Dažnas lietuvis jaučia papildomų pajamų poreikį. Pritrūkę pinigų, kai kurie iš jų dėl paramos kreipiasi net į savo pensininkus tėvus. Anot finansų ekspertų, tai rodo, kad turime rimtų problemų dėl asmeninių finansų valdymo įgūdžių.
Pasiruošę ištiesti pagalbos ranką
Šeši iš dešimties tėvus pensininkus turinčių Lietuvos gyventojų laiko save finansiškai nepriklausomais ir į kuklias tėvų pajamas nepretenduoja. Vis dėlto likę keturi pripažįsta, kad reguliariai ar retkarčiais pinigų pritrūksta ir kad juos finansiškai remia pensininkai tėvai, rodo reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, atlikta „Spinter tyrimų“.
61 proc. šalies suaugusiųjų patvirtino, kad jiems paspirties iš pensininkų tėvų nereikia, nes patys užsitikrina asmeninę finansinę nepriklausomybę, tuo tarpu likusieji be tėvų pensininkų neišsiverčia.
Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad pensininkų tėvų finansinė situacija vaikų akimis gali būti pervertinama, nes drąsos paprašyti finansinės pagalbos turima nevienodai.
„Apklausoje buvo klausimas apie tarpusavio pagalbą ne pagal nutylėjimą, o jos tikslingai paprašius. Tik 7 proc. respondentų sako finansiškai paremiantys tėvus, nes jie to paprašo. O net 20 proc. apklaustųjų prisipažino patys prašę pinigų iš savo pensininkų tėvų. Jei dažnai ant skurdo ribos balansuojantys šiandieniniai senjorai nesivaržytų, labai tikėtina, kad apie sunkią savo situaciją jie pasisakytų gerokai dažniau“, – sako jis.
Jaučia papildomų pajamų poreikį
Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, jog kiekvieną mėnesį finansinės pensininkų tėvų paramos reikia ir minimalias, ir pakankamai aukštas pajamas vienam šeimos nariui gaunantiems suaugusiems vaikams.
Beveik kas dešimtą (9,4 proc.) šalies gyventoją, kurio mėnesio pajamos vienam šeimos nariui nesiekia 300 eurų, reguliariai finansiškai kiekvieną mėnesį remia pensininkai tėvai. Neįtikėtina, bet ir 6 proc. gaunančiųjų mažiausiai 700 eurų pajamas taip pat kas mėnesį pinigais remia pensininkai tėvai.
„Tai yra reguliarus ir tikrai labai dažnas papildomų pajamų poreikis. Tai, kad jį jaučia net ir aukščiausias pajamas gaunanti gyventojų grupė, rodo, jog turime rimtų problemų su asmeninių finansų valdymo įgūdžiais. Nuolat kalbame apie būtinybę išmokti reguliuoti savo išlaidas, nes būtent tai lemia, ar šeimos biudžetą žymės minuso ženklas. Turint omenyje, kad šalyje pensijų pakeitimo norma yra žema ir palikus darbo rinką pensininkų pajamos smarkiai krenta, vaikų poreikiai finansinę senjorų situaciją komplikuoja dar labiau“, – atkreipia dėmesį T. Gudaitis.
Ateityje situacija gali prastėti
Net ir tikslingai prašant pensininkų tėvų pagalbos didžiausias pajamas gaunantys suaugę vaikai ne itin atsilieka nuo mažiausiai uždirbančių – abiejose grupėse tokių yra po 16 proc.
Atidesnis žvilgsnis į finansiškai visiškai nepriklausomais save laikančius žmones parodė, jog, deja, pajamų dydis su finansine laisve nekoreliuoja.
„64 proc. mažiausias pajamas gaunančių apklausos dalyvių sako, kad yra finansiškai nepriklausomi ir tėvai neprisideda prie jų finansinės gerovės. Ar taip pat save galinčių pavadinti žmonių gerokai daugiau tarp tų, kurių pajamos didžiausios? Neįtikėtina, bet ne. Savarankiškai finansinę gerovę tarp pastarųjų teigia susikurianti iš esmės tokia pati – 66 proc. respondentų dalis. Vadinasi, vienas iš trijų žmonių dar iki pensijos nesugeba susidoroti su asmeniniais finansais ir nerimą kelia tai, kas bus, kai po kelių dešimtmečių jų mėnesio pajamas sudarys tik pensija. Kol dar nevėlu, vis dėlto reikėtų daugiau dėmesio skirti išlaidų kontrolei ir bent nuo simbolinių sumų pradėti taupyti tiek didesniems pirkiniams, tiek „juodai dienai“, kuri gali nutikti susirgus, netekus darbo ar patiems išėjus į pensiją“, – teigia asociacijos vadovas.
Trūksta įpročio ir nusiteikimo
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė komentuoja, kad gyvenime yra visokių situacijų. Vienos nepriklauso nuo mūsų, pavyzdžiui – neįgalumas, rimta liga, o kitos dažniausiai vienaip ar kitaip planuojamos ir valdomos, pavyzdžiui, laikinas darbo netekimas. Pastaruoju atveju tam, kad nereikėtų pinigų prašyti iš tėvų, anot finansų ekspertės, suaugę dirbantys žmonės turėtų būti pasiruošę kaupdami finansinius rezervus.
Vis dėlto jeigu jau taip nutiko, kad be tėvų pensininkų pagalbos susitvarkyti nebeišeina, pašnekovė pataria sutarti, ar iš tėvų imami pinigai yra dovana, ar paskola. Net jeigu pinigus grąžinti reikės be palūkanų, anot jos, vis tiek reikėtų laikytis papildomos disciplinos, nes tik taip pavyks išvengti nemalonių situacijų ateityje.
Bet kaip čia yra, kad kai kurie pensininkai turi daugiau pinigų nei jų dirbantys suaugę vaikai? Šeimos finansų ekspertė paaiškina, kad vyresnio amžiaus žmonės, turėdami labai skirtingos patirties gyvenime, dažnai yra išsiugdę įprotį taupyti. Darydami tai nuolatos, net ir atidėdami nedideles sumas, jie sukaupia nemažus rezervus nenumatytiems atvejams. Dažnai jie gali būti puikus pavyzdys žmonėms, kurie net ir gaudami vidutines pajamas sako, kad neturi iš ko atidėti net kelių eurų.
„Mūsų tyrimai ir duomenys rodo, kad nors paskutinius penkerius metus lietuvių pajamos sparčiai augo, kilo vartojimas ir atostogoms bei pramogoms leidžiamos sumos, tačiau vis dar 8 iš 10 žmonių sako, kad taupyti negali, nes jiems trūksta lėšų. Manau, mums trūksta įpročio ir nusiteikimo, o lėšų visada galime rasti“, – teigia J. Cvilikienė.
Svarbiausia ieškoti balanso
Žinoma, yra ir tokių senjorų, kurie neturi iš ko paremti savo vaikų, nes patys vos suduria galą su galu. Pašnekovė pastebi, kad nemaža dalis senjorų Lietuvoje taupo net maisto ar sveikatos sąskaita, jau nekalbant apie tai, kad kokybiškos atostogos ar pramogos daug kam sunkiai prieinamos. Tačiau kartais matomas ir kitas kraštutinumas, kai taupymui atidedama tiek daug, kad tie patys sukčiai paskui išprašo tūkstančius.
Tokiu atveju ne pensininkai tėvai turėtų remti savo vaikus, bet suaugę vaikai – tėvus.
„Kiekvienas suaugęs žmogus savo finansais turėtų pasirūpinti pats, tačiau jei situacija sudėtinga, be jokios abejonės, galėtume ir turėtume tiesti vieni kitiems pagalbos ranką. Mūsų tyrimai rodo, kad net 40 proc. žmonių remia savo tėvus pensininkus“, – sako J. Cvilikienė.
Tad kaip gyventi dirbančiam žmogui, kad jam nepritrūktų pinigų ir nereikėtų skolintis? Pašnekovė atsako, kad kaip ir visose gyvenimo situacijose, reikėtų ieškoti balanso: „Žinant savo pajamas pagal tai planuoti išlaidas ir nepamiršti atidėti santaupoms nors 10 proc. Išsiugdžius įprotį taupyti, susidėlioti trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir jų nuosekliai siekti. Atrasti lėšų taupymui galime tik nuolat peržiūrėdami savo išlaidas ir nuoširdžiai sau atsakant, ar tikrai tie keli eurai užkandžiams buvo būtini ir ar jie negalėjo atsidurti taupymo sąskaitoje.“
Patarimų ji turi ir senjorams: „Kartais vien turimo didelio būsto pakeitimas į mažesnį ir ekonomiškesnį gali atnešti nemažai finansinės naudos. Jei tai padaryti sudėtinga, gal į laisvą kambarį galima priimti nuomai studentą. Nemažai pensininkų maisto užsiaugina sodo sklypuose, tai irgi puikus pavyzdys jaunesniems, kurie milžiniškas sumas išleidžia prekybos centruose.“

J. Cvilikienė: „Manau, mums trūksta įpročio ir nusiteikimo, o lėšų visada galime rasti.“
„Swedbank“ nuotr.



