Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pateikia Europos imunologų draugijų federacijos  (EFIS, angl. The European Federation of Immunological Societies) apžvalgą apie COVID-19 vakcinas. Imunologai nagrinėja imuninės sistemos veikimą ir vakcinaciją laiko geriausia strategija, apsaugančia visuomenę nuo SARS-CoV-2 plitimo. Imunologų nuomone, šis metodas yra veiksmingas ir saugus, todėl jie palaiko nacionalines ir tarptautines pastangas panaudoti vakcinas kovai su COVID-19. Šis pasitikėjimas grindžiamas moksliniais tyrimais.

Remiantis naujausiomis apklausomis, kodėl žmonės nenori skiepytis nuo COVID-19, respondentų nurodytos dažniausios nenoro skiepytis priežastys buvo baimė dėl vakcinų šalutinio poveikio, abejonės dėl vakcinų veiksmingumo ir manymas, kad jiems negresia sunki COVID-19 liga.

Apie vakcinų veikimą
Norint suprasti, kaip veikia vakcina, pirmiausia reikėtų paaiškinti, koks apskritai yra skiepijimo tikslas. Vakcinos tikslas yra supažindinti imuninę sistemą su pavojingu mikroorganizmu („sukėlėju“), kad, susidūrusi su šiuo patogenu, užsikrėtusio žmogaus imuninė sistema galėtų lengvai jį atpažinti ir sunaikinti, taip neleidžiama užsikrėtusiajam susirgti. Vakcinose naudojamas nukenksmintas patogenas arba tam tikra patogeno dalis suaktyvina imuninę sistemą, kad ji pasirengtų gresiančiai infekcijai. Tai saugu, nes tai nėra besidauginantis, gyvas patogenas. Dažnai naudojami adjuvantai (medžiaga, sustiprinanti vakcinos sukeliamą imuninį atsaką), kurie padeda stimuliuoti imuninę sistemą.

Naujausiose COVID-19 vakcinose naudojama nauja technologija, pagrįsta informacinės RNR injekcija. Šiai technologijai nereikia papildomų adjuvantų, todėl galima sukelti specifišką imuninį atsaką, sukeliant mažiau nepageidaujamų reakcijų.

Apie šalutinio poveikio baimę
Pirmiausia, reikėtų pabrėžti, kad tai, ką daugelis žmonių patiria kaip „šalutinį vakcinos poveikį“ – pavyzdžiui, pykinimas, šaltkrėtis, skausmas injekcijos vietoje – iš tikrųjų yra imuninės sistemos aktyvacijos požymiai. Taip paprastai būna infekcijos metu, o kadangi vakcina imituoja infekciją, šie procesai taip pat vyksta po vakcinacijos. Šie pojūčiai tikrai gali būti nemalonūs, tačiau paprastai jie nekelia grėsmės.

Žinoma, labai retais atvejais (t. y. 1 iš 10 000 ar rečiau) vakcinacija gali sukelti sunkų neigiamą poveikį, pavyzdžiui, sunkias alergines reakcijas į vakciną. Paprastai šiuos atvejus galima greitai nustatyti, nes jie įvyksta greitai po vakcinacijos, o vakcinaciją atlikę specialistai gali padėti išvengti komplikacijų. Viena iš priežasčių, kodėl vakcinos išbandomos tūkstančiams žmonių, yra išsiaiškinti, ar jos sukelia tokio pobūdžio neigiamą poveikį. Masiškai skiepijant gyventojus, gali pasireikšti retas neigiamas poveikis, kurio klinikinių bandymų metu nebuvo įmanoma nustatyti dėl mažesnio žmonių skaičiaus.

Tačiau turėtume nepamiršti, kad po SARS-CoV-2 infekcijos net ir mažos rizikos asmenys gali susirgti sunkia liga ar net mirti daug dažniau, nei patirti sunkų neigiamą poveikį po vakcinacijos. Sukurtų vakcinų 3 fazės klinikiniai tyrimai patvirtino jų saugumą, kai nė vienam iš daugiau nei 20 000 paskiepytų žmonių nebuvo nustatytas sunkios nepageidaujamos reakcijos.

Atsižvelgiant į tai, kad virusas savaime neišnyks, dauguma gyventojų užsikrės virusu arba bus paskiepyti ir apsaugoti. Tie, kurie nusprendė nesiskiepyti, turės daug didesnę tikimybę patirti sunkių COVID-19 simptomų nei tie, kurie nusprendė skiepytis.

Abejonės dėl vakcinų veiksmingumo
Vakcinos veiksmingumas nustatomas tik ją kruopščiai išbandžius pagal patvirtintas mokslines metodikas. Trečiosios fazės klinikinių bandymų metu skiepijama dešimtys tūkstančių žmonių ir tiek pat žmonių gauna kontrolinę medžiagą (placebą). Žmonės yra atrenkami atsitiktinai, o tai reiškia, kad nėra skirtumo tarp tiriamosios grupės ir kontrolinės grupės pagal amžių, lytį ir kitus požymius. Praėjus nustatytam laikotarpiui, lyginamas kliniškai patvirtintų sergančių žmonių skaičius dviejose grupėse ir tada, remiantis statistiniais skaičiavimais, galima pasakyti, ar vakcina veikia. Šis mokslinis metodas jau daug kartų buvo naudojamas vakcinų veiksmingumui nustatyti. Šis metodas yra pagrįstas ir mokslo bendruomenė objektyviai jį naudoja, kad išbandytų kiekvieną šiuo metu rinkoje esantį vaistą. Taigi, neturime pagrindo abejoti jo pagrįstumu.

Abejonės dėl vakcinų naudos
Dėl skiepijimo buvo išnaikinti raupai, beveik nebeliko poliomielito, o daugelis kitų vaikų ligų vis rečiau pasitaiko. Kaip jau buvo minėta, vakcinų sukeliamo neigiamo poveikio rizika yra daug mažesnė, nei sunkios ligos rizika tiems, kurie užsikrečia virusine infekcija. Kadangi tikėtina, kad dauguma tų, kurie yra neskiepyti, anksčiau ar vėliau susirgs COVID-19, žymiai saugesnis pasirinkimas yra skiepytis nei nesiskiepyti. Tačiau pasiskiepyti reikia ne tik dėl savo, bet ir dėl kitų žmonių saugumo. Masinės vakcinacijos tikslas yra apsaugoti ne tik asmenį, bet ir pažeidžiamiausius visuomenės narius: vyresnio amžiaus žmones, ligonius ir tuos, kurių negalima skiepyti dėl susilpnėjusio imuniteto. Skiepydami visus, kurie gali būti paskiepyti, mes sustabdome viruso plitimą, sukurdami kolektyvinį imunitetą, o tai apsaugo rizikos grupės asmenis, kuriems gali grėsti sunkiosligos komplikacijos.

Svarbiausi akcentai
1. Vakcinos imituoja ligos sukėlėjus, bet yra nepavojingas jų pakaitalas, todėl gali sukelti organizmo reakcijas.

2. Vakcinų veiksmingumas ir saugumas patvirtintas klinikinių bandymų metu, kurie pagrįsti moksliniais tyrimo metodais, patvirtintais nepriklausomos mokslo bendruomenės.

3. Nesiskiepijant rizika yra daug didesnė nei skiepijantis.

4. Šiuolaikinės vakcinos nuo COVID-19 pagrįstos gerai patikrintomis technologijomis, kurios nėra tokios naujos, kaip gali atrodyti.

5. Vakcinos yra viena iš efektyviausių visuomenės sveikatos užtikrinimo priemonių žmonijos istorijoje.
Plačiau  www.ulac.lt

„Šiaulių naujienų“ informacija