Didžioji dalis lietuvių norėtų įkurti savo verslą, tačiau dėl pandemijos domėjimasis tradiciniu verslu susvyravo. Tam tikri pokyčiai matyti ir kalbant apie papildomas veiklas. Nors sumažėjusios dalies gyventojų pajamos galėjo tapti priežastimi imtis papildomos veiklos, tačiau papildomai dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo.

Nesaugumas sukėlė abejonių
Lietuviai vieni iš pirmaujančių Europoje pagal norinčiųjų turėti verslą skaičių – net 71 proc. neatsisakytų dirbti sau, rodo pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2020 (angl. Amway Global Entrepreneurship report). Tačiau ne vienerius metus augęs optimizmas, dėl pandemijos mažėjo. „COVID-19 įnešta nežinomybė ir nesaugumas sumažino žmonių pasitikėjimą, o tuo pačiu ir norą verslauti. Tai ypač išryškėjo vyresnio amžiaus žmonių grupėje, kuriems sunkiau sekasi prisijaukinti socialinius tinklus ir dalijimosi ekonomiką“, – pristatydama tyrimo rezultatus tikina verslumo ekspertė dr. Austė Kiškienė.

KSU Antreprenerystės ir inovacijų centro docentė teigia, kad pandemija išgąsdino ir įnešė nesaugumo, todėl domėjimasis tradiciniu verslu – susvyravo. Lyginant tyrimo duomenis prieš ir po pandemijos, Baltijos šalyse jis krito dviem procentais, o Lietuvoje – net dešimčia.

„Tradicinį verslą mes dažnai suvokiame kaip didelių idėjų, kurioms reikalingas kapitalas ir investicijos, įgyvendinimą. Pandemijos metu įsivyravęs nesaugumas sukėlė abejonių, neužtikrintumo visose gyvenimo srityse, verslas ir investicijos – ne išimtis. Net ir iki pandemijos AGER tyrimo duomenys rodė, kad 45 proc. pasaulio apklaustųjų nurodo kapitalo pritraukimą kaip svarbiausią kliūtį norint tapti verslininku. Aktuali buvo ir baimė dėl nesėkmių (33 proc.) bei susirūpinimas dėl investicinės grąžos (31 proc.). Baltijos šalyse, taip pat Lietuvoje, šie skaičiai iš esmės tokie patys. Todėl nieko keisto, kad šis neužtikrintumas dėl pandemijos galėjo tik didėti“, – teigia specialistė.

Tačiau A. Kiškienė mato ir teigiamą pusę: pandemijos pradžioje paaugo teigiama samprata apie tuos verslo modelius, kurie reikalauja mažiau investicijų, yra mažiau rizikingi, pavyzdžiui, verslai pagrįsti dalijimosi ekonomikos principais, nuomonės formuotojų paslaugomis socialiniuose tinkluose.

„Didžiausią teigiamą nuostatą visuomenėje įgavo verslo kūrimo būdas, kuris praktiškai nereikalauja papildomų resursų, išskyrus tavo turimus. Pavyzdžiui, žmonės suprato, kad gali išnaudoti jau turimą automobilį siuntiniui pristatyti ar tiesiog atsiradusį laisvą laiką virtualiai konsultacijai teikti. Iš esmės žmonių noras verslauti nesumažėjo, galbūt pasikeitė paties verslo pobūdis“, – tikina A. Kiškienė.

Noras daryti krito
Nors įprastinis pardavimų modelis išlieka perspektyviu pasirinkimu tarp AGER tyrimo respondentų, didžiausią susidomėjimą sukėlė tokios galimybės kaip e-komercija, tiesioginiai pardavimai ir pardavimai socialiniuose tinkluose.
„E-komercija, lyginant tyrimo rezultatus prieš ir po pandemijos, Baltijos šalyse ūgtelėjo 2 proc.: nuo 63 proc. ją teigiamai vertinusių 2019 m. iki 65 proc. 2020 m. vasarą. Tačiau lyginant to paties laikotarpio savarankiško darbo sau rodiklį, jis krito 2 proc., o Lietuvoje – net dešimčia (nuo 68 iki 58 proc.), nes daugelis galimai pradėjo ieškoti pastovių pajamų šaltinių“, – teigia A. Kiškienė.

Remiantis AGER 2020 verslumo tyrimo ataskaita, 68 proc. respondentų visame pasaulyje nurodo galimybę dirbti mėgstamą darbą, kaip svarbiausią buvimo verslininku privalumą. Panašus rezultatas įvardijamas ir Baltijos šalyse. Taip pat aukštai vertinama galimybė būti savo paties viršininku (64 proc.) ir galimybė užsidirbti papildomų pajamų (62 proc.), atitinkamai Baltijos šalyse šie teiginiai įvertinami 66 proc. ir 64 proc.

„Tačiau jeigu lygintumėme tyrimo rezultatus prieš ir po pandemijos, noras daryti tai, kas įkvepia, nežymiai krito. Tai taip pat susiję su ekonomine situacija. Klestinčiose ir išsivysčiusiose šalyse, kur pragyvenimo lygis aukštas, apie savirealizaciją galvojama dažniau. Kai ekonominė situacija sudėtingėja, pradedame kritiškiau ir realiau vertinti savo galimybes, verslas tampa svarbiu pragyvenimo šaltiniu“, –  komentuoja KSU atstovė.

Susilaiko nuo konkrečios veiklos
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sutinka, kad įprastą gyvenimą supurčiusi pandemija ir dėl jos sumažėjusios dalies gyventojų pajamos galėjo tapti priežastimi imtis papildomos veiklos, tačiau papildomai dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo, lyginant su 2017 metais.

Be galiojančių karantino apribojimų, ekspertė išskiria tokias priežastis, kaip nesėkmės baimė, biurokratija ir mokestinės prievolės. Įtakos galėjo turėti ir vidutinio darbo užmokesčio kilimas – dėl to gyventojų poreikis gauti pajamų iš papildomos veiklos galėjo mažėti.

„Atliktas tyrimas parodė, kad papildomos veiklos besiimantys šalies gyventojai vidutiniškai uždirba nuo 100 iki 200 eurų, tam skirdami iki 5 val. per savaitę. Pastarųjų metų papildomų veiklų pobūdį diktuoja karantino apribojimai ir socialinių tinklų siūlomos galimybės“, − sako J. Cvilikienė.

Pasak jos, kiek paradoksalu, tačiau gyventojų norai prasilenkia su realiais veiksmais. Šiuo metu Lietuvos gyventojai užsidirbti papildomai nori dažniau nei prieš ketverius metus, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jie susilaiko nuo konkrečios veiklos.

„Norinčių užsidirbti papildomai, bet nieko dėl to nedarančių, skaičius pakilo 12 procentų, tačiau tų, kurie veiklos imasi iš tiesų, sumažėjo 9 procentais. Panašu, kad gyventojai įžvelgia papildomo darbo privalumus, tačiau įvairios priežastys juos nuo tokios veiklos stabdo. Apie papildomos veiklos galimybę iš viso negalvoja 2 gyventojai iš 10“, – tyrimo rezultatus komentuoja J. Cvilikienė.

Atbaido dideli mokesčiai
Tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai dažniausiai įdarbina savo įgūdžius – dirba laisvai samdomais specialistais, teikia namų priežiūros paslaugas, konsultuoja kitus. Taip pat neretai parduoda savo užaugintus ar pagamintus produktus, nuomoja patalpas.

„Didžiausias pokytis fiksuotas namų priežiūros paslaugų srityje − jas teikiančių žmonių skaičius sumažėjo daugiau nei 40 proc., lyginant su 2017 m. Tikėtina, kad čia jaučiama didelė pandemijos įtaka, nes karantino metu tokių paslaugų poreikis tiesiog buvo mažesnis. Be to, augant vidutiniam darbo užmokesčiui, žmonės yra rečiau linkę imtis papildomų fizinių darbų“, – sako J. Cvilikienė.

Tyrimas taip pat atskleidė, jog trumpėja papildomai veiklai skiriamas laikas – dažniausiai gyventojai dirba iki 5 val. per savaitę, kai anksčiau tai darydavo net dvigubai ilgiau – iki 10 val. per savaitę.  Pasak ekspertės, nepaisant to, kad papildomam darbui laiko skiriama mažiau, gyventojų pajamos iš papildomos veiklos auga – dažniausiai uždirbama 100-200 eurų. Štai 2017 m. ši suma buvo perpus mažesnė.

Pasak J. Cvilikienės, labiausiai gyventojus nuo realių veiksmų imtis papildomos veiklos atbaido nepalankūs įstatymai ir dideli mokesčiai. Gyventojus taip pat neramina laiko ir įgūdžių, pradinio kapitalo trūkumas, o 2 iš 10 gyventojų nurodo tiesiog bijantys, kad nepasiseks.

„Tyrimas atskleidė ir kitą liūdną tendenciją – šiandien gyventojai gerokai rečiau svarsto apie nuosavo verslo kūrimą. Apie tai galvojančių skaičius sumažėjo 10 proc., o 4 iš 10 respondentų tokios minties neturi iš viso“, − sako ekspertė.

Remiantis tyrimu, dalis žmonių baiminasi, kad nežinos, kaip parduoti produktus ir paslaugas, ar ras ir pasamdys tinkamus darbuotojus, supras biurokratinius reikalavimus.

„Šių baimių stiprėjimas irgi gali būti tiesiogiai susijęs su šiandienine pandemijos situacija, kai gyventojai akylai stebi verslininkų padėtį, mato jų veiklos apribojimus ir iššūkius vykdyti pelningą veiklą“, – pastebi instituto vadovė J. Cvilikienė.

A. Kiškienė sako, kad dauguma lietuvių nori nuosavo verslo.
Headline nuotr.