Karantino laikotarpiu vis daugiau gyventojų ima nerimauti dėl savo finansinės situacijos ir jos ateities perspektyvų. Ypač sunku tiems, kurie neturi sukaupę didesnio finansinio rezervo. Ekonomistai sako, kad panikos išvengti įmanoma, tereikia laikytis griežtų ir aiškių finansų valdymo taisyklių.
Jaučia padidėjusių nerimą
„Užsidarius mokykloms, gavau nedarbingumo pažymėjimą ir likau namuose prižiūrėti vaikų. Šiuo metu dirba tik mano vyras. Kadangi santaupų neturime, bijome dėl ateities. Jeigu vyro darbovietėje bus nustatytas bent vienas koronaviruso atvejis, visiems darbuotojams teks karantinuotis namuose. Dėl to mūsų šeimos pajamos tik dar labiau sumažėtų. Tai suvokdami dabar stengiamės, kiek įmanoma labiau taupyti. Nebeperkame nebūtinų daiktų, atsisakėme saldumynų, perdirbtos mėsos gaminių, visokių užtepėlių, kitų pusfabrikačių. Praktiškai perkame tik sezonines daržoves ir kruopas. Burokėliai, morkos, kopūstai, bulvės, rauginti kopūstai, pieno produktai, mėsa, palyginti kainuoja nedaug, tai taip ir sutaupome“, – atvirauja dviejų vaikų mama Jurgita.
„Įvedus karantiną dalis išlaidų sumažėjo savaime – juk nėra galimybių keliauti į užsienį, vaikščioti į kino teatrus ar kitas pramogų vietas. Žinoma, tam tikri finansiniai įsipareigojimai niekur nedingo, toliau tenka mokėti nuomą, komunalinius mokesčius, skirti dalį lėšų maistui ir kitoms kasdienėms reikmėms. Kol turiu darbą, labai nepanikuoju, o jeigu ateityje netekčiau pagrindinio pajamų šaltinio, tuomet tikrai būtų nelinksma“, – pasakoja viengungis Mantas.
Pataria nepasiduoti panikai
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė komentuoja, kad gyvenant neužtikrintumo laikotarpiu šeimos finansus reikėtų valdyti racionaliau ir kruopščiau.
Pirmiausia ji pataria susidaryti išlaidų planą artimiausiam mėnesiui. Pranešime spaudai rašoma, kad planavimas – tai vienas iš efektyviausių įrankių paskirstant net ir ribotą biudžetą tiems poreikiams, kurie yra būtiniausi.
Reikėtų peržiūrėti ir atsisakyti suplanuotų didelių pirkinių, ne pirmo būtinumo didesnių išlaidų, remonto darbų, jei tokie buvo planuojami artimiausiu metu.
Manant, kad gali tekti susidurti su finansiniais sunkumais, reikėtų peržiūrėti visas sutartis, įsipareigojimus ir įvertinti, ko galima atsisakyti nedelsiant. Pavyzdžiui, mokamą filmų ir serialų peržiūros ar muzikos prenumeratą kuriam laikui galima pakeisti kitomis nemokamomis pramogomis.
Verta susidaryti maisto ruošimo meniu maksimaliai panaudojant viską, ko yra susikaupę namuose ar kam gaminti anksčiau nebūdavo laiko. Gali tekti pasukti galvą, kokį šaunų patiekalą iš kai kurių produktų galima pasigaminti, tačiau tai tikrai leis sutaupyti.
Svarbiausia likti racionaliems
Jeigu manote, kad neišeis nevėluojant vykdyti periodinius mokėjimus ar mokėti paskolų įmokas, reikėtų susisiekti su paslaugų teikėjais ar finansų institucijomis ir iš anksto susitarti dėl atidėjimų.
Patartina sekti informaciją apie savivaldybių, vyriausybės siūlomus pagalbos paketus. Galbūt jie padės išspręsti bent dalį finansinių galvosūkių.
Jei dėl neapibrėžtumo susvyravo jūsų darbo vietos kėdė arba dirbate savarankiškai, tačiau nebegaunate užsakymų, pamėginkite įsidarbinti kitur – ypač tose darbuotojų ieškančiose įmonėse, kurios dėl aplinkybių pakeitė veiklos pobūdį (pavyzdžiui, veža maistą ar prekes į namus).
Tokioje situacijoje saugiau jaustis tikrai padeda sukauptas finansinis rezervas, tačiau jį taip pat reikia sumaniai valdyti. Net jei rezervas nemažas, reikėtų protingai leisti turimus finansinius išteklius, kad situacijai grįžus į normalias vėžes vis dar turėtumėte iki nulio neišeikvotą finansinę pagalvę.
„Galiausiai, nepameskime galvos ir nepulkime į paniką − karantinas ir viruso grėsmė anksčiau ar vėliau praeis. Akivaizdu, kad ši situacija tikrai nekasdienė ir iš jos išsinešime ne vieną pamoką. Taip pat ir finansinę“, – sako J. Cvilikienė.
