Krymo aneksija Ukrainoje parodė, kaip svarbu, kad tauta nebūtų susiskaldžiusi ir žvelgtų viena kryptimi. Vis dėlto Lietuvoje, panašu, susipriešinimo ir nemeilės savo šaliai tik daugėja. Specialistai perspėja, kad mūsų valstybei tai gali grėsti rimtais nemalonumais.
Planas neišdegė
Prieš septynerius metus, kai neveikė valstybinės struktūros ir kariuomenė nepriėmė tam tikrų reikiamų sprendimų, įvyko Krymo aneksija. Tačiau kai Ukrainos valstybinės struktūros nesuveikė, įsijungė piliečiai. Jie organizavosi į savanorių batalionus, vyko į fronto liniją ir būtent jie pristabdė slenkančią okupaciją. Aišku, problemų Ukrainoje tebėra, bet bent jau nepavyko Rusijos prezidento planas suskaldyti Ukrainą į dvi dalis, sukelti pilietinį karą.
„Jis manė, kad visi rusakalbiai ukrainiečiai automatiškai stos į Maskvos pusę, o taip neįvyko, net ir rusakalbiai ukrainiečiai gynė savo valstybę. Tai susiję su milžiniškais tapatybės pokyčiais Ukrainoje, kurie įvyko per šituos kelerius metus ir turbūt su tuo, kad pilietinis ugdymas, valstybės suvokimas, pareigos jai buvo tikrai aukštame lygyje. Manau, kad būtent iš Ukrainos tam tikrų pavyzdžių galima daug dalykų išmokti ir kalbėti lietuviškame kontekste“, – vykusioje tarptautinėje konferencijoje kalbėjo LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jis pripažino, kad mūsų geopolitinė situacija skiriasi, bet ne per daug. Taip, mes esame truputį kitoje saugumo lygoje, esame NATO nariai, bet nepaisant to, mes irgi vis dar turime rimtų geopolitinių iššūkių.
Nesileiskime užliūliuojami
L. Kasčiūno esminė tezė – tokia, kad švietimo sistema per pilietiškumo ugdymą formuoja tėvynę ir laisvę mylintį, atvirą pasauliui, bet kritiškai mąstantį jauną pilietį, atsparų dezinformacijai ir propagandai. Neformalus ir formalus ugdymas skiepija demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms vertybes, ugdo asmeninio įsitraukimą į pilietines visuomenės kūrimą gebėjimus. Anot jo, pilietiškumo ugdymas turi apimti ir pasirengimą ginti išvardytas vertybes, ginti tiek nuo vidinių, tiek nuo išorinių iššūkių.
„Nors atrodo, kad Lietuva yra saugi, kaip niekada iki šiol nebuvo, bet negalime sau leisti būti užliūliuojami.
Kaimynystėje turime valstybę, kuri nepaiso tarptautine teise grindžiamos pasaulio tvarkos, neatsisako savo imperinių ambicijų. Krymo aneksija prieš Ukrainą akivaizdžiai parodė, kad visi turime būti pasirengę ginti savo šalį.
Atsipalaidavę, užsimiršę, galime padaryti lemtingą klaidą ir prarasti tėvynę ilgiems dešimtmečiams, kaip jau buvo nutikę, ar net negrįžtamai“, – perspėjo L. Kasčiūnas.
Todėl vienas svarbiausių Lietuvos saugumo principų yra visuotinė gynyba. Gynybos visuotinumas reiškia, kad valstybės gynyba turi būti suprantama ne tik kaip gynyba ginklu. Priešintis turi būti pasirengusios tiek Lietuvos kariuomenė, tiek statutinės institucijos ir visos civilinės valstybės bei savivaldybių institucijos, ūkio subjektai. Gynybai turi būti sutelkiami ir naudojami visi valstybės ištekliai, bet lygiai taip pat priešintis turi kiekvienas pilietis ir visa tauta.
Kitaip tariant, yra kelių lygmenų gynybos strategija. Viena vertus, aišku, yra NATO saugumo garantijos, mūsų ryšiai su sąjungininkais, tai yra pirmas lygmuo. Antrasis lygmuo yra mūsų karinės pajėgos, ginkluotosios pajėgos ir sąveika su kitomis institucijomis. Trečiasis lygmuo yra piliečių įsitraukimas į valstybės gynybą.
Išdrįskime pasipriešinti
Kaip tik šiuo metu yra kuriama piliečių rengimo pilietinio pasipriešinimo strategija, kurioje pilietinis patriotinis ugdymas turi užimti deramą vietą. Neginkluotas pilietinis pasipriešinimas yra piliečių dalyvavimas valstybės gynyboje naudojant ne karines, ne smurtines priemones.
Komiteto pirmininko nuomone, taikos metu piliečių pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui yra svarbus, nes vis daugiau valstybei kylančių grėsmių yra nekarinio, hibridinio pobūdžio. Pavyzdžiui, informacinės ir kibernetinės atakos, priešiškų užsienio valstybių žvalgybos tarnybų ardomoji veikla, įvairios minkštosios galios, o iš esmės propagandiniai projektai. Todėl labai svarbu, kad piliečiai būtų atsparūs bandymams palaužti jų valią priešintis ir turėtų atitinkamų kritinių žinių, gebėjimo atpažinti tokias grėsmes bei į gūdžių tinkamai elgtis susidūrus su jomis.
„Noriu pasakyti, kad šiais laikais agresijos taikinys galbūt dažniausiai ne kiek pati valstybė ar jos teritorija, bet pirmiausia pati visuomenė. Agresoriaus pirminis tikslas yra palaužti visuomenės valią priešintis. Matyt, Krymo atvejis, kuris geriausiai iliustruoja, kad tam tikras kelis dešimtmečius kurtas fonas, kad Krymas nėra Ukraina, Krymas ir toliau priklauso Rusijai – palaužė vietinių bendruomenių valią priešintis ir kai atėjo X valanda, kai pasirodė tie vadinamieji žalieji žmogeliukai, pasipriešinimo nebuvo“, – priminė L. Kasčiūnas.
Kelių yra įvairių
Neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmais siekiama neleisti okupantams legitimizuoti savo valdžios, silpninti jo politinius, administracinius bei karinius pajėgumus. Tiek okupantui, tiek tarptautinei bendruomenei pademonstruoti nesolidarizuojantį pasiryžimą priešintis. Tad pilietinis patriotinis ugdymas yra svarbi piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui dalis ir integralus visuotinės gynybos principo elementas. Visa tai kartu yra esminis priešininko atgrasymo veiksnys.
Kaip aiškino L. Kasčiūnas, pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui apima du svarbiausius komponentus: pilietinė valia priešintis užpuolikui bei žinios ir praktiniai įgūdžiai, reikalingi tiek ginkluotai valstybės gynybai, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui turi apimti visą visuomenę, kiekvienam jos segmentui turi būti parengtos specializuotos programos, nukreiptos į konkrečias tikslines grupes. Pirmiausia pilietinė valia žinios ir praktiniai įgūdžiai, be abejo, ugdomi šeimoje, vėliau mokykloje, todėl pilietiškumo ir patriotiškumo nuostatų stiprinimas iki mokykliniame formaliajame ir neformaliajame ugdyme yra labai svarbus.
Yra du keliai, kaip tai būtų galima padaryti. 2017 m. Lietuvoje yra sukurta pasirenkama, neprivaloma programa, kuri vadinasi Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba. Deja, statistika yra tokia, kad per keturis metus iš tūkstančio Lietuvos mokyklų, šita programa sulaukė dėmesio tik – trisdešimt aštuoniose, tai galima svarstyti apie tai, kaip šitą programą padaryti įdomesnę, o galbūt net ir padaryti privalomą, ką daro, pavyzdžiui latviai.
Svarbiausia sudominti
„Jeigu mes vis dėlto einame kitu keliu ir paliekame šitą programą kaip pasirenkamą, yra kitas kelias, kurį, kaip suprantu, renkasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri dabar peržiūri tas programas, tai yra pilietiškumo pagrindų privalomas dalykas, kurio turinys dabar yra peržiūrimas, kaip suprantu su idėja, kad geriausius dalykus iš tos programos galėtumėme perkelti į pilietiškumo pagrindų ugdymą. Perkelti, taip jį labiau sustiprinti, juo labiau sudominti ir mūsų jaunąją kartą, mūsų mokytojus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas mano, kad Lietuvos šaulių sąjunga gali ir privalo tapti svarbia nevyriausybine organizacija, kuri padėtų atnaujinti ir kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savotiškai prisidėti prie to, kad arba Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, kuri yra pasirenkama, arba pilietiškumo pagrindų dalykas, įgautų kitą svorį, kitą galimybę.
Pasirenkant vieną ar kitą kelią, tiek formaliame, tiek neformaliame ugdyme susidomėjimą didintų tokie elementai, kaip pavyzdžiui, išgyvenimo įgūdžių mokymas, orientacija vietovėje, maisto paieška, pastogės statyba, savigynos, gaisro gesinimo, skubios pagalbos teikimo, paieškos ir gelbėjimo, kibernetinės higienos pradmenys ir panašiai. Kitaip tariant, praktiniai dalykai, kurie galėtų būti verti dėmesio.
„Praėjus trisdešimčiai metų nuo nepriklausomybės atgavimo, lieka aišku, kad privalome padaryti viską, kad savo žemėje ir toliau liktumėme šeimininkais, patys spręstumėme svarbiausius klausimus ir visada prisimintumėme, kad Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai tautos ir valstybės laisva ir demokratinė raida, kurią reikės sugebėti ir apginti“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
