Vykusioje nuotolinėje Šiaulių miesto savivaldybės spaudos konferencijoje kalbėta ne tik apie Šiaulių universiteto pertvarką, bet aptarta ir Šiaulių verslo situacija karantino metu bei pristatyti kiti miesto gyventojams aktualūs klausimai.

Teko persiorientuoti
Dabartinę verslo situaciją apžvelgė didžiausias Šiaulių miesto darbdavys AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“ generalinis direktorius Stanislovas Grušas. Jo teigimu, šiuo metu įmonių grupėje dirba 2224 žmonės, kovo 1-ąją dirbo 2495, tad praradimai akivaizdūs. Pirmuosius du mėnesius dar buvo fiksuojamas bendras augimas, tačiau kovo viduryje rinkos ėmė užsidarinėti, užsakymai – strigti. Įmonė didžiąją dalį gaminių eksportuoja, dirba daugiausiai su užsienio valstybėmis (Skandinavija, Vokietija, Prancūzija, Belgija ir kitos šalys), kiekvienoje jų situacija buvo vis kitokia. Iš pradžių verslą kaustė nežinomybė, tačiau dabar matosi, kad balandžio pradžios prognozės buvo pernelyg pesimistinės. Palyginti su 2019 m. balandžio mėnesiu, šiemet fiksuotas 30,5 proc. kritimas.

„Manome, kad jau pasiekėme dugną. Balandis buvo blogiausias mūsų mėnuo, gegužę bus jaučiamas atsigavimas, kadangi jau atsidarė visa krūva rinkų, visi išmoko kažkaip valdyti tą krizę, manome, kad pradedame kelionę į viršų“, – kalbėjo S. Grušas.

Verslininko teigimu, bendrai paėmus atleista apie 10 proc. darbuotojų: „Atsiprašau visų, su kuriais taip pasielgėme, bet nelabai tikime, kad iki Naujųjų metų viskas atsistatys 100 proc. taip, kaip buvo, o jeigu atsistatys, tai priimsim greitu laiku atgal.“

Anot jo, kai kurios grupės įmonės sugebėjo net uždirbti iš susidariusios situacijos, tinkamai bei greitai persiorientuodamos. Tos įmonės, kurios prekiavo internetu, nukentėjo mažiausiai, o fizinės įmonės – daugiausiai.
 

Kaip jau minėta anksčiau, siekiant išgyventi apie 10 proc. darbuotojų buvo atleista, dalis darbuotojų išleista atostogų, o iš visų Vyriausybės siūlytų paramos mechanizmų pasinaudota tik prastovų galimybe. Verslininko teigimu, krizė įmonių grupei jau kainavo per 7 milijonus eurų prarastos apyvartos, tačiau situacija geresnė, nei prognozuota prieš mėnesį.
„Krizė – puiki proga apsivalyti, peržiūrėti savo verslą, atsisakyti nereikalingų sąnaudų. Prasideda naujas etapas, kritimas buvo staigus, iš pradžių buvo daug nežinios, o dabar belieka iš šios padėties pasiimti kažką naujo, paaugti“, – sakė S. Grušas.

Verslininkui tai – jau ketvirtoji krizė, tad, turėdamas tiek patirties, į viską jis žiūri pakankamai optimistiškai. Pasak jo, reikia būti lankstiems ir ieškoti naujų galimybių. S. Grušas tikisi ir šiuos metus baigti pelningai.

Iškilo kelios problemos
Šiaulių miesto administracijos direktorius Antanas Bartulis pateikė informaciją apie miesto valdymo reikalus. Jis priminė, jog gyvenimas nesustoja ir darbai turi vykti toliau. Kalbant apie pietiniame miesto rajone planuotus projektus, prisiminti Dainų bei „Lyros“ takai.

A. Bartulio teigimu, šiuo metu vyksta projektuotojų Dainų tako projekto atnaujinimui paieškos. Dirbama ir prie pėsčiųjų tako nuo „Lyros“ gatvės iki „Lyros“ prekybos centro klausimo.

Jau anksčiau skelbta, kad dėl buvusio tako dalies paėmimo visuomenės reikmėms bus skelbiama vieša apklausa, kurioje pasisakyti bus kviečiami 7 aplinkinių seniūnaitijų gyventojai. Tam pirmiausia reikia atnaujinti Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų apklausos tvarkos aprašą, kuris birželio 4 dieną bus pateiktas Tarybai tvirtinti. Tuomet iki birželio 10 dienos planuojama parengti mero potvarkį, kuriuo bus skelbiama apklausa.

Planuojama, kad apklausa galėtų įvykti po 4 savaičių – liepos 11 ar 12 dienomis. Laikas iki tol būtų išnaudojamas gyventojų informavimui. Apklausa galėtų vykti Dainų muzikos mokyklos pastate, ši vieta būtų patogi visų seniūnaitijų gyventojams. Tokiu atveju, jei susirinktų bei savo nuomonę išreikštų 15 procentų balsavimo teisę turinčių žmonių, jei būtų pritarta tam tikros tako dalies paėmimui visuomenės reikmėms, šis klausimas būtų teikiamas Tarybai, o, gavus pritarimą ir ten, būtų pradėtos teisinės procedūros dėl minėtos teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams. Ši procedūra gali užtrukti 6–12 mėnesių, tad, priklausomai nuo eigos, 2021 arba 2022 m. miesto biudžete reikėtų numatyti pinigų tako sutvarkymui ir pritaikymui pėstiesiems.

Dėl „Lyros“ tako taip pat planuojama tartis su gyventojais – ar būtų atstatomas visas pėsčiųjų koridorius nuo Dainų iki „Lyros“ tako, ar „Lyros“ taką reikėtų modifikuoti, pritaikyti ir transporto judėjimui.

Spaudos konferencijoje paliestas ir šiuo metu vykstantis teisminis ginčas dėl Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC). Kaip žinia, jau uždarytame Kairių sąvartyne susikaupusių dujų telkinį eksploatavusiai įmonei „Energijos parkas“ pavyko teismuose įrodyti, kad ŠRATC paskelbtame konkurse buvo naudojami klaidinantys duomenys. Jais patikėjusiai ir dėl to į nuostolius įklimpusiai bendrovei teismas įpareigojo sumokėti 1,8 mln. eurų. Tikėtina, kad tai dar ne pabaiga, nes priteista žala tik už pirmą dalį sutarties laikotarpio. Beveik nėra abejonių, kad teismui bus pateiktas dar vienas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo.

A. Bartulis minėjo, jog ieškoma būdų, kaip dar būtų galima teisiškai išspręsti iškilusias problemas, taip pat ruošiamasi naujo vadovo konkurso paskelbimui, su partneriais derinami reikalavimai.

Ateitis neaiški
Šiaulių miesto mero Artūro Visocko teigimu šiuo metu yra dvi didelės problemos – ŠRATC situacija bei užstrigę Šiaulių oro uosto finansavimo klausimai. Čia jis vėl priminė, jog oro uostą išnaudoti tik 5 procentų pajėgumu – absurdas, o susidariusi situacija – dirbtinis bandymas paimti lėšas kažkokiam kitam projektui, nes finansavimui pateikta paraiška, kuri buvo atmesta, atitiko visus reikalavimus.

ŠRATC, jo teigimu, – per vėlai pastebėta problema. Ar pavyks dabar laimėti esančias bylas – neaišku. Šiuo metu keliami klausimai dėl 1,8 bei 5 milijonų eurų, tad pralaimėjimo atveju įmonei gresia bankrotas. Tačiau tokiu atveju kiltų natūralus klausimas – kur dėti atliekas, iš karto tektų steigti kitą įmonę. Dėl susidariusios situacijos šiuo metu įmonei reikalingas stiprus vadovas.