Nacionalinis vėžio institutas, Urologų draugija bei Medicininės informacijos centras surengė akciją „Mano tėtis stiprus“. Skambant linksmai dainininkės Jurgos Šeduikytės ir muzikos grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, tarp kurios narių yra trys tėčiai muzikai, pagerbti tėčiai ir padėkota gydytojams už rūpinimąsi jais.

Organizatoriai pakvietė visus Lietuvos žmones paremti Nacionalinį vėžio institutą, kuris surinktas lėšas naudos prostatos vėžio prevencijai ir gydymui. Visą birželį – vyrų sveikatos mėnesį – parama renkama specialiais akcijos numeriais: 1418 – 3 Eur, o 1416 – 5 Eur. Akcija surengta tėvo dienos, kurią kasmet švenčiame birželio pirmąjį sekmadienį, proga. Ją atidarė sostinės meras Remigijus Šimašius.

„Mielas mano tėti, kadangi mes išsiskyrėme labai anksti, noriu tau padėkoti už visas kūrybines savybes, kurias turiu dabar. Už tai myliu žodį, stengiuosi mylėti visus žmones. Tiems, kurie turi tėčius, noriu pasakyti: galėjimas prisiliesti vienas prie kito yra dovana. Kalbėkitės, nes kalbėjimas atveria kelią į širdį“, – sakė dainininkė, muzikos kūrėja ir aktorė Jurga Šeduikytė.

Baleto pedagogė Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė ragino rūpintis vyrų sveikata: „Gerai, kai tėvelis, vyras yra šalia, tačiau kartais ateina diena, kuri išskiria. Mielos moterys, žmonos, rūpinkitės savo brangiausiais, raginkite vyrus paisyti savo sveikatos, kreiptis į gydytojus, kurie savo pacientams atiduoda labai daug jėgų, todėl lenkiu prieš juos galvą.“

Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai Europoje. Dažniausia jų onkologinė liga yra prostatos vėžys. Juo kasmet suserga apie 2,5 tūkstančio vyrų. Nors šiuolaikinis gydymas leidžia įveikti šią klastingą ligą – laiku nustačius daugelis vyrų pasveiksta, o dalis ilgus metus gyvena net sirgdami išplitusia liga, vis dėlto prostatos vėžys kasmet nebūtin nusineša apie pusę tūkstančio vyrų – mūsų tėvų, mūsų sutuoktinių.

Lietuvoje jau keliolika metų veikia Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri padeda anksti nustatyti prasidėjusią ligą, kai ją dar galima išgydyti.

„Mes vieninteliai Europoje turime tokią programą, todėl labai tuo džiaugiamės ir didžiuojamės, – teigė Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. Mindaugas Jievaltas. – Mūsų šalies vyrų sergamumo rodikliai, palyginti su kitų šalių rodikliais, aukštoki, bet gydymo rezultatai geri. Ar galime daugiau nuveikti? Taip. Kartu dirbdami su pacientų organizacijomis ir politikais, nuo kurių priklauso, ar bus finansuojamos mūsų iniciatyvos. Tėtis yra tokia pati svarbi šeimos ląstelės dalis, kaip ir mama, todėl be sveiko vyro negalime įsivaizduoti sveikos visuomenės.“

Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys teigė tikintis, kad greitai gyvenimas vėl sugrįš į normalų kelią ir kad vyrai vėl galės tikrintis sveikatą. „Vyrai, ruoškitės patikroms, ateikite pas gydytojus, kai dar ne vėlu, naudokitės valstybės parama – ji skiria lėšų jūsų sveikatai. Nereikia rizikuoti!“ – ragino vadovas.

Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys pabrėžė, kad onkologams neteko įgyti asmeninės kovos su koronavirusu patirties, nes iš karto buvo priimti teisingi sprendimai – atstumo laikymasis, saviizoliacija atvykus iš užsienio, testavimas. „Patikėjome savo jėgomis ir tuo, kad net pandemijos metu galima padaryti gerų darbų, išmokti naudingų pamokų ir sulaukti gauti gerų rezultatų, kurie gali tapti tramplinu šokti aukščiau“, – sakė gydytojas.

Profesoriui antrino laikinai einanti Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas prof. Sonata Jarmalaitė. Ji teigė, kad karantino metu, deja, profilaktikos programų vykdymas sustojo ir nebus lengva vėl įsukti procesą, kad jis vyktų kaip puikiai suderintas mechanizmas, tačiau rūpinimasis sveikata visuomet svarbus.

„Po karantino onkologija nebebus tokia, kokia buvo. Mes išmokome dirbti per atstumą, turime pirkti naują įrangą, kad operuotume saugiai. Turime daug ką keisti medicinoje. Todėl šiandien negalime kalbėti, kad pas mus viskas puiku. Laukiame pokyčių ir valdžios supratingumo, nes ir medikas, ir pacientas turi būti saugūs. Tik tada, kai ligonis taip jausis, jis galės drąsiai atvažiuoti į Onkologijos institutą ir sulauks pagalbos“.

Prof. S Jarmalaitė dėkojo tiems, kurie karantino metu, ypač pirmosiomis dienomis, aprūpino medikus saugos priemonėmis.

Skaičiai
• Priešinės liaukos (prostatos) vėžys Lietuvoje yra dažniausia vyrų onkologinė liga.
• Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga 2500 vyrų.
• 2016 m. nuo prostatos vėžio mirė 561 Lietuvos vyras. (Sveikatos informacijos centras, 2017)
• Lietuvoje sergamumas prostatos vėžiu vienas didžiausių Europoje. (EAU, 2012)
• Daugiau kaip 2 mln. Europos vyrų nustatytas prostatos vėžys.
• ES kasmet nuo prostatos vėžio miršta daugiau kaip 92 tūkst. vyrų.  
• Išlaidos šiai ligai sudaro daugiau kaip 9 mlrd. EUR per metus. Iš jų sveikatos priežiūros ištekliai – 5,8 mlrd.
* Prostatos vėžio rizika padidėja sulaukus 50 metų. 2 iš 3 vyrų vėžys nustatomas 65 ar vyresniems.
* Vyrams, valgantiems daug raudonos mėsos arba riebių pieno produktų, yra šiek tiek didesnė prostatos vėžio rizika.
* Daugiau kaip dvigubai padidėja rizika susirgti, jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis.

Prostatos vėžio simptomai
Ankstyvasis prostatos vėžys paprastai nesukelia jokių simptomų. Tačiau kai jis auga, gali sukelti kai kuriuos simptomus. Vyrai turėtų kreiptis į gydytoją, jei:
• Dažnai reikia šlapintis, ypač naktį.
• Sunku pradėti ar sustabdyti šlapimo srautą.
• Silpna ar lėta šlapimo srovė.
• Šlapime yra kraujo ar spermos.
• Skausmas apatinėje nugaros dalyje, klubuose ar po šonkauliais.

Prof. S. Jarmalaitė teigė, kad karantino metu, deja, profilaktikos programų vykdymas sustojo ir nebus lengva vėl įsukti procesą.
Edmundo PAUKŠTĖS nuotraukos

Nacionalinis vėžio institutas, Urologų draugija bei Medicininės informacijos centras surengė akciją „Mano tėtis stiprus“.
Edmundo PAUKŠTĖS nuotraukos