Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. Darbo keliamas stresas kankina tiek vadovus, tiek specialistus ir tarnautojus, tiek darbininkus ir techninius darbuotojus. Stresas neaplenkia ir tų, kurie šiuo metu ieško darbo.

Jaučia didelį stresą
Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad stresą dėl darbo patvirtino jaučiantys 43 proc., dėl sveikatos – 41 proc., o dėl finansų – 40 proc. šalies gyventojų. Streso šaltinius periodiškai tiriančios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Jevgenija Krikščiūnė atkreipia dėmesį, kad stresas dėl darbo išlaiko lyderio poziciją nepaisant susiklosčiusių ekstremalių aplinkybių.

„Per pastaruosius keletą metų didžiausius streso šaltinius bandėme aiškintis ir siekdami palyginti skirtingas veiklas, pavyzdžiui, nemaloniomis ar pavojingomis situacijomis pasižymintį vairavimą, ir peržvelgdami privataus sveikatos draudimo krepšelių išlaidas, kurių žymią dalį užima skausmui malšinti, nerimui bei stresui mažinti skirti medikamentai. Net koronaviruso pandemija darbo iš pirmosios vietos neišstūmė ir tai nenuostabu. Darbas daugumai žmonių yra asmeninės gerovės bei stabilumo užtikrinimo pagrindas“, – pranešime spaudai cituojama J. Krikščiūnė.

Neramu ne tik vadovams
Apklausa parodė, kad kuo daugiau profesinių atsakomybių turi žmonės ir kuo aukštesnes pajamas gauna, tuo streso dėl darbo jie patiria daugiau.

Vertinant pagrindinį užsiėmimą, darbo sukeliamą stresą paminėjo net 73 proc. vadovų ir tai buvo apklausos metu užfiksuotas aukščiausias rodiklis. Darbo keliamas stresas kankino 58 proc. specialistų ir tarnautojų, taip pat 53 proc. darbininkų ir techninių darbuotojų. Mažiausiai darbo keliami rūpesčiai kamavo pensinį amžių pasiekusius gyventojus ir namų šeimininkes – po 7 proc.

„Daug dėmesio skiriant darbuotojų savijautai ir motyvacinėms priemonėms reikėtų neužmiršti savimi pasirūpinti ir tiems, kuriems tenka didžiausia atsakomybė ir pareiga priimti esminius sprendimus. Verslo procesai, darbo formos nuolat keičiasi, iššūkiai yra dinamiški ir kartais reikalaujantys tikrai nelengvų sprendimų“, – teigia J. Krikščiūnė.

Kuo didesnės gaunamos pajamos, tuo aukštesnis darbo rūpesčių sukeliamo streso lygis. Iki 300 eurų vienam šeimos nariui gaunantieji streso dėl darbo patiria mažiau (32 proc.), palyginti su tais, kurių pajamos viršija 700 eurų (63 proc.).

Jaunesni šiek tiek atsparesni
Remiantis tyrimo duomenimis, darbo keliami rūpesčiai mažiau liečia labai jaunus (30 proc.) arba jau prie pensinio amžiaus artėjančius žmones bei senjorus (24 proc.). Tuo tarpu net kas antras 26-55 metų Lietuvos gyventojas pripažino, kad patiria įtampą dėl darbo.

„Laikui bėgant tai reiškia pablogėjusią savijautą, sveikatą, motyvacijos trūkumą, mažiau efektyvų ir našų darbą. Darbo sukeliamas stresas įvairių šalių ekonomikoms kasmet kainuoja šimtus milijonų eurų, todėl darbdavio atsakomybė ir vaidmuo gerinant darbo aplinką bei atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, yra kaip niekad svarbūs“, – dėmesį atkreipia specialistė.

Visiškai stresui atsparių žmonių yra mažai. Vos 7 proc. visų respondentų tikino, kad nėra tokių rūpesčių, kurie jiems keltų stresą.

Nelengva ir bedarbiams
Tam tikrą nerimą jaučia ir bedarbiai. Personalo paieškos bendrovės – CV-Online liepos mėnesį vykdytos apklausos rezultatai parodė, kad šiuo metu 51 proc. ieškančiųjų darbo mano, kad įsidarbinti sudėtinga, bet įmanoma, 13 proc. – sudėtinga, beveik neįmanoma.

Palankiau savo įsidarbinimo galimybes vertina patirties ir darbo rinkoje reikalingų įgūdžių turintys specialistai, kurie darbo ieško didžiuosiuose miestuose ir paklausiose darbo srityse, pavyzdžiui, IT, inžinerija, technologijos, finansai.

Vyresnio amžiaus darbuotojai (per 50 metų amžiaus), dažniau iš regionų ir neturintys svarios/paklausios darbo patirties ar įgūdžių savo įsidarbinimo galimybes vertina kaip sudėtingas.

Personalo paieškos bendrovės marketingo vadovė Rita Karavaitienė „Šiaulių naujienoms“  komentuoja, kad šis  įsidarbinimo galimybių vertinimas atitinka šiandieninę darbo rinkos situaciją. Vasario mėnesį ieškantys darbo paieškos tinklapyje galėjo rinktis iš beveik 3800 darbo pasiūlymų, tuo tarpu liepos mėnesį – iš 3200 darbo pasiūlymų. Skelbimų skaičius nuo balandžio mėnesio stabiliai auga, tačiau ieškantys darbo mato, kad ne visose darbo srityse yra pakankamas darbų pasirinkimas kaip prieš karantiną.

 „Įprastai liepos mėnuo darbo rinkoje būdavo gan ramus, mažiau aktyvus tiek iš ieškančiųjų darbo, tiek iš darbdavių pusės. Net ir neturintys darbo liepą vangiai ieškodavo darbo, o įmonės paskelbdavo mažiau darbo pasiūlymų. Šiemet liepa buvo kaip niekad aktyvi abiem pusėms, ieškantys darbo aktyviau ir dažniau kandidatavo į juos dominančias pozicijas“, – teigia R. Karavaitienė.

Ragina pernelyg nesinervinti
Vertinant apskritai, anot jos, ši vasara buvo gera tiek darbdaviams, tiek besidairantiems darbo.

Vis dėlto artėjant galimai antrajai koronaviruso bangai, padaugėjo nerimaujančių, esą dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos vėl bus sunkiau įsidarbinti ar net išlaikyti esamą darbo vietą.

Darbo rinkos ekspertė pataria dėl to pernelyg nesijaudinti: „Iš esmės viskas priklausys nuo to, kokius sprendimus priims Vyriausybė ir kiek karantinas paveiks verslą. Greičiausiai nebus imtasi tokių kraštutinių priemonių, kaip visos šalies ir ekonomikos karantinavimas. Jeigu bus dirbama su pavieniais židiniais, tai neturėtų būti labai didelio poveikio verslui. Apskritai, manau, kad pagal matomą gausėjantį darbo pasiūlymų kiekį, reikėtų nustoti nerimauti ir nebijoti ieškoti tinkamo darbo, nes geriausias yra būtent rudens darbo paieškų sezonas.“