Kodėl iki šiol Lietuvoje gyvūno gyvybė ir sveikata nėra vertybė? Gal šaknys mūsų įpročiuose, kai pakasti ką tik atvestus šuniukus ar nuskandinti kačiukus buvo įprastas dalykas. Ne viename kaime tai buvo 8–10 metų vaiko darbas. Gal dėl to apie žiaurų elgesį su gyvūnais retas pasivargina pranešti. Vis dėlto nustatyti galimi gyvūnų kankinimo židiniai Kretingoje, Tauragėje ir Širvintose sukrėtė ne vieną. Pragaras – taip rastas vietas vadina jas mačiusieji.
Žmonių vieningumas padėjo atskleisti nusikaltimą
Savaitgalį šimtai žmonių Lietuvoje susivienijo ieškodami pastatų, kuriuose, įtariama, nelegaliai dauginami veisliniai šunys. Aptikę juos, skelbė viešai ir kvietė atsakingas institucijas. Rugsėjo 4–6 dienomis aktyvūs piliečiai išaiškino bent kelias galimai nelegalias šunų veisyklas, kuriose išsekinti gyvūnai laikomi baisiomis sąlygomis, per mažuose narvuose, negaudami pakankamai maisto ar net vandens. Gyvūnų pragaru pavadintos veisyklos sulaukė visuotino pasmerkimo socialiniuose tinkluose ir spaudoje, apie pradėtą tyrimą dėl nelegalaus verslo ir gyvūnų kankinimo informavo televizija.
Veisyklą Kretingos rajone Padvarių kaime aptiko moteris, kuri su draugais ieškojo iš kiemo dingusio Vakarų Škotijos terjero. Augintinis buvo rastas įkalintas tamsiame sandėlyje kartu su dešimtimis kitų, mažuose narvuose sukištų alkanų ir neprižiūrėtų šunų. Dar keli didesni veisliniai šunys buvo uždaryti narvuose lauke. Jų lojimas, matyt, ir išdavė slaptavietę.
Šuns savininkė Kristina pasišvietusi telefonu rado savąjį Sniegių. Jos draugė Veronika socialiniuose tinkluose pasakojo: „Vaizdas sandėlyje pribloškė. Sąlygos siaubingos, oro nėra, kvapas baisus. Visur pilna išmatų, šunys neprižiūrėti, „sukūdę“, visi išsivolioję savo išmatose, šlapime… Gardai su šunimis sustatyti keliais aukštais, kuriuose kai kurie šunys vos tilpo.“ Ten buvo įvairaus amžiaus šunų, tarp jų ir visai mažų, todėl kilo įtarimas, kad šis siaubingas sandėlis – nelegali šunų veisykla. Galimai čia laikomi pavogti šunys, kurie veisiami, o šuniukai parduodami kaip veisliniai be dokumentų už kelis kartus mažesnę kainą. Šeimininke prisistačiusi moteris dievagojosi, kad ieškomą šunį ji tik laikinai priglaudusi, o šunų laikymo sąlygos esančios normalios.
Žmonės iškvietė policijos pareigūnus, ir prasidėjo tikras detektyvas. Iš pradžių pareigūnai nieko daryti negalėjo, nes šeimininkė dingo, o pastatai užrakinti. Žmonės nenuleido rankų, dalijosi informacija ir buvo rasti dar du angarai, galimai priklausantys tai pačiai šeimininkei.
Netoli įvykio vietos žmonės rado sudegintų gyvūnų liekanų, apie tai pranešė policijai.
Kilus skandalui, galbūt ir kitur norėta įkalčių atsikratyti, nes aktyvistai pakelėse surankiojo kelis šunis Skuodo apylinkėse, tikėtina, išmestus iš nelegalios veisyklos. Internautai svarstė, kad nelegalių veisėjų tinklas klesti visoje Lietuvoje, tik stebėjosi, kaip to nemato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, kodėl tyli gyventojai, kurių kaimynystėje įsikuria tos dvokiančios veisyklos.
Tomis dienomis dalis šuniukų pardavimo skelbimų buvo panaikinta, bet – pats likimas įsikišo – rastas šeimininkės telefonas su nusikaltimą liudijančiais įrašais.
Pilietinės savaitgalio operacijos metu buvo išgelbėta daugiau nei pusė šimto įvairaus amžiaus šunų. Visi išsigandę, nesocializuoti, bijantys žmonių, nematę lauko šviesos.
Naujausiomis žiniomis, Šiaulių rajone Meškuičių seniūnijoje Karvazų kaime aktyvistai budėjo per naktį, išsikvietę policiją ir veterinarijos specialistus, išgelbėjo kelis labai prastomis sąlygomis laikomus išsekintus šunis.
Vyksta tyrimas
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) savo tinklalapyje informuoja, kad yra gavusi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pranešimą, atliko skubų tyrimą Kretingos rajone esančioje gyvūnų augintinių laikymo vietoje ir jo metu nustatyta daug gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų.
Tyrimą vykdantys policijos pareigūnai, kartu su Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovais, įvertinę patikrinimo metu surinktą medžiagą ir VMVT inspektorių išvadas bei savininko paaiškinimus, pagal kompetenciją priims sprendimus dėl administracinės gyvūnų augintinių laikytojo atsakomybės. Šiuo metu gyvūnai perduoti gyvūnų globos organizacijai.
Situacija turi keistis
Situaciją pakomentavo ir žurnalistas Andrius Tapinas. Jis sveikino žmonių iniciatyvą, bet įspėjo nesukelti chaoso, kad ieškant „svolocių“ nebūtų užsipuolami niekuo nekalti žmonės, kurių kalytė atsivedė šuniukų. Sukeltas triukšmas nurims ir nelegalūs veisėjai tęs savo darbus. Jis žada sisteminę informacijos kampaniją, į laidas bus kviečiami gyvūnų globėjai, policijos, VMVT atsakingi asmenys. Bus formuojama bendra žurnalistų, specialistų ir pareigūnų komanda, kuri turės įgaliojimus tikrinti, viešinti situacijas ir priiminėtų sprendimus dėl rastų gyvūnų likimo. Daugintojai nebeturėtų niekada jaustis saugūs. Kartu su teisininkais ir pokyčius teisinėje bazėje inicijuojančiais gyvūnų teisių saugotojais sudėlios visą eigą, kaip ir kas turėtų būti keičiama įstatymuose ir stebėsime atitinkamų politikų reakciją.
Reaguojant į šią situaciją Seime skubiai įregistruoti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Siūloma dvigubinti maksimalią laisvės atėmimo bausmę, taip pat siūloma numatyti, kad asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, nuo trejų iki penkerių metų negalėtų įsigyti ir savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti gyvūno. Siūloma tris kartus padidinti pinigines baudas ir nustatyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas numatytų baudą nuo 150 iki 3600 eurų. Už pakartotinį nusižengimą būtų skiriama bauda iki 5250-6900 eurų. Taip pat siūloma griežtinti gyvūnų konfiskavimo už netinkamą elgesį reglamentavimą.
Atsakomybė gula ir ant mūsų visų pečių
Buvęs aplinkos viceministras, aplinkosaugininkas Martynas Norbutas laiške spaudai rašo, kad sąlygas gyvūnų išnaudojimui sudaro teisės aktų spragos, per mažos baudos ir kompetencijų stoka institucijose bei nemažos dalies žmonių nejautrumas.
Seimas buvo nusprendęs, kad nuo 2016-ųjų visi šunys ir katės privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Tačiau dėl milžiniško visuomenės spaudimo ši nuostata buvo atšaukta. Iki šio liko tik reikalavimas ženklinti kates, šunis ir šeškus, jei juos ketinama parduoti.
Nepaisant draudimo parduoti neženklintus ir neregistruotus gyvūnus augintinius, nelegali rinka tiesiog klesti. Atsakingi pareigūnai, pasak M. Norbuto, neimituoja pirkimų patikrinti, ar gyvūnai yra parduodami laikantis teisės aktų. Jei nelegaliai užsidirbti gali vienas žmogus, akivaizdu, kad nešvariu verslu gali užsiimti ir organizuotos grupuotės. Pirkėjų nebaudžiamumas perkant nepaženklintą augintinį taip pat suteikia paskatas nelegalaus verslo plėtrai.
Mažos baudos neatgraso nuo nelegalios veiklos, o įstatymų spragos leidžia išsisukti nuo atsakomybės. Administracinių nusižengimų 346 straipsniu numatomos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais ar gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nesilaikymą yra pakankamai nedidelės. Nepaženklinai šuniuko, skirto pardavimui, ir tave pagavo – greičiausiai pirmą kartą atsipirksi trisdešimties eurų bauda. Juk tikrai verta rizikuoti, ar ne? Vieno šuniuko kaina, net neturint kilmės dokumentų, gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Teisme apginti gyvūno teises taip pat nelengva užduotis. Juk gyvūnas nepasiskųs.
Birutė Vaičiulevičienė, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus vadovė, tikino, kad nelegaliam verslui plėtotis padeda mūsų savanaudiškumas. Jei perkame gyvūną be dokumentų ir mokame pigiau, darome nusikaltimą, nes padedame ne tik mokesčių išvengti. Nelegaliuose veislynuose nesilaikoma taisyklių, griežtų reikalavimų, gyvūnai išsigimsta. Pasitaiko, kad vėliau, kai išauga ne toks, kokio tikėtasi, gyvūno bandoma atsikratyti. Gyvūnų gerovę galime išsaugoti tik patys elgdamiesi atsakingai.
