2020-ieji vaiko teisių apsaugos sistemai buvo didelių pokyčių ir iššūkių metai. Atsisakyta grėsmės lygių nustatymų. Vietoje jų vertinama vaiko situacija. Įtvirtinta vaiko teisė augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius. Vaikų ir tėvų atskyrimas galimas tik kraštutiniais atvejais. Įvestas naujas institutas – vaiko laikinoji priežiūra. Pailgėjo tarnybos mobiliosios komandos darbo terminas su šeima ir darbas su vaiku.

Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, mobiliųjų komandų specialistai su šeimos nariais susitiko 10 805 kartus, specialisto pagalba dėl priklausomybių šeimos nariams teikta dėl priklausomybių 5 000 kartų, Tarnybos teritoriniai skyrių teisininkai 34 235 kartus atstovavo vaikams ikiteisminiuose ir teisminiuose procesuose.  Vaiko teisių gynėjai vykdydami savo funkcijas 2020-aisiais nuvažiavo 1 282 436 kilometrų. Tai tas pats, kas 32 kartus apvažiuoti aplink Žemės rutulį.

Didžiausi pokyčiai vaiko teisių apsaugos sistemoje
Nuo 2020 metų pradžios buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymo, pradėta vertinti vaiko situacija ir jo poreikiai. Taip pat pradėjo veikti laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą, o į krizę patekusiems tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą – išsaugoti vaikus šeimoje.

Kol tarnybos mobilioji komanda su socialiniais partneriais tėvams teikia pagalbą keičiant gyvenimo būdą, vaiko  teisių specialistai pasirūpina, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinami jam liekant kartu su tėvais arba įstatyminiais atstovais šeimoje. Tėvams padeda artimi asmenys, jeigu tokių nėra – vaikas su tėvais arba vienu iš jų apgyvendinamas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tokiu būdu vaikas teisiškai išlieka šeimoje.

Ėmus taikyti laikinosios priežiūros institutą, per metus 36 procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų,  pranešime spaudai teigia I. Skuodienė.

Pailgėjo tarnybos mobiliųjų komandų darbo terminas: mobilioji komanda dabar padeda į krizę patekusiems tėvams ir visai šeimai iki 30 dienų (anksčiau buvo iki 14 dienų). Mobiliosios komandos tikslas – suvaldyti krizę, identifikuoti problemas ir motyvuoti šeimą jas spręsti bei padėti jai tai padaryti.

2020 m. iš 1605 atvejų, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, 806 atvejais (50,2 proc.) po mobiliosios komandos darbo laikinoji priežiūra buvo nutraukiama, nes išnyko  rizikos veiksniai.  Mobiliosios komandos pagalbos atsisako tik apie 9 proc. į krizę patekusių šeimų.

Padaugėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pernai gavo daugiau kaip 39 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai 22 proc. daugiau nei 2019 metais. Skaičiuojama, kad palyginti su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1 002 vaikais mažiau, bet neatmetama galimybė, kad dėl karantino praradus svarbius informacijos šaltinius (ugdymo ar gydymo įstaigos, dienos centrai) vaiko teisių gynėjai ne visada turėjo galimybę sužinoti apie skriaudžiamus vaikus.

Per parą 2020 metais vidutiniškai buvo gaunami 108 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus (2019 m. – 88). Taip pat pranešta dėl 26 219 vaikų galimai pažeistų teisių (2019 m. – dėl 22 893 vaikų), 7 522 vaikų teisės galimai buvo pažeistos pakartotinai (2019 m. – 5 848).

Pagrindiniai informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus šaltiniai buvo policija (apie 50 proc.), socialines paslaugas teikiantys centrai, ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, kaimynai, anoniminiai pranešėjai.

I. Skuodienė daro prielaidą, kad 2020 m. padaugėjo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nes visuomenė labiau pasitiki tarnyba, nėra abejinga galimam smurtui,  yra sklandesnis tarnybos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais.

2020 metais daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta Šiaulių apskrityje – 5 027 pranešimai. Toliau rikiuojasi Kauno apskritis – 4 783 ir Vilniaus miestas – 4 102 pranešimai. Mažiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus buvo Utenos apskrityje – 1 971.

Mažėja fiksuoto smurto prieš vaikus atvejų
Statistika rodo, kad per praėjusius metus įvairių formų smurto (fizinio, seksualinio, psichologinio, nepriežiūros) nepilnamečiai patyrė mažiau nei 2019 m. Lyginant su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1 002 vaikais mažiau. Fizinio smurto 2020 m. fiksuoti 1 496 atvejai (2019 m. – 1 870), nepriežiūros atvejų atitinkamai – 956 ir 1 342, psichologinio smurto – 204 ir 408, seksualinio smurto – 185 ir 223 atvejai.

Daugiausia smurto atvejų būta 10–14 metų amžiaus grupėje. Pastebėta, kad įvairių formų smurtą labiau patiria berniukai. 2020 m. smurtą patyrė 1 570 berniukų, 1 271 mergaitė (2019 m. – 2 192 berniukai ir 1 651 mergaitė).  

Tarnyba pastebi, kad ypatingo susitelkimo reikalaujančiu laikotarpiu, per karantiną, neišvengta pačių skaudžiausių – smurto prieš vaikus šeimoje atvejų, tačiau jų fiksuota mažiau. Manoma, kad dėl prarastų informacijos šaltinių – ugdymo, gydymo įstaigų, dienos centrų – apie dalį vaiko teisių pažeidimų nebuvo sužinota.

Mažėja globojamų vaikų
2020 metais žymiai, net 350 atvejų (36 proc.), sumažėjo vaikų, kuriems buvo taikoma laikinoji globa. To  priežastys yra teikiamos koordinuotos paslaugos, kurios keičia šeimų elgesį bei efektyviai veikiantis laikinosios priežiūros institutas. Tad praėjusiais metais laikinai globojama buvo 850 vaikų (2019 m. – 1 204 vaikai) .

Per 2020 metus nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 744 vaikams: 76 procentams šių vaikų globa nustatyta šeimose. Praėjusių metų pabaigoje nuolatinėje globoje buvo 5 748 vaikai. Iš jų didžioji dalis – 3 990 vaikų buvo globojami šeimose, 314 – šeimynose, 1 444 – socialinės globos institucijose. 2020 metais šeimose buvo globojami (rūpinami) 69 proc. visų globojamų vaikų.

(2019 m. pabaigoje buvo 6 015 nuolatinai globojami (rūpinami) vaikai, iš jų šeimoje – 4 022 (67 proc.), šeimynose – 331, socialinės globos įstaigose – 1 660.

„Gyvybės langeliuose“ išgelbėta 80 gyvybių
2020 metais Lietuvoje gyvybės langeliuose buvo palikta 10 kūdikių: Vilniuje ir Šiauliuose – po 3, Kaune – 2, Klaipėdoje ir Alytuje – po vieną. Iš viso nuo 2009 metų, kai pradėjo veikti „Gyvybės langeliai“, iki šiandien dienos rasta palikta 80 vaikų (vienas kūdikis – šiemet Kaune). Lietuvoje veikia 10 „Gyvybės langelių“.

Daugiausiai paliekami kūdikiai iki 10 dienų. Per 2020 m. didžiausias (vyriausias) paliktas kūdikis buvo 1 mėn. 15 dienų. „Gyvybės langelių“ istorijoje yra buvę 2 atvejai, kai vaikai buvo palikti ir vyresni, t. y. 1,7 m. ir 8–9 mėn. vaikai.

Tarnybos darbuotojai kūdikiams suteikia vardus ir pavardes. Įtėviai, globėjai ar kūdikį susigrąžinę biologiniai tėvai suteiktus vardus ir pavardes gali pakeisti.

Iš visų rastų vaikų 56 vaikai įvaikinti Lietuvos piliečių šeimose, 6 vaikus sutiko laikinai globoti su galimybe įvaikinti Lietuvos piliečių šeimos, 13 vaikų susigrąžino biologiniai tėvai,  2 vaikus nori susigrąžinti galimi biologiniai tėvai / giminaičiai, 2 vaikai nebuvo siūlomi laikinai globoti su galimybe įvaikinti dėl turimų sveikatos sutrikimų, bus sprendžiamas klausimas dėl galimybės 1 vaiko (ne)siūlyti įvaikinti LR piliečių šeimoms, įvertinus gautą informaciją.

Mažėja įvaikinamų vaikų
2020 metais įvaikinta 80 vaikų: 51 įvaikintas Lietuvoje ir 29 vaikai užsienyje. 2019 m. įvaikinti 108 vaikai: 74 Lietuvoje, 34 užsienyje.

Pasak I. Skuodienės, įvaikinamų vaikų skaičiaus mažėjimui įtakos turi tai, kad nuosekliai mažėja institucijose globojamų vaikų iki 3 m. Be to, didėja socialinių paslaugų, pagalbos biologinei šeimai prieinamumas ir jų kokybė ir mažiau  vaikų paimama iš šeimos, didėja grąžinamų vaikų į šeimas (ar vienam iš tėvų) skaičius. Įtakos taip pat turi ir mažėjantis bendras gimstamumas Lietuvoje. 2020 metais, palyginti su 2019 metais, gimė 2 872 vaikais mažiau.

Sunkiausia įtėvius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje rasti yra vyresnio amžiaus vaikams, didesnėms brolių ir seserų grupėms. Įtėvių šeimas sunku surasti ir vaikams, atitinkantiems specialiuosius kriterijus ne tik dėl jų amžiaus, bet ir jų sveikatos ar kitų specialiųjų poreikių.  

„Vaiko gerovės situacija reikalauja visų mūsų dėmesio. Kviečiu visus visuomenės narius būti atidžius vaiko poreikiams – pedagogus, socialinius darbuotojus, gydytojus, artimuosius, kaimynus. Taip pat kviečiu ir tėvelius būti atidžius ir dėmesingus savo vaikams. Jei patiriate šeimose sunkumų, kviečiu drąsiai kreiptis pagalbos ir ją priimti. Taip pat kviečiu visus medikus atkreipti dėmesį ne tik į vaikus, bet ir į besilaukiančias mamas. Jei matote, kad būsima mama yra liūdna, nusiminusi, ar atvirkščiai – neįprastai emocinga, nukreipkite ją, kad būtų suteikta pagalba“, – pabrėžia I. Skuodienė.

Šiaulių apskrityje VTAS specialistai bendravo su kas aštuntu vaiku
Šiaulių apskrityje gauta daugiausia pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų. VTAS Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistes Šiaulių bei Telšių apskritims Silvos  Šimkevičienės pateiktais duomenimis, 2019 metais Šiaulių apskrityje dėl vaiko tiesių pažeidimų  gauta 4  413 pranešimų, o 2020 m. jų buvo 5 027.

Šiaulių mieste 2019 m. užregistruota 1 336 vaiko teisių pažeidimai, 2020 m. jų sumažėjo – užfiksuota 1 112. Visur kitur vaiko teisių pažeidimų daugėjo: Šiaulių rajone 2019 m. registruoti 634 pažeidimai, o 2020. – 703, Radviliškio  rajone – atitinkamai 616 ir 907, Pakruojo rajone – 493 ir 643, Joniškio rajone – 406 ir 543, Kelmės rajone – 498 ir 540, Akmenės rajone – 430 ir 579. Iš nesaugios aplinkos paimta vaikų Šiaulių apskrityje 2019 metais – 917, 2020 metais – 951. Problemiškiausias rajonas – Radviliškio, čia paimti 145 vaikai. Pasak S. Šimkevičienės, pagrindinės priežastys yra alkoholio vartojimas, smurtas, karantino įtaka.

Specialistės teigimu, pagalba šeimai yra ir ji pasiekiama. Mobiliosios komandos (MK) pagalba teikia vidutiniškai 10 šeimų per mėnesį. MK Šiaulių apskrityje konsultacijas teikė 159 šeimoms, patekusioms į krizinę situaciją, 110 šeimų sutiko tęsti konsultacijas. Iš minėtų šeimų 66 pagrindinė problema – alkoholio vartojimas. Šeimose, su kuriomis dirbo MK – 310 vaikų.

Šiaulių apskrityje yra 48 000 vaikų, bendrauta su 6 245 vaikais. Taigi per 2020 metus Šiaulių apskrities VTAS pabendravo su kas aštuntu vaiku.

Specialistai džiaugiasi ne viena sėkmės istorija, kai šeimos priėmė pagalbą – sutiko konsultuotis dėl alkoholio vartojimo ar kitokios krizinės situacijos. Tai suteikia vilties, kad vaikai augs saugioje aplinkoje.