Knygos „Vyrai“ autorius, vyriškumo treneris, ekspedicijų vadovas ir keliautojas Donatas Kantakevičius tiesioginės videotransliacijos „Kas svarbu šiuolaikiniam vyrui“ metu pasidalijo savo mintimis apie vyriškumą, šiuolaikines jo tendencijas.

Vyrų ateitis miglota
„Vyrų ateitis labai miglota“, – tokios išvados D. Kantakevičius priėjo dirbdamas su jaunimu  nuo 12 iki 18 metų ir organizuodamas suaugusių vyrų stovyklas bei įvairius seminarus. Pagal jo atliktus tyrimus, berniukai-vyrai nuo 12 iki 18 metų yra kritinėje vyriškumo išlikimo stadijoje. Viena to priežasčių yra ta, kad didelė dalis berniukų auginami vienišų mamų arba tėvų/patėvių ir turėjo blogą vyrišką pavyzdį, arba vyrų, kurie neskyrė laiko auginti sūnaus bei šią pareigą atidavė mamoms.

Anot jo, tokiems berniukams teks evoliucijos būdu pasiekti savo gyveno tikslus, bet tai padaryti bus sunku, nes juos augino mama. Jie buvo saugūs, niekur nesivėlė, negavo vyriškos patirties, todėl suaugę nemokės priimti sprendimų ir leis juos priimti savo žmonoms. Taip nutiks, nes visą vaikystę jie matė tik mamos pavyzdį, mamos sprendimus ir negavo vyriškos patirties.  

D. Kantakevičius nuomone, verta paanalizuoti paskutinius 100 metų. Kas atsitiko po I ir II pasaulinių karų? Ogi dauguma vyrų žuvo gindami tėvynę arba mirė nuo ligų, arba buvo ištremti į koncentracijos stovyklas. Visas vyrų elitas irgi buvo ištremtas. Kas augino berniukus po karo? Mamos, močiutės, pamotės. Vyrų nebuvo arba jie neturėjo tam laiko. Praėjus beveik šimtmečiui, niekas nepasikeitė dėl vyrų auklėjimo. Va čia, vyriškumo trenerio teigimu, ir yra atsakymas, kodėl berniukai netampa vyrais.

Išliks tik geriausi
Knygos autorius svarstė, kad jeigu ir toliau ši tendencija nesikeis, evoliucija padarys tai, ką Čarlsas Darvinas numatė: išliks tik geriausiai prisitaikančios rūšys. Tai moterys. Kodėl? Todėl, kad jos dabar yra pranašesnės už vyrus, netgi turi daugiau vyriškos energijos nei kai kurie vyrai, užsiima saviugda ir tobulėjimu.

„Į seminarus atvyksta vidutiniškai 80 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Dar įdomus faktas – vyriškumu ir berniukų auklėjimu domisi moterys, o ne vyrai. Aš matau, kas atsitiks vyrų giminei po 50 metų. Gerai, kad yra kitos tautinės grupės (pvz., musulmoniškos šalys), nes jos išlaiko savo vyriškumą, augina berniukus, senelio-tėvo-sūnaus ryšys labai stiprus“, – kalbėjo D. Kantakevičius.

Jis įsitikinęs, kad vyrams privaloma įsijungti į berniukų gyvenimą, nes kitaip tėvas ir sūnus prarandą ryšį ir būsimas vyras ateityje nebegerbia savo tėvo. Tai visuomenėje ir vyksta. Vyrams reikia leisti laiką kartu – išvykti į gamtą, meistrauti ar kitaip sąmoningai bendrauti ir veikti vyriškoje aplinkoje.

Vienišoms moterims reikia pasirūpinti, kad berniukai surastų gerą, sąmoningą, atsakingą vyrišką pavyzdį ir leisti į vyriškus būrelius, vyrų stovyklas. Jei mama nori užauginti tikrą atsakingą vyrą, o ne pasimetusį berniuką, berniukai turi kuo daugiau laiko praleisti su vyrais.

Taip pat vyrams reikia nebijoti klausyti moterų išminties, nes moterys yra unikalios, jos vadovaujasi jausmais ir intuicija, jos pasidalys su vyru savo suvokimais. Bet vyras turi pats prisiimti visą atsakomybę už šeimą, žmoną, vaikus, tėvus.

Galia – protėvių šaknyse
D. Kantakevičius atviravo, kad vaikystėje pats augo be tėvo. Gyvenime jam reikėjo padaryti daug klaidų, kad iš jų pasimokytų ir nors šiek tiek save geriau pažintų: „Kad pažinčiau save ir išeičiau iš visuomenės standartų, man teko ne kartą keisti savo gyvenimo scenarijų, mąstymą, draugus, mitybą, atsisakyti alkoholio, keisti poelgius, nuostatus, standartus, įsitikinimus, reikėjo nueiti daug toliau, nei pats maniau galįs tą padaryti, eiti į nežinią, kuri baugina ir neramina.“

Ieškodamas atsakymų, ji atsidūrė Pietų Amerikoje, kur klajojo po vietos džiungles, susipažino su vietos gyventojais, pažino senas kultūras. Ten ir suvokė, kas anksčiau iš tiesų buvo verti tikro vyro vardo.

Pietų Amerikoje esančiose džiunglėse pamatė gražias šeimas, kurios gyvena paprastą gyvenimą ir neturi nieko, išskyrus bambukinius namelius, valteles. Tačiau įdomu tai, kad tose šeimose iki šiol išliko tam tikri ritualai. Ryte vyrai atsikelia, pasiima savo paauglius sūnus ir eina dirbti vyriškų darbų, o moterys pasilieka su mergaitėmis, mažais vaikais ir atlieka kitus darbus. Ir tai, anot knygos autoriaus, labai geri pavyzdžiai.

D. Kantakevičius prisiminė, kad bendraudamas džiunglėse su vietos gyventoju paklausė, kodėl jo ir sūnaus santykiai yra tokie gražūs. „Kitaip ir būti negali. Aš visada atsakau į sūnui kylančius klausimus, patariu ką jam daryti gyvenime, leidžiu jam pačiam pažinti pasaulį, išmokau to, ką galiu geriausio“, – štai tokio atsakymo sulaukė jis.

Taip knygos autorius suvokė, kad vyriška galia slypi vyrų protėvių šaknyse: „Protėviai mūsų genetikoje paliko tokias geras žinutes, kurių dabar nematome, nejaučiame, bet jeigu į tai įsigilintumėme, labai daug ką suvoktumėme. Savo viduje turime tokią galią, palikimą, galintį pakeisti mūsų gyvenimą.“

Vyriškumo treneris patarė kiekvienam vyrui pasidomėti savo tėvų, senelių, prosenelių gyvenimais. Nebėgti ir nesakyti, kad jų gyvenimai buvo neįdomūs, bet siekti kuo daugiau apie juos sužinoti, nes tokiu būdu mes patys galime geriau pažinti save.

„Genetika yra nuostabi tuo, kad visi kodai yra likę mumyse. Protėviai paliko labai daug informacijos ir tai reiškia, kad kuo geriau pažinsime save, tuo geriau suvoksime, kas esame patys, to visiems ir linkiu – pažinti save“, – patarė D. Kantakevičius.

Anot jo, kiekvienam iš mūsų verta atsakyti į šiuos klausimus: ko aš atėjau į šį pasaulį? Nejau tik sukurti šeimą? Užauginti vaikus? Padaryti karjerą? Uždirbti daug pinigų? Knygos autoriaus nuomone, neužtenka tuo apsiriboti, priešingai, kiekvienas iš mūsų pirmiausia turėtumėme siekti geriau pažinti save, nes tik pamatę visą savo paveikslą, galėsime iš tiesų džiaugtis gyvenimu.

Tikras vyras save pažįsta
Knygiaus autorius sakė sulaukiantis daug klausimų, kaip atpažinti tikrą vyrą, tad pabaigai dar pasidalijo mintimis apie tai, bet pridūrė, kad tai tik jo nuomonė, ir ne visi išvardyti kriterijai turi būtinai tikti visiems.

Taigi tikras vyras turi tikslų, gyvenimo viziją; žino, kur plaukia šeimos laivas; myli šeimą besąlygiškai; neieško problemų ten, kur jų nėra; palaiko savo moters sprendimus; myli save, gerbia savo šeimą ir vaikus; šeima jam yra mafija, su kuria pasiryžęs kartu keliauti nors ir į pragarą; svajoja, nes žino, kad kol svajoji, tol gyveni; kovos menai jam reikalingi tam, kad pažintų save, o nežalotų silpnuosius; padeda silpniems ir motyvuoja juos siekti savo gyvenimo tikslus; kovoja tik su savimi, o su kitais tik tada, kai reikia apsaugoti savo šeimą ir turtą; palaiko gražius santykius su mama ir tėčiu, juos myli ir jiems nepriekaištauja; gyvena ne fantazijoje, o realybėje, nes fantazijos pinigų šeimai neatneša; dvasinis pasaulinis jam yra kertinis akmuo; jaučia ryšį su Dievu ir savimi;

nesinaudoja moterų silpnybėmis; nieko neįrodinėja moteriai, nes ji yra dėkinga turėdama tokį vyrą šalia; naudoja savo talentus pagal paskirtį, žino, kam yra skirtas šioje žemėje, kas jam sekasi ir kas – ne; žino, kaip išvengti klaidų ir pasiekti tikslus su minimalia paklaida; investuoja tik į prasmingas veiklas, kurios nesikerta su jų įsitikinimais ir vidiniu pasauliu; jeigu gyvenimas jam būna negailestingas, po kiekvienos kovos atsikelia ir eina toliau, žino, kad ateityje smūgių bus dar daugiau ir tai jo negąsdina; berniuko auklėjimas yra vyro prioritetas, nuo jo priklauso kaip ir koks užaugs sunūs; jis geriausias savo vaiko draugas ir pavyzdys.