė.
Reikalingos papildomos pajamos
Jei mūsų pagrindinės pajamos yra pernelyg mažos, kad susitaupytume reikiamą sumą per priimtiną laikotarpį arba norime pagreitinti procesą − vienas iš variantų yra papildomas uždarbis.
Svarstydami apie veiklas, kurios galėtų atnešti papildomų pajamų, pirmiausia turėtume pagalvoti apie tai, ką mėgstame veikti. Galbūt mūsų pačių profesija leidžia kelis papildomus darbus per mėnesį atlikti kaip laisvai samdomiems darbuotojams.
„Jei ne, galime įdarbinti kitus savo pomėgius. Pavyzdžiui, mėgstantiems vairuoti verta pagalvoti apie pavėžėjo ar maisto pristatytojo į namus darbą. Mylintys gyvūnus galėtų įsidarbinti kačių ar šunų auklėmis, kuriems savo augintinius galėtų patikėti atostogų išvykstantys žmonės.
Jaučiantys pašaukimą edukuoti kitus turėtų įvertinti galimybę, pavyzdžiui, mokyti lietuvių kalbos šalyje gyvenančius užsieniečius“, – susimąstyti ragina J. Cvilikienė.
Tai – tik dalis darbų, kurie galėtų atnešti papildomų pajamų. Net ir papildomi 100 eurų per mėnesį, atskaičius mokesčius, per metus virstų apčiuopiama 1,2 tūkst. eurų suma, kuri būtų svarus indėlis į nuosavų namų svajonę.
