Lietuvos aukštosiose mokyklose jaunuoliai šiemet toliau sėkmingai rinkosi socialinius, humanitarinius mokslus, menus, o technologinius, inžinerinius – apėjo. Dėl to gali būti, kad jau po ketverių metų mūsų šalį užplūs milžiniška jaunų bedarbių armija.

Priima net ir prastai besimokančius
Žurnalas „Reitingai“ tradiciškai pristatė aukštųjų mokyklų reitingą. Paaiškėjo, kad lyderiai išliko tie patys: Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija. Vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje buvo pateikta ir kita įdomi informacija. Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė informavo, kokius atlyginimus gauna aukštųjų mokyklų alumnai, be to, analizavo studentų nubyrėjimo priežastis.

Anot jos, studentų nubyrėjimas iš aukštųjų mokyklų galimas dėl kelių priežasčių: „Viena iš jų yra ta, kad universitetai ne visuomet laikosi kartelės ir slenksčių priimdami pirmakursius. Dažnai priimami silpni abiturientai ir jie nepajėgia studijuoti. Kartais studentai nusivilia pasirinkta studijų kryptimi, nes paaiškėja, kad tai nėra jų pašaukimas, arba nusivilia ir dėl per žemo lygio. Tuomet jie irgi meta studijas.“

Kaip sakė pašnekovė, vertinant 2018 metų duomenis, kaip aukštųjų mokyklų alumnams per vienus metus po studijų baigimo sekėsi įsidarbinti ir kokius atlygius jie gavo, remtasi darbdavių apklausos duomenimis ir Vyriausybės strateginės analizės centro pateikta analize.

„Informaciją apie atlyginimus norėjome gauti ir iš „Sodros“, bet kol kas iš jos pusės jaučiama didžiulė arogancija ir nenoras padėti žiniasklaidai, tėvams bei nenoras atskleisti, kokius gi atlyginimus gauna kiekvienos krypties tiek universitetų, tiek kolegijų alumnai“, – apgailestavo J. Kučinskaitė.

Iš turimų duomenų tapo aišku, kad Lietuvoje abiturientai veržiasi į teisę, viešosios vadybos krypčių programas, socialinius, humanitarinius mokslus, menus. Deja, bet dirbantiems šiose srityse atlyginimai vidutiniškai siekia nuo 800 iki 1 200 eurų. Tuo tarpu inžinerines, technologines, matematikos, informatikos bakalauro studijas baigę asmenys gali tikėtis mažiausiai 1,5 tūkst. eurų, o magistro studijas – 2 400 ar net 2 900 eurų.

Didėja atlyginimų skirtumas
Dar viena įdomi tendencija yra ta, kad jeigu anksčiau socialinių, humanitarinių ir inžinerinių, tiksliųjų mokslų alumnai uždirbdavo panašiai, tai dabar matyti didžiulis atlyginimų skirtumas.

„Tai, matyt, susiję su perprodukcija. Kai kurių sričių specialistų mes tikrai rengiame per daug ir kai kurios aukštosios mokyklos, ypač technologinių krypčių universitetai, jau kalba apie galbūt aukštojo mokslo rinkos reguliavimą“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.

Vis dėlto šiuo metu žinoma, kad tik į sveikatos kryptis yra valstybinis reguliavimas tiek į finansuojamas, tiek į nefinansuojamas studijų vietas. Kitur ta rinka yra liberali – valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius yra fiksuotas, o mokamų vietų gali būti daug.

„Šiais metais matome, kad vėl buvo padarytas politinis sprendimas, nes abiturientai, kurie neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino ir tarsi neturėjo teisės, galimybių tapti aukštųjų mokyklų studentais, jais tapo. Be to, vėl buvo grįžta prie valstybės finansuojamų vietų padidinimo tiek į teisę, tiek į viešosios vadybos, tiek į socialinių mokslų krypčių studijų programas, todėl, ko gero, po ketverių metų mes matysime didžiulę dramą, kai į Užimtumo tarnybą kreipsis dar daugiau jaunuolių, baigusių šias kryptis“, – perspėjo pašnekovė.

Jai pasirodė keista, kad nors pasaulio lyderiai kalba apie tai, jog jau 2030 m. 85 proc. visų darbo vietų reikės aukštų technologinių, inžinerijos, IT, gebėjimų, mūsų šalis vis tiek orientuojasi į tuos specialistus, kuriuos pigiausia ir lengviausia paruošti: „Mes labai pataikaujame jaunuolių įgeidžiams ir visiškai negalvojame apie netolimą ateitį. Tai, matyt, tikrai šių metų priėmimas mums atsilieps jau po ketverių metų ir, deja, tai buvo nueinančios Vyriausybės sprendimas.“

Įžvelgia didelę neteisybę
J. Kučinskaitės nuomone, visi laimėtų, jeigu būsimą studijų kryptį jaunuoliai rinktųsi ne pagal lengvumą, bet pagal savo gebėjimus ir ateities tendencijas: „Stojantieji, rinkdamiesi studijuoti lengvesnius mokslus, nors pajėgūs studijuoti – sunkesnius, turėtų pagalvoti, ar tikrai verta susitelkti vien į studentavimą, o ne į rimtą studijavimą bei galimybę vėliau turėti rimtą darbą ir gauti gerą atlyginimą.“

Žurnalo atstovę dar nustebino ir tai, kaip išnaudojami žmonės, baigę biochemijos, molekulinės biologijos, biotechnologijų studijas. Pasirodo, kad geriausi mūsų šalies abiturientai, brandos egzaminus išlaikę šimtukais, rimtai studijavę šiuos nelengvus mokslus, vėliau gauna apgailėtinus atlyginimus.

„Yra tokių biochemijos, biotechnologijų įmonių, kuriose dirbantys specialistai uždirba gerus atlyginimus, bet yra ir tokių, kuriose moka tokius atlyginimus, kurie skatina emigruoti ir nesitenkinti šiek tiek didesniu už minimalų atlyginimu. Norėčiau atkreipti šių sričių verslininkų dėmesį, kad reikia ne tik fabrikus statyti, kas yra tikrai labai gerai, bet ir pagalvoti apie savo socialinę atsakomybę, nes gali atsitikti taip, kad nebus kas tuose fabrikuose dirba“, – kalbėjo reitingų sudarinėtoja.

Svetur studijuoja vos keli
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, pridūrė, kad nueinanti valdžia ne tik nepagalvojo apie ateitį, bet ir ignoravo bei skriaudė kolegijas. Palyginus universitetams ir kolegijoms skiriamą finansavimą, paaiškėjo, kad net profesinės mokyklos finansuojamos dosniau nei kolegijos.

„Kolegijos Lietuvoje turėjo demonstruoti tiesiog išgyvenimo stebuklus ir jos tai darė, bet labai svarbu tai, kad pasodintos ant badavimo dietos jos tikrai išlaikė aukštą studijų kokybę. Darbdaviai labai teigiamai atsiliepė apie kolegijų lygį ir apie absolventų parengimą bei įvertino iš tiesų palankiai“, – sakė G. Sarafinas.

Vis dėlto įdomu ir tai, kad net 35-50 proc. abiturientų svajoja arba planuoja apie studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose, bet daugiausia dėl finansinių aspektų ar silpno pasirengimo tai neįvyksta. Per pastaruosius trejus metus į užsienio aukštąsias mokyklas kasmet įstoja apie 2 200 lietuvių, o šiais metais – tik šiek tiek daugiau nei 1 tūkst.
Iš tų kelių tūkstančių į prestižinius, pasaulio geriausių penkiasdešimtuką patenkančius universitetus įstoja tik 70-75 mūsų šalies abiturientai, likusieji dažnai patenka į žemesnės prabos universitetus ir koledžus.

„Šiuo metu per visus kursus geriausiuose pasaulio universitetuose studijuoja tik 350 jaunuolių iš Lietuvos, kas yra mažokai. Tačiau matant, kas vyksta mūsų bendrajame ugdyme, sunku kažko kito tikėtis. Geriausių pasaulio universitetų kartelė yra nepalyginimai aukščiau už Lietuvos bendrųjų ugdymo programų lygį, mokyklų reikalavimus, todėl tokie ir rezultatai“, – teigė G. Sarafinas.

Pirmauja Vilniaus universitetas
Nepaisant to, verta pasidžiaugti, kad ir Lietuvoje yra gerai specialistus paruošiančių aukštųjų mokyklų. Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, iš viso buvo vertinta 80 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių.

Iš jų Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, 30-yje, studijų krypčių; Kauno technologijos universitetas pirmauja vienuolikoje studijų krypčių; Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius tech) universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 8-iose, arba dešimtadalyje, visų vertintų studijų krypčių; Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse; Vilniaus dailės akademija pirmauja 4-iose studijų kryptyse; ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pirmauja 3-ose studijų kryptyse; Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas pirmauja 1-oje studijų kryptyje.

Apžvelgdami universitetų magistrų rengimą „Reitingai“ vertino 78 studijų kryptis.

Iš jų Vilniaus universitetas pirmauja 35-iose studijų kryptyse; Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius tech) universitetas pirmauja 12-oje studijų krypčių; Kauno technologijos universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse; Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse;

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse; Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Klaipėdos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse; ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Šiaulių universitetas (kurį vertino dar kaip atskirą) pirmauja 1-oje studijų kryptyje.

Vykusios spaudos konferencijos metu buvo pristatytas ir 45 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimas.

Iš jų Vilniaus kolegija pirmauja daugiau nei trečdalyje, 18-oje, visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių; Kauno kolegija pirmauja beveik trečdalyje, 13-oje, visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių; Kauno technikos kolegija pirmauja 4-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse; Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos valstybinė kolegija pirmauja 2-ose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse; Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus verslo kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.

Tiek kolegijų profesinius bakalaurus, tiek universitetų bakalaurus „Reitingai“ vertino pagal tuos pačius parametrus. Didžiausią dalykinio studijų krypčių reitingo svorį – net 30 taškų – suteikė darbdavių nuomonei.

Tiesa, svarbiausias universitetų bakalaurų vertinimo parametras yra tai, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Tad darbdavių nuomonė ir elgesys su absolventais sudarė pusę, tai yra, 50 taškų, viso reitingo svorio.