PSO duomenimis, savižudybė yra antra pagal dažnumą mirties priežastis 15–29 metų amžiaus žmonių grupėje. Savižudybės turi platų socialinį poveikį – viena savižudybė skaudžiai paveikia dar mažiausiai 6 žmones (artimuosius, bendradarbius ar bendruomenės narius), o vienai įvykdytai savižudybei gali tekti net 20 bandymų žudytis. Lietuvos sveikatos strategijoje yra iškeltas tikslas iki 2025 metų sumažinti savižudybių skaičių iki ES vidurkio, t. y. iki 10 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šiauliuose savižudybių mažėja jau kelerius metus, gali būti, kad įtakos turi aktyvi prevencinė veikla.
BST posėdyje – apie savižudybių prevenciją
Praėjusią savaitę Šiaulių savivaldybės Bendruomenės sveikatos taryba nuotoliniame posėdyje aptarė praėjusių metų vykdytus projektus, dabartines su COVID-19 susijusias problemas ir kitų metų veiklos prioritetus. Buvo išklausytas išsamus Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjo Sauliaus Vaivados pranešimas apie Savižudybių prevencijos ir psichinės sveikatos stiprinimo 2019-2020 metais projekto vykdymą.
Pasak pranešėjo, galima džiaugtis, kad Šiauliuose, lyginant su kitais miestais, nėra tokios blogos padėties – savižudybių mažėja. Gali būti, kad įtakos turi įvairiapusiška bendruomenės sveikatos stiprinimo specialistų veikla. Šiemet dotacija savižudybių prevencijai sumažinta, tačiau dėl COVID-19 situacijos gauta dar viena dotacija, kuri skirta kovai su pandemija. Tad bus vykdoma keli šimtai konsultacijų, gyventojai noriai registruojasi.
Savižudybių prevencijos ir psichinės sveikatos stiprinimo projektas apima ne vien užsiėmimus su mokyklų bei įmonių darbuotojais. Iš tų pačių lėšų vykdoma ankstyvoji intervencija, skirta nereguliariai vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas ar eksperimentuojantiems jomis jaunuoliams, priklausomybių konsultantų paslaugų teikimas, savižudybių atpažinimo mokymas, paslaugų teikimas esant savižudybės grėsmei.
2019-2020 metų savižudybių prevencijos mokymuose dalyvavo 8 mokyklos ir 7 įmonės.
Mokymai mokyklose
Mokyklų bendruomenės gebėjimų psichikos sveikatos srityje stiprinimas – mokymų / supervizijų organizavimas mokyklos bendruomenių komandoms, dalyvių vertinimu, buvo labai naudingas.
Aktyvesnės programoje yra progimnazijos. Pernai dalyvavo 4 progimnazijos ir viena pradinė mokykla. Skaičius nedidelis, tai yra 15 proc. bendrojo ugdymo mokyklų. Vienoje komandoje pagal aprašą gali būti iki 12 pedagogų. Taigi pagal mokyklos darbuotojų skaičių dalyvavo nuo trečdalio iki šeštadalio bendruomenės narių. Šiemet įsijungė 3 mokyklos, viena iš jų turinti gimnazijos statusą.
Džiugu, kad nors krūviai dideli, tačiau atrandama galimybių suderinti mokymų laiką.
Iš pedagogų atsiliepimų matyti, kad tokios veiklos reikėjo, daugelis dalyvių pageidautų, kad būtų tęsiamos veiklos. Pernai apraše buvo reglamentuota, kad iš vienos mokyklos mokymuose gali dalyvauti tik 12 žmonių ir tik vieną kartą. Šiemet bus leidžiamas tęstinis dalyvavimas.
Patiko mokymų turinys, įdomios formos, lektorių kompetencija. Ypač gerai vertintos individualios konsultacijos, nors jos nebuvo suplanuotos. Pranešėjas pateikė pavyzdį vienos mokyklos, kurioje nusižudė moksleivis. Specialistų komanda labai greitai sureagavo ir teikė konsultacijas ne tik pedagogams, bet ir moksleiviams bei jų tėvams.
Kaip trūkumą dalyviai nurodė per trumpą mokymų laiką. Pernai jie turėjo trukti 8 mėnesius, tačiau užsitęsus viešiesiems pirkimams liko tik 4 mėnesiai. Buvo sudėtinga derinti darbo grafikus ir išbandyti rekomendacijas, kurias pateikė psichologas. Kai kuriems pedagogams nepatiko administracijos dalyvavimas, trukdė atsiverti. Buvo dvi mokyklos, kuriose dalyvavo administracijos vadovai. Pasitaikė mokyklų, kuriose administracija neatsiklausė mokytojų ir įtraukė juos į sąrašus. Dalyvavimas tarsi privalomas tapo. Pradžioje buvo vidinis pasipriešinimas. Turėtų tik savanoriai dalyvauti.
Šiemet galės dalyvauti ne tik bendrojo ugdymo mokyklos. bet ir kitos švietimo įstaigos. Veiklos galės būti tęsiamos dalyvavusioje mokykloje. Bus galima monitoringą daryti.
Psichikos sveikatos kompetencijų didinimas įmonių darbuotojams
Mokymuose dalyvavusios skirtingo pobūdžio įmonės – viešasis valdymas ir gynyba, apdirbamoji gamyba, vandens tiekimas, socialinis darbas, sveikatos priežiūra. Pažymėtina, kad dalyvavo trys asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Jose yra psichologų, bet praktika rodo, kad atviriau galima bendrauti, tikintis konfidencialumo, su svetimos įstaigos specialistais. Atviriau galima išsikalbėti apie patiriamą stresą, įtampą ir kitus psichologinius sunkumus. Dauguma įmonių darbuotojų jaučia įtemptai dirbantys, 2 iš trijų išsekę. Didelė dalis nežino kur kreiptis pagalbos.
Skalė rodo, kad mokymai naudingi, tačiau per trumpą programos laiką dalyviai nespėjo įgyvendinti rekomendacijų.
Dauguma teigiamai įvertino suteiktų žinių bei kompetencijų pritaikomumą profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime.
S. Vaivada pastebėjo, kad projekto sėkmę rodo ir tai, jog šiemet nebereikėjo tokios plačios sklaidos, mokyklos ir įmonės noriai registruojasi mokymui, vos tik gavusios informaciją. Taigi veikla bus tęsiama. Atsižvelgta į šiauliečių patirtį ir jų pateikti patobulinimai priimti naujoje ministerijos redakcijoje.
Svarbu dėmesys artimam žmogui
,,Tyla – didžiausias skausmas ir sunkumas. Užgniaužtos emocijos, neišsakyti jausmai, nuoskaudos, liūdesys kaupiasi mumyse ir pildo vidinę neigiamų emocijų taurę. Galiausiai visos neišsakytos neigiamos emocijos pripildo mūsų vidinę taurę ir išsilieja... Labai svarbu visada savo jausmus ir emocijas išsakyti garsiai. Jei jus įskaudino, įžeidė, nebijokite ir atvirai pasakykite: „Atsiprašau, bet mane tai žeidžia“. Mamai, tėčiui, draugams, vyrui / žmonai, kolegoms – visiems. Būkite atviri, jei jus skaudina – pasakykite, kad jums tai skaudu girdėti. Jei jus kažkas džiugina – pasakykite! Neslėpkite ir teigiamų emocijų! Patinka? Pagirkite. Pasiilgote? Pasakykite, kokie brangūs jums žmonės, kad ilgitės jūs. Neleiskite savo ir kitų žmonių emocijoms slėptis viduje, – ragina Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė Monika Juknytė. – Kiekviena išsakyta emocija, išlietas jausmas – ašaros, šypsena, susiraukimas, nusisukimas, trenksmas – visa tai – normalu ir būtina.“
Jei šalia jums esantis žmogus kelia nerimą, nebijokite jo paklausti. Specialistės teigimu, atvirai ir nuoširdžiai paklausę asmens, ar jis galvoja apie savižudybę, skatindami apie tai pasikalbėti ir nuoširdžiai išklausydami, tikrai nepastūmėsite jo link savižudybės, o atvirkščiai – padėsite jos išvengti. Kai jūs paklausiate, parodote, kad jums rūpi, kad nesmerkiate žmogaus. Ir net jei asmuo apie tai negalvoja, paklausdamas parodote, kad juo rūpinatės.
Kokie ženklai išduoda mintis apie savižudybę?
Žodžiai: „viskas atsibodo“, „aš daugiau nieko nenoriu“, „geriau jau viską baigti“, „viskas beprasmiška“, „nesąmonė, geriau jau nebūtų manęs čia“.
Kalba taip, tarsi nori atsisveikinti, pasakyti, kad jau „viskas baigta“, dažnai kalba apie mirtį.
Patyrė didelius išgyvenimus, netektis ir nebemato tikslo gyventi, nebeužsiima sau patinkančia veikla, tampa vangus.
Ką daryti ir kaip padėti?
Nesumenkinkite žmogaus problemų, net jei jums ir atrodo, kad tai smulkmena.
Nepalikite žmogaus vieno, skirkite visą dėmesį jam.
Paskatinkite išsikalbėti, išreikšti savo jausmus, pvz. ,,Papasakok man, kas tave neramina“.
Nuoširdžiai klausykite, nepertraukite, nesakykite: „Ir man, ir visiems taip būna, nieko tokio, praeis“.
Parodykite nuoširdumą: „Aš matau, kad tu nusiminęs ir man tai tikrai rūpi, aš esu čia, kad tau padėčiau“.
Jeigu reikia, nuoširdžiai pasiūlykite specialistų pagalbą, padėkite ją surasti bei paskatinkite nedelsiant kreiptis.
Nepalikite asmens, kol jis nesusitars dėl susitikimo su specialistu.
