Lietuvos žymiausi sveikatos, teisėkūros specialistai, policijos pareigūnai pripažįsta, kad žmonių, vartojančių narkotikus, ir eksperimentuojančio jaunimo persekiojimas pagal baudžiamąjį kodeksą yra perteklinė, brangi ir neefektyvi priemonė. Su tuo sutinka ir užsienio šalių, kuriose narkotinių medžiagų dekriminalizacija jau yra įteisinta, atstovai.
Ieško išeičių
Šiuo metu Lietuvoje diskutuojama apie galimą mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizaciją.
Vykusioje nuotolinėje tarptautinėje konferencijoje „Dekriminalizacija. Užsienio šalių patirtys“ Pasaulinės narkotikų politikos komisijos narys, buvęs Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo vykdomasis direktorius prof. Mišelis Kazačkinas (Michel Kazatchkine) sakė, kad su panašiais svarstymais susiduria ar anksčiau susidūrė ir dalis pasaulio valstybių.
„Visame pasaulyje vis daugiau valstybių nuo represinio persekiojimo pereina prie eksperimentavimo ir įvairiausių būdų ieškojimo, kaip išspręsti narkotikų buvimą visuomenėje bei orientuojasi į žalos mažinimą“, – kalbėjo M. Kazačkinas.
Už visų bausmių, tiek baudžiamųjų, tiek administracinių, panaikinimą dėl narkotikų laikymo asmeniniam vartojimui be tikslo platinti, pasisako ir pati Pasaulinės narkotikų politikos komisija.
Minėtos komisijos nariai įsitikinę, kad baudžiamajame kodekse įteisinta bausmė už narkotikų laikymą be tikslo platinti neturi jokio poveikio narkotikų prieinamumui, vartojimui ir mažinimui. Priešingai, ji turi žalingą neigiamą poveikį narkotikus vartojantiems žmonėms, bendruomenėms ir visai visuomenei.
„Narkotikus vartojančių žmonių kriminalizavimas pakurstė pasaulinę ŽIV, hepatito C pandemiją. Iš 16 mln. žmonių, kurie švirkščiasi narkotikus visame pasaulyje, du trečdaliai serga hepatitu C, 15 proc. serga ŽIV. Daugeliui jų taip pat kyla pavojus užsikrėsti tuberkulioze, kuri yra atspari gydymui“, – akcentavo profesorius.
Įžvelgia ydingą praktiką
Negana to, narkotikus vartojančių žmonių kriminalizavimas privedė prie kalėjimų perpildymo. Tyrimai rodo, kad visame pasaulyje esančiuose kalėjimuose iš 2 mln. žmonių net 83 proc. yra įkalinti už neteisėtą narkotikų laikymą ar vartojimą. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenys rodo, kad iš beveik 1,4 mln. Europos šalyse užregistruotų, su narkotikais susijusių nusikaltimų – 82 proc. buvo tokie, kaip narkotikų laikymas ir vartojimas, o tik likę – prekyba žmonėmis ir kitos susijusios veikos.
„Labai įdomu, kad pernai per pirmąją COVID-19 bangą įvairių pasaulio šalių valdžios institucijos paleido už nesmurtinius nusikaltimus įkalintus žmones iš kalėjimo, kad galėtų geriau kontroliuoti pandemiją kalėjimuose. Valdžios padarydamos tai netiesiogiai pripažino, kad narkotikų bausmės buvo bereikalingai griežtos ir neproporcingos“, – komentavo M. Kazačkinas.
Kriminalizavimas turi ir kitą žalingą poveikį. Svarbu suvokti, kad teistumo duomenys taip pat gali turėti daugybę neigiamų šalutinių pasekmių asmens užimtumui, švietimui, galimybei gauti paskolą būstui, šeimos gyvenimui.
Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimais, prieš metus nustatyta, kad teistumas už kanapių vartojimą gali sumažinti žmogaus viso gyvenimo pajamas 19 proc. Jaunuoliui teistumas už nesunkų narkotikų nusikaltimą gali kelti daug didesnę grėsmę jo gerovei, nei pats retkarčiais pavartojamas narkotikas.
Pasisako už dekriminalizaciją
Kita priežastis, kodėl Pasaulinės narkotikų politikos komisija pasisako už narkotinių medžiagų dekriminalizaciją yra žmogaus orumo, teisės į privatumą ir teisinės valstybės principų laikymasis.
Teisė į privatumą yra pagrindinė žmogaus teisė, įtvirtinta daugelyje tarptautinių žmogaus teisių sutarčių, įskaitant visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.
„Valstybės kišimasis į privatų asmens gyvenimą pateisinamas tik tuo atveju, jei valstybė turi pagrįstą, teisėtą tikslą, pavyzdžiui, užkirsti kelią patirti riziką kitiems. Bausti žmones, kurie laiko narkotikus asmeniniam vartojimui be tikslo platinti ir kurie nedaro žalos kitiems, nėra nei proporcinga, nei nebūtina ir niekada negali būti pateisinama. Manome, kad toks kišimasis pažeidžia teisę į privatumą, asmens savarankiškumą ir žmogaus orumą. Narkotikų vartojimas savaime yra veiksmas, kuriuo nepažeidžiamos kitų žmonių teisės, nekeliamas pavojų kitų asmenų teisėms ir valstybė čia neturėtų kištis“, – pabrėžė M. Kazačkinas.
Taip pat komisija abejoja, ar narkotikų laikymas nediskredituoja pačių įstatymų. Teisinės valstybės principas reikalauja, kad piliečiai gerbtų ir laikytųsi teisės normų, net jeigu joms prieštarauja. Kalbant apie įstatymus, kuriais reguliuojamas narkotikų vartojimas, tokio laikymosi aiškiai nėra. Profesorius priminė, kad kasmet šimtai milijonų žmonių vartoja narkotikus visame pasaulyje. Narkotikų vartojimas nepriklauso nuo lyties, rasės, socialinės klasės ir profesijos, o didelė visuomenės dalis laiko tai įprastu laisvalaikio užsiėmimu. Iš 100 žmonių, vartojančių narkotikus visame pasaulyje, tik 13 proc. turi priklausomybę. Dauguma vartojančiųjų narkotikus juos vartoja be didelės žalos, o rizika kalėti ar gauti teistumą beveik netrukdo jiems padaryti šio nusikaltimo, kuris iš esmės nedaro žalos kitiems.
„Sunku rasti kitą tokį nusikaltimą, kuris nesukelia tiesioginės ir netiesioginės žalos kitiems ir užtraukia tokias griežtas bausmes žmonėms, kurie ir taip yra pažeidžiami visame pasaulyje“, – sakė M. Kazačkinas.
Siūlo išeitį
Portugalijos parlamento narys, visuomenės sveikatos vadovas gyd. dr. Rikardas Baptista Leitė (Ricardo Baptista Leite) sutiko su išsakytomis mintimis ir pasidalijo savo šalies patirtimi. Anot jo, praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje Portugalija išgyveno tikrą heroino epidemiją. Nemaža dalis šalies gyventojų turėjo vienokių ar kitokių su problemų, susijusių su narkotikų, ypač heroino, vartojimu. Dėl to kilo nusikaltimų skaičius, socialiniai ir ekonominiai neramumai, nukentėjo šeimos. Tuo metu už bet kokių narkotikų vartojimą žmonės buvo įkalinami, todėl šalies kalėjimai persipildė narkotikus vartojančių žmonių. Tai niekaip neužkirto kelio narkotikų prekybai ir nepadėjo spręsti problemų tiems, kurie turėjo sveikatos problemų, kilusių dėl probleminio narkotikų vartojimo, nieko nebuvo padaryta sprendžiant narkomanijos ir psichines sveikatos problemas.
„Matydamas, kokia sudėtinga situacija, Portugalijos parlamentas 2000 metais suprato, kad būtina kažko imtis. Tuomet Portugalijos parlamento nariai ėmėsi drąsaus žingsnio ir parengė naujo pobūdžio teisės aktą, kuriuo narkotikų vartojimas netapo legalus, tačiau ir nebebuvo laikomas nusikaltimu. Kitaip tariant, remiantis šiuo teisės aktu, narkotikų vartotojai nebebuvo laikomi nusikaltėliais, o žmonėmis, kurie galėtų pasinaudoti nacionalinės sveikatos sistemos teikiamos paramos nauda. Taip mes dekriminilizavome narkotikų vartojimą“, – pasakojo R. Baptista Leitė.
Nori padėti
Šis teisės aktas priimtas ir pradėtas įgyventi praktikoje 2001 metais, tuo pačiu metu, kai buvo sukurta visuotinė žalos masto mažinimo sistema, kuri užtikrino, kad ji būtų prieinama kiekvienam asmeniui bet kurioje šalies vietoje. Buvo laikomasi požiūrio, kad viena vertus, bus užkirstas kelias neigiamiems su narkotikų vartojimu susijusiems padariniams ir, kita vertus, bus užtikrinama galimybė lengvai gauti pagalbą psichinės sveikatos srityje ar kitų reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų.
„Prabėgus dvidešimčiai metų pamatėme, kad nuo tada su narkotikų vartojimu susijusių užkrečiamųjų ligų, tokių kaip ŽIV ir AIDS, sergamumas sumažėjo nuo 50 proc. iki mažiau nei 2 proc. Iš esmės šis infekcijos šaltinis išnyko, nes buvo taikomi žalos mažinimo būdai ir dekriminilizavimas“, – džiaugėsi gydytojas.
Praktiškai nebeliko ir kitų su narkotikais siejamų nusikaltimų. Kalėjimuose neliko nė vieno kalinčio už narkotikų vartojimą. Be to, pasiekti rezultatai, kalbant apie reabilitacijos centrus ir apskritai reabilitaciją, yra daug geresni nei kitose šalyse. Taip pat Portugalijoje visų rūšių narkotikų vartojimas išlieka mažesnis nei vidutinis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
„Tai tik įrodo, kad narkotinių medžiagų dekriminilizavimas buvo veiksmingas. Manome, kad Portugalijos pavyzdį galima nukopijuoti ir pritaikyti bet kur pasaulyje ir tikimės, jog mūsų patirtis padės ir jums svarstant ką daryti jūsų šalyje“, – kalbėjo R. Baptista Leitė.



