Susikaupimo valandėlę prisėdusi šalia šiaudinukais ir gaiviais obuoliais papuoštos eglės, kurią padovanojo šiaulietis muzikas Gediminas Ramanauskas, „Laiptų galerijos“ direktorė Janina Ališauskienė atsidūsta: „Kalėdos – tai procesas, laukimas, ėjimas į šventę. Šiemet jis kitoks, labai trapus, pilnas įtampos, bet mes dirbame, ką suplanavę, kad ir patys, ir tie, kam menas rūpi, pajaustų ramybę, gerumą, nors šiek tiek džiaugsmo.“

Pasieniais išrikiuoti vilnietės dailininkės Sigitos Maslauskaitės tapybos darbai dar ieško tinkamos vietos, o viršuje baigiama rengti 28-oji kalėdinių miniatiūrų paroda „Jau atvažiuoja šventa Kalėda“. Beveik tris dešimtmečius puoselėtos tradicijos „covidas“ nepajėgė nutraukti. Kas, kad durys užrakintos, kalėdinės dovanos – dvi įspūdingos parodos – pasiekiamos virtualioje erdvėje.

Kalėdinės miniatiūros jau lanko žiūrovą
„Mes labai atsakingai bendraujame su žiūrovais socialiniuose tinkluose, laukiame, kol galėsime gyvai pasitikti, – sako J. Ališauskienė. – Labai svarbu, kad ryšys su žiūrovu ir su meno bendruomene nenutrūktų, todėl privalome pozityvą išsaugoti, palikti nuošaly problemas, baimes, kurios tvyro aplinkoje. Mes turime sau ir žiūrovui suteikti galimybę užsimiršti, pabėgti nuo neigiamų emocijų, provokuojančių komentarų. Dirbame dėl savęs ir dėl tų žmonių, kuriems menas reikalingas.“

Miniatiūrų paroda – kaip visada–  turtinga. Tiesa, pernai buvo gerokai gausiau: beveik  300 darbų, sukurtų 86 menininkų iš visos Lietuvos ir Latvijos, buvo nelengva sutalpinti kamerinėje erdvėje. Šiemet mažos formos darbus atsiuntė 68 Lietuvos ir Latvijos dailininkai. Dalis menininkų yra artimi galerijos bičiuliai, ne sykį čia rengę parodas – tai H. Natalevičius, S. Teitelbaumas, V. Poškus, A. G. Černiūtė, R. Bičiūnas, D. Kairevičiūtė, A. Butvilas ir kt. Dažni svečiai iš Latvijos  – Aldis Klavinš, Solvita Spirge-Sene, Inta Klasone. Darbų atsiuntė ir daug jaunų, dar Šiauliuose nematytų autorių.

Taigi daugiau nei 250 darbų, šviečiančių viltimi, žavinčių spalva ir forma, kviečia filosofuoti arba džiaugtis, grožėtis. Karantino metu tokia gausybė menininkų, atsiliepusių į kvietimą dalyvauti parodoje, vadovės teigimu,  rodo didžiulį pasitikėjimą „Laiptų galerija“. Visi darbai nufotografuoti, parengtas katalogas – suvenyrinė atvirukų dėžutė. Ji bus įteikta kiekvienam parodos menininkui. Neužmiršta tradicija ir skirti nominacijas ryškiausių darbų autoriams.

„Būdavo įprasta parodą atidaryti gruodžio pradžioje su  koncertu, su „Salduvės“ folklorinio ansamblio (vadovas D. Daknys) atliekamomis kalėdinėmis giesmėmis. Šiemet kalėdinės miniatiūros galerijoje bus eksponuojamos nuo gruodžio 11 dienos, galbūt pavieniui, po du galėsime grožėtis gyvai ir sau ar draugui tą šv. Kalėdų džiaugsmą dovanoti“, – kalbėjo J. Ališauskienė. Tačiau virtualiai susipažinti su parodos eksponatais galima jau dabar. Žiūrovams paroda pristatoma per septynių „Salduvės“ ansamblio atliekamų kalėdinių giesmių ciklą. Su kiekviena giesme – 10 autorių po vieną  kalėdinę miniatiūrą. Galerijos facebook svetainėje jau galima pamatyti kelis tokius ciklus. Taigi lydimos giesmių spalvingos, viltį nešančios kalėdinės dovanos kas antrą dieną ateina į mūsų namus.

Pažintis su Sigitos Maslauskaitės tapyba
„Laiptų galerijos“ direktorė prisipažįsta, kad karantino metu dažnai apima liūdesys, jog  esame atskirty, trūksta susitikimų, gyvo žodžio, tikro žvilgsnio į meno kūrinį. Vis dėlto eksponuoti puikių dailininkų kūrinius yra didelis džiaugsmas.

Galerijos didžiojoje salėje žymaus latvių akvarelisto Dainio Gudovskio 12 akvarelių parodą, skirtą Latvijos Nepriklausomybės dienai, nuo gruodžio 11 d. pakeis vilnietės dailininkės Sigitos Maslauskaitės tapybos paroda.

S. Maslauskaitė (g. 1970 m.) – Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė, menotyrininkė, dailininkė. Jos ryškių spalvų, tamsaus kolorito, kontrastuojančio tamsos ir šviesos faktūrinė tapyba užima svarią vietą šiuolaikiniame Lietuvos mene. Tapytojos ekspresyvūs religinės tematikos darbai perteikia savitą autorės santykį su Kūrėju ir pasauliu. Parodos pristatymui bus parengtas videoįrašas, kuriame pati autorė  kalbės apie save, apie kūrinius, bus savo parodos gidė.
Susimąstymo valandėlė ties iškalbingu paveikslu, virtualus susitikimas su menininke „Laiptų galerijos“ lankytojams nušvies kelią į šventas Kalėdas.

Kalėdos – dvasinės švaros laikas
„Mes taip gyvename. Viskas, kas suplanuota vyksta. O tyla parodų salėse šiek tiek neramina, – sako J. Ališauskienė. – Pažeisti visi esame ir vis gilyn pažeidžiami. Skaudi yra COVID-19 grėsmė, bet labai svarbu ir kitos ligos, o labiausiai dvasinė sveikata. Privalome atsakingai parinkti parodų  tematiką, teikti vilties, šviesos. Turbūt šiuo laikotarpiu žmogui  reikia ne kruvinų vaizdų, o viltingų. Pagrindinė galerijos veikla yra organizuoti parodas, profesionalus autoriaus ir jo darbų pristatymas pasitarnauja ir žiūrovo edukacijai. Dailės kūrinį suvokiame skirtingai, tačiau svarbu žinoti įvertinimą, kompetentingų menotyrininkų paaiškinimas padeda lengviau savo santykį su menu susikurti.“

J. Ališauskienė dėkinga dr. D. Zovienei, dr. M. Rachlevičiūtei, kolekcininkams J. Ir E. Rimšeliams už prasmingą bendradarbiavimą. Mielai talkina, savo žiniomis dalijasi menotyrininkė Michalina Adomavičienė, kuri neseniai pristatė D. Gudovskio akvarelių parodą. Skaudus praradimas yra prof. Vytenio Rimkaus netektis. Pasak J. Ališauskienės, nėra daug menotyros specialistų, kurie taip sirgtų už dailės plėtrą Šiauliuose.

Žmogui reikia  ne tik dailės, reikia geros muzikos ir poezijos... Net karantino sąlygomis „Laiptų galerijai“ pavyko surengti koncertą. Lapkričio 12 d. didžiojoje salėje vyko koncertas be žiūrovų, kurį galerija transliavo virtualioje erdvėje. Europos muzikos virtuozai Gleb Pyšniak (violončelė), Dalia Dėdinskitė (smuikas), Simona Zajančauskaitė (fortepijonas) atliko L. van Beethoveno, žymių Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompozitorių kūrinius, kamerinės muzikos koncerto nuoroda buvo aktyvi iki lapkričio 19 dienos. Iki metų pabaigos dar planuoti du koncertai. Ar juos išgirsime? Tai priklausys nuo Vyriausybės sprendimų.

„Sustoti, apmąstyti, širdyje padėkoti žmonėms, su kuriais gyvenimas suveda, – taip šv. Kalėdų laukimo prasmę aiškina J. Ališauskienė. – Savivertei reikia žinojimo, kad esu sociume, esu kultūros reiškinio dalyvis. Mėgstu D. Kajoką, bet kartais atsitiktinę knygelę atrandu. Kiekvienas atsivertimas kitoks. Poezija man padeda išreikšti savo mintis, pažadina, „ištraukia“ mano emociją, mano žodį. Gal poetas ne apie tai galvojo, gal skaitantis mano mintis irgi savaip interpretuos. Tokia žodžio tąsa. Turime visais būdais sau ir kitiems padėti, kad išvengtume giluminių lūžių, kad siela nuskaidrėtų.“

Iškilmingą rimtį skleidžiančių baltų žibintų šviesoje atgyja Janina Ališauskienės cituojamos mėgstamo poeto D. Kajoko eilutės: „Dabar eime/ kalbėti tylą ir tyla kalbėti...“

Dariaus ANČEREVIČIAUS nuotr.