Algų atotrūkis tarp pažangiųjų ir atsiliekančių regionų vis didėja. Kol Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atlyginimai sparčiai kyla, likusi Lietuva nespėja jų vytis ir tai liūdina, nes atlyginimo dydis yra vienas iš svarbiausių rodiklių, lemiančių pasitenkinimą darbu.

Augimas nėra tolygus
Atlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004–2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967 eurus.

„INVL Asset Management“ vyriausios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės aiškinimu, be įtampos darbo rinkoje, kurios nenumalšino nė pandemijos keliami ekonominiai iššūkiai, impulsą kilti algoms suteikia kasmet keliamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad jo kilstelėjimas sukelia spaudimą ir visai likusiai atlyginimų vertikalei. Lietuvoje šis dydis pastaraisiais metais buvo keliamas itin sparčiai. Pernai MMA pakelta beveik dešimtadaliu, o šiemet – dar beveik 6 proc. Pagal MMA Lietuva lenkia ne tik Bulgariją, Vengriją, Rumuniją, Kroatiją, bet ir kaimynes Lenkiją, Latviją, Estiją bei Čekiją ir Slovakiją.

„Vis dėlto vien bendrais vidurkiais kliautis negalima, jie užčiuopia toli gražu ne viską. Vertinant įvairiais pjūviais, darbo užmokesčio augimas šalyje nėra tolygus, o skirtumai kai kur rekordiniai. Pavyzdžiui, didėja algų atotrūkis tarp pažangiųjų ir atsiliekančių regionų“, – išskyrė I. Genytė-Pikčienė.

Išsiskiria didieji miestai
Tiesa, reikia pripažinti, kad pernai nebuvo savivaldybės, kurioje atlyginimai būtų kritę. Sparčiausiai 18–20 proc. darbo užmokestis po mokesčių augo Kalvarijos, Vilkaviškio, Šalčininkų, Tauragės, Utenos ir Anykščių savivaldybėse. Tuo tarpu vangiausiai algos augo Neringos (5,1 proc.), Druskininkų (5,7 proc.) ir Palangos (8,2 proc.) savivaldybėse.

„Pastarieji skaičiai visiškai nestebina, juk Neringa, Druskininkai ir Palanga – kertiniai Lietuvos poilsio, turizmo ir rekreacijos taškai, atsidūrę karantino ir keliavimo ribojimų smaigalyje. Taigi, daugelis šiuose rajonuose veikiančių su turizmu, sveikatingumo paslaugomis susijusių įmonių algų kelti neturi galimybių. Jos šiuo metu sprendžia gerokai opesnius išlikimo ir specialistų išsaugojimo klausimus“, – sakė ekonomistė.

Didžiausiais atlyginimais pasižymi didieji Lietuvos miestai – vidutinis neto darbo užmokestis Vilniuje 2020-ųjų pabaigoje siekė 1082 eurus, Kaune – 1005 eurus, o Klaipėdoje – 1003 eurus. Tai pagrindiniai mūsų ekonomikos židiniai, kuriuose darbo rinkos pulsas aukštas, o pasiūlymai dirbti sutraukia darbuotojus iš visos Lietuvos. Be to, tai – ir pagrindiniai mūsų švietimo bei aukštojo mokslo centrai, į kuriuos suvažiavę studentai neretai užmezga darbo santykius ir pasilieka.

„Likusi Lietuva nespėja vytis. Liūdina tai, kad tik šios trys didžiųjų miestų savivaldybės iššoka virš Lietuvos atlyginimų vidurkio. Žemiausiais atlyginimais į rankas pasižymi Zarasų ir Varėnos savivaldybės – jose atitinkamai vidutinės algos sudaro 702 ir 710 eurų“, – apgailestavo I. Genytė-Pikčienė.

Vidurkis turėtų kilti
Ne ką jos didesnės ir Ignalinoje, Lazdijuose, Pasvalyje bei Radviliškyje. Šiuose rajonuose atlyginimams įsibėgėti neleidžia lėtėjantis ekonominis pulsas. Neslopstant gyventojų migracijos ir telkimosi į miestus procesams, mažėja pirkėjų ratas ir galimybės verslams augti. Susidurdami su seklėjančia rinka, smulkūs regionų verslai neturi galimybių kelti atlyginimų tuo dar labiau įsukdami mažėjančios perkamosios galios spiralę.

Taigi, dėl šių priežasčių, regioninis atlyginimų atotrūkis pernai metų pabaigoje buvo rekordinis ir siekė net 381 eurą. 2019 m. pabaigoje šis skirtumas siekė 349 eurus – beveik dešimtadaliu mažiau, o prieš penkerius metus jis tesudarė 237 eurų.

„Atlyginimų vidurkis Lietuvoje turėtų kilti ir šiemet. Nors šių metų pradžia vangi ir ūkį kausto karantinas, o statybų sektorių – seniai neregėta žiema, vis dėlto to nepakaks atlyginimų augimui užgniaužti“, – kalbėjo vyriausioji ekonomistė.

INVL prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šiemet kils 5 proc. Be to, algų vidurkius kaitins jau suplanuotas darbo užmokesčių augimas viešajame sektoriuje. Dėl padidinto bazinės pareiginės algos didžio kils atlyginimai visiems valstybės tarnautojams, pareigūnams, teisėjams, kariams, politikams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, tarp kurių patenka ir socialiniai darbuotojai, pedagogai, ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojai. Energijos atlyginimų augimui įlies nuo metų pradžios 35 eurais pakelta mėnesinė minimali alga – ji šiuo metu siekia 642 eurų „ant popieriaus“, arba 460 eurų „į rankas“. Vis dėlto regioniniams darbo užmokesčio skirtumams mažėti bent jau kol kas prielaidų nėra.

Svarbus ne tik atlyginimas
Įdomu tai, kad karjeros portalo CV-Online atlikto tyrimo duomenimis, nuo 2019 m. iki 2021 m. labiausiai kylantys pasitenkinimo darbu rodikliai yra ne tik atlyginimas, bet ir galimybė mokytis bei vadovai.

Apklausoje „Darbuotojų pasitenkinimas darbu ir atlyginimu“ dalyvavo 1046 respondentai iš visos Lietuvos. Tyrime dalyvavę įvairių veiklos sričių darbuotojai dešimtbale sistema galėjo įvertinti 16 išorinių pasitenkinimo darbu veiksnių, pradedant nuo darbo įdomumo, galimybių užsidirbti iki mikroklimato įmonėje.

Apibendrinant apklausos rezultatus matomi gerėjantys darbuotojų pasitenkinimo darbu rodikliai. Lyginant 2019 m. ir 2021 m. duomenis, šiemet darbuotojai pozityviau įvertino visus pasitenkinimo darbo kriterijus. Darbą turintys šiuo metu labiau vertina turimą darbą.

Aukščiausių įvertinimų sulaukė šie pasitenkinimo darbu kriterijai: darbo vietovė; darbo sąlygos; kolektyvas; darbo priemonės ir įrankiai; darbo pobūdis/darbo įdomumas; darbo krūvis.

Darbuotojai labiau nei 2019 metais yra patenkinti ir mikroklimatu įmonėje, darbų paskirstymu, pasidalijimu, vidine komunikacija, darbo – poilsio balansu. Labiausiai nuo 2019 m. išaugo trijų kriterijų vertinimas: galimybės tobulėti ir mokytis, pasitenkinimas atlyginimu bei vadovais– 0,56.

Žemiausių įvertinimų šiemet kaip ir 2019 metais sulaukė: karjeros galimybės, galimybė užsidirbti ir motyvacinės priemonės. Bendras pasitenkinimo darbu vidurkis 2019 m. siekė 6,05 balo. 2021 m. bendras vidurkis pakilo 0,4 balo ir šiuo metu siekia 6,45 balo.

Nuomonės kartais išsiskiria
Pagal užimamų pareigų sritį labiausiai patenkinti bankų / draudimo, elektronikos/telekomunikacijų, finansų bei informacinių technologijų, žmogiškųjų išteklių darbuotojai.

Pasitenkinimas darbu pagal pareigų sritį nuo 2019 m. labiausiai pagerėjo elektronikos / telekomunikacijos ir energetikos srityse. Rodikliai nežymiai kilo žemės ūkio bei finansų srityse. Pasitenkinimo darbu rodikliai labiausiai nukrito žiniasklaidos / ryšių su visuomene srityje, kiek mažiau balas krito apsaugos / gelbėjimo paslaugų srityje ir teisėje.

Mažiausiai darbu patenkinti žiniasklaidos, kultūros/meno, farmacijos, apsaugos, administravimo, sveikatos apsaugos, transporto/logistikos sričių darbuotojai.

Pagal amžiaus grupes labiausiai patenkinti 60 ir vyresni, o mažiausiai – 48–59 metų. Labiausiai šių grupių nuomonės išsiskyrė vertinant darbo ir poilsio balansą, pagarbą ir mikroklimatą, motyvacines priemones, galimybes tobulėti ir mokytis, darbo krūvį.

18–25 metų jauniausieji respondentai labiausiai patenkinti skiriamomis darbo priemonėmis ir kolektyvu. 26–35 metų  amžiaus darbuotojai labiausiai patenkinti darbo vietove, darbo priemonėmis, kolektyvu. 36–47 metų respondentai iš visų amžiaus grupių geriausiai įvertino darbo pobūdį ir įdomumą, taip pat darbovietės alokaciją.

Pasitenkinimas karjeros galimybėmis, motyvacinėmis priemonėmis, galimybėmis užsidirbti ir tobulėti kiekvienoje amžiaus grupėje išlieka tarp žemiausių rodiklių.

Naujo darbo aktyviai neieško
Apklausoje darbuotojai turėjo įsivertinti gaunamą atlyginimą. Išanalizavus tyrimo duomenis paaiškėjo, jog net 69 proc. respondentų mano, kad jie gauna per mažą atlyginimą. 31 proc. apklaustųjų savo darbą įvertino kaip tinkamai apmokamą. Respondentai, kurie mano, kad gauna per mažą atlyginimą, nurodė, kad teisingas atlyginimas už jų darbą turėtų būti vidutiniškai 40 proc. didesnis.

Lietuvoje nedarbo lygis šiuo metu viršija 16 proc., darbdaviai 2021 metų sausio-vasario mėnesiais www.cvonline.lt paskelbė daugiau kaip 10 000 darbo pasiūlymų, tačiau ieškančiųjų darbo aktyvumas gan žemas. Apklausos metu respondentų pasiteirauta, kodėl jie šiuo metu nelinkę ieškoti naujo / geresnio darbo.

82 proc. darbą turinčių respondentų šiuo metu aktyviai naujo darbo neieško ir dažniausiai nurodė šias priežastis, kodėl to nedaro: dabar netinkamas laikas ieškoti darbo; nemanau, kad rasiu geresnį; bijau, kad ieškant naujo darbo, galiu prarasti esamą; neturiu darbo rinkoje paklausių įgūdžių, darbo patirties; mano amžius trukdo susirasti darbą.

Tuo tarpu apklausoje dalyvavę šiuo metu darbo neturintys respondentai taip pat nelabai skuba ieškoti naujo darbo, net 40 proc. darbo neturinčių šiuo metu aktyviai darbo neieško dėl šių priežasčių: dabar netinkamas laikas ieškoti darbo; neturiu darbo rinkoje paklausių įgūdžių, darbo patirties; mano amžius trukdo susirasti darbą; turiu santaupų / investicijų / finansinių galimybių nedirbti ir neieškoti darbo; kol gaunu pašalpą / turiu kas mane išlaiko – nematau reikalo ieškoti darbo.