Giedrė Brandao yra biologė, jos specializacija –  serologinė diagnostika. Baigusi biologijos bakalaurą  Vytauto Didžiojo universitete, biotechnologijų magistro laipsnį įgijo Worčesterio politechnikos institute (WPI), Masačusetso valstijoje (JAV), mokslinę karjerą  pradėjo tokiose įmonėse kaip „Genzyme“, „Antigenics“ ir „GSK“.

G. Brandao gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, ji yra biotechnologijos įmonės „AbBaltis Ltd.“ steigiamasis direktorius ir dabar daug dirba COVID-19 diagnostinių testų kūrimo srityje. Nuo pat pandemijos pradžios ji teigė, kad mokslininkų bendradarbiavimas su gydymo įstaigomis bei vyriausybėmis, visuotinis testavimas ir karantinas gali  sustabdyti infekcijos plitimą. Paprašėme mokslininkės pakomentuoti kai kurias su koronaviruso  pandemija susijusias problemas.

– Minėjote, kad kuriate koronaviruso testus. Kokie jie, ar jau taikomi praktikoje? Įdomu būtų sužinoti ir apie kitus jūsų kuriamus testus.
– Mūsų įmonės tikslas – padėti mokslininkams kurti diagnostinius testus, taip pat tiekti mėginius kokybės patikros specialistams, kad galėtų tikrinti kiekvienos gaminamos testų partijos kokybę.  Patys testus pradėjome kurti tik prieš porą metų ir, tiesa, jie yra skirti tik moksliniams tyrimams.  Reikėjo pradėti šia veikla užsiimti, nes norėjome padėti mokslininkams nutraukti užburtą ratą – be žinomų teigiamų ir neigiamų mėginių negalima pradėti naujų testų kūrimo. O ką daryti, jei tai  nauja liga ar naujas esamos ligos markeris ir ligoninės dar netikrina dėl jų arba mėginiai tiesiog nėra prieinami?

Pirmiausia kūrėme testus įvairioms erkių platinamoms ligoms – anaplasmozei, babezeliozei, riketsiozei nustatyti žmogaus organizme. Labai įdomu būtų panaudoti mūsų žinias ir veterinarijos testų srityje, tačiau tai yra kito straipsnio tema.

Sukūrėme COVID-19 testus (kurie yra skirti moksliniams, o ne patologiniams tyrimams), nes reikėjo pradėti teikti reagentus mokslininkams, o be galimybės testuoti mėginius to neįmanoma buvo padaryti. Tikriname ir dėl kitų seniau atrastų koronavirusų, kaip 229E ir NL63.

– Kuo naujasis virusas pavojingesnis už kitus koronavirusus? Kodėl šią pandemiją taip sunku suvaldyti?
–  Koronavirusai yra plati virusų šeima: kai kurie susargdina kates, kiti – kupranugarius, dar kiti –  peles ir taip toliau. Tokie koronavirusai, kaip 229E, NL63 ar HKU1, jau nuo seniau yra žinomi, jie  žmonėms sukelia kvėpavimo takų ligas, kurios dažniausiai nėra sunkios.

 Sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronovirusas 2 (angl. SARS-CoV-2) virusas yra naujo tipo, kurio mūsų imuninė sistema dar nėra patyrusi, o taip pat šis virusas yra labai užkratus. Vienas iš faktorių, kurie padidina šio viruso pavojingumą, yra tas, kad ši liga gali tęstis labai ilgai ir kai kuriems žmonėms užtrunka mėnesį ar dar ilgiau, kol organizmas visai viruso atsikrato. Per tokį ilgą laiką organizmas nuvargsta, kovodamas su virusu.

O sunku infekcijos plitimą suvaldyti todėl, kad dauguma viruso nešiotojų visai simptomų neturi, tačiau virusą platina. Aišku, kyla kausimas, kodėl kai kurie žmonės serga sunkiai, o kiti –  net nejaučia ligos?

Žinoma, galima kalbėti apie genetinį imlumą šiai ligai, tačiau yra nuorodų, kad ligos eigą gali pasunkinti vitamino D trūkumas. Todėl vis daugiau gydytojų pataria vartoti vitamino D papildus, kad išvengtume ūmios COVID-19 formos.

– Ar gali būti, kad žmonės darosi imlesni virusams, nes yra „sugadinti civilizacijos“?
– Galbūt nesakyčiau, kad būtent civilizacija padidina imlumą virusams, tačiau kai kurie modernaus gyvenimo aspektai tikrai padeda virusui plisti ir ligai paūmėti. Miestai dėl didelio populiacijos tankumo ir taršos yra ideali terpė plisti virusui. Mažiau sąlyčio su gamta, labiau trūksta vitamino D, taip pat ir žarnyno mikrobiomas gali būti nevisavertis. Todėl nenuostabu, kad didžiausi pasaulio miestai nuo šios pandemijos kenčia labiausiai.

Taip buvo per amžius. Nuo maro viduramžiais londoniečiai bėgo į kaimus, nes jau tada suprato, kad kaimuose yra didesnė tikimybė išgyventi. Spartus COVID-19 plitimas – tai urbanizacijos ir globalizacijos pasekmė. Nenuostabu, kad jau daug niujorkiečių, yra nutarę visam laikui persikraustyti į labiau nutolusias kaimo vietoves. Analitikai pranašauja, kad ši tendencija pasireikš ir kituose pasaulio megapoliuose.  

– Jei žmogus perserga besimptome forma, ar lieka jo organizme pakitimų?
– Kol kas neatrodo, kad taip yra, bent daugeliui žmonių. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai persirgusiems vaikams po penkių ar šešių savaičių gali kilti autoimuninė reakcija, panaši į Kavasaki sindromą.

Atvejai reti, tačiau neatmetama, kad ir kitiems pacientams gali pasireikšti įvairių komplikacijų net ir persirgus nesunkiai. Tiesiog apie šį virusą informacija nėra išsami ir dar daug ką reikia ištyrinėti.

– Kiek teisingas reikalavimas dėvėti eiliniams žmonėms kaukes, jeigu jos viruso nesulaiko ir kaukę dėvintis žmogus kvėpuoja ne grynu oru, o atgal įtraukia savo iškvėptą?
– Daug nesusipratimų buvo ir tebėra dėl kaukių, tačiau jos apsaugo nuo užkrato išsėjimo, ypač uždarose patalpose. Su kauke būti lauke, sportuoti parke nepatarčiau, ir manau, perlenkta lazda, kai buvo reikalaujama net miške vaikščiojantiems su kauke būti.   

– Ar turima duomenų, kad virusas gali tapti sezoniniu?
– Žiniasklaidoje apie tai rašoma, tačiau dažniausiai nenurodoma – kodėl. Manau, jei visos šalys rimtai į šį virusą žiūrėtų, galima būtų šį nekviestą svečią visiems laikams išprašyti. Tačiau nematau, kad yra politinės disciplinos tai atlikti.

Viltį kelia faktai, kad nei SŪRS virusas, nei 1918 metų gripas netapo sezoniniais. Tai gal po keleto metų ir dabartinio, COVID-19 sukeliančio viruso nebeliks. Tačiau neatmetu galimybės, kad jis gali mutuoti ir pasidaryti daug pavojingesnis dar šią vasarą. Deja, dauguma šalių jau džiaugiasi virusą suvaldę ir atpalaiduoja karantino režimus.  

– Jeigu palygintume Jungtinės Karalystės ir Lietuvos vyriausybės sprendimus dėl epidemijos valdymo, kuriuos laikytumėte teisingais, o kur gal suklysta ar pavėluota?
– Manau, rezultatai patys sako, kur vadžia efektyviau suveikė. Jungtinėje Karalystėje vėlavo įvesti karantiną, nebuvo rimtos atvažiavusių iš užsienio saviizoliacijos, daug sergančiųjų buvo nepatikrinti ir plėtė užkratą. Dabar per anksti atpalaiduojamas karantinas, nors tam prieštarauja Jungtinės Karalystės mokslininkai.  

Tačiau ir Lietuvai nereikia ant laurų užmigti. Koronavirusas pasaulyje dar nedingo, ga

limas daiktas, kad dabar daugiau žmonių serga lengva forma, o izoliacija įvažiuojantiems žmonėms (iš kai kurių šalių) jau panaikinta. Manau, tai yra per daug skubota.

G. Brandao: „Koronavirusas niekur nedingo, galimas daiktas, kad dabar daugiau žmonių serga lengva forma. Manau, įvažiuojančių saviizoliacijos panaikinimas per daug skubotas.“
Asmeninio archyvo nuotr.