Antradienį, lyg tyčia, Pasaulinės laukinės gamtos dienos išvakarėse, į redakciją paskambino moteris ir susijaudinusi papasakojo, kad prie Šiaulių Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčios, pietinėje miesto dalyje, šeštadienį priklydo maža stirnukė. Baugu, kad išpuls į gatvę ir žus.

Pasak šiaulietės, Jaunųjų gamtininkų centras patarė, kokiais telefonais skambinti, tačiau pagalbos nesulaukė nei iš Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, nei iš Kaune esančios Gyvūnų globėjų asociacijos. Esą jiems per brangu dėl vienos stirnos tokį kelią trenktis, o šiauliečiai gamtos sergėtojai priemonių neturi. Moterims pasiūlyta žvėrelio nemaitinti ir laukti, kol pats išeis arba vėlai vakare už miesto išvaryti. Stirnelė maža, gana jauki, bėgioja aplink bažnyčią, žmonių nelabai baiminasi. Nežinia, kokiu būdu judrioje miesto vietoje atsidūrė, kaip išgyvens, jei žolė dar neatsigavusi, todėl padėjo mažylei tarp tujų šieno saują, obuolių ant šakelių padėliojo, vandens kibirėlį pastatė.
Kai išgirdo, kad kitame miesto pakrašty, Žuvininkų gatvėje vakarykščiai stirnelė gatvėje parblokšta, visai neramu pasidarė.

Už žvėris miestuose atsakingieji – toli
Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis sakė, kad kalbėjosi su moterimi, kuri neva stirnelę maitina gal jau kelias savaites, prisijaukino. Išsiaiškinęs, kad teritorija ne visa aptverta, žvėrelis gali išeiti kad panorėjęs.

Šiuo metu pilni miestai stirnų – tiek Kauno, Vilniaus, tiek Panevėžio ar Šiaulių neurbanizuotose teritorijose. Stirnos jaučiasi saugiai, nes miestuose nemedžiojamos. Žvėrelis sveikas, gali išeiti, tik nereikia jo maitinti. Jei būtų nesaugu, galėtų organizuoti išvežimą, bet nuotolinio užmigdymo mieste negalima naudoti, be to, pervežant apie 90 proc. stirnų dėl streso nugaišta. Žmogaus intervencija į gamtą daugiau žalos padaranti.

Pasigyrė, kad 10 metų darbo su laukiniais gyvūnais turi ir neneigė pataręs moterims vėlų vakarą stirnelę į miesto pakraštį išvaryti. Bet kaip tai padaryti nesukeliant streso gyvulėliui ir neturinčioms patirties nei žinių moteriškėms?

Kai rūpestis tikras
Skambiname Birutei Vaičiulevičienei, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkei. Moteris iškart sukrunta ieškoti pagalbos, nors pasak jos, laukiniais gyvūnais, patekusiais į miestą, pagal Aplinkos apsaugos ministerijos rengiamus konkursus visoje Lietuvoje turi rūpintis Gyvūnų globėjų asociacija (VĮ „Nuaras“).  

„Labai daug gyvūnų ateina į miestus. Esame daugybę jų išgelbėję, nuvežę į mišką. Žinoma, kad žvėreliai stresą patiria, o jei suvažinės gatvėje? Ar galėsi ramia sąžine gyventi? – sakė B. Vaičiulevičienė. – Laukti negalima, turime veikti greitai. Stirnelė blaškosi tarp dviejų judrių gatvių. Kur ji išeitų, kaip ras išėjimą? Jei nepavyktų pagauti, ją išvaryti užmiestin būtų labai sudėtinga, reikia daugiau apie laukinius gyvūnus nusimanančių žmonių.“

Kvietė į talką medžiotojus bei aplinkosaugininkus, tačiau šie nusprendė, kad tai ne jų reikalas. Ką daryti?

„Susirinkome priemones, įsidėjome maisto ir išvykome ieškoti stirnytės. Radome, laimingai pagavome tinklu ir išvežėme už miesto, į laukus, prie netoliese esančio miškelio. Stirnytė apsidairė ir ramiai ėmė rupšnoti želmenis… – su palengvėjimu papasakojo B. Vaičiulevičienė.

Kas kam priklauso
Po pietų, kai stirnukė jau buvo saugi, paskambinome į Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekciją pasiteirauti, ką tokiu atveju reikėtų daryti. Nepatenkintu balsu atsiliepęs vyriškis teigė, kad priemonių neturi, juk pats nebėgios paskui stirną, negaudys. Išbėgs gyvūnas į gatvę, ką tada darysi. Savivaldybė, jo žiniomis, yra sudariusi sutartį su Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriumi, esą jiems perduota, nurodyta stirnele pasirūpinti. Paklaustas, ar šis skyrius gali imtis atsakomybės už laukinius gyvūnus, sakė nežinąs, taip jam savivaldybė paaiškinusi. Į klausimą, kur šį skyrių rasti, atsakė „kažkur Šiauliuose.“ Telefono numerį vis dėlto padiktavo. Apie kauniškę Lietuvos gyvūnų globėjų asociaciją, kuri turėtų būti atsakinga už laukinę fauną, ištarė: „Nežinau, nieko negaliu pasakyti.“ Ir dar sykį patvirtino: „Mes neužsiimam, neturime priemonių. Yra perduota  jiems (Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriui – T. H.).“

Belieka pakartoti B. Vaičiulevičienės, tikros gyvūnėlių draugės ir gelbėtojos, žodžius: „Niekada nebeateik, gražute, ten, kur taip meistriškai spardomas „futbolas“ , kur esi nesvarbi ir mažai yra tokių, kurie tau turės laiko...“