Šiauliečiai Vytautas ir Aldona svajojo keliauti po Europą, bet vis kas nors sutrukdydavo. Augo vaikai, pasirodė anūkai, vis centuką kitą prikišdavo būreliams, vėliau mokslams. Pagaliau išėjo į užtarnautą poilsį – nusprendė daugiau neatidėlioti. O čia kaip tik Venecijos karnavalas prasideda.
Svajonių kelionę, deja, aptemdė naujasis koronavirusas. Karnavalas sustabdytas, nerimo pilna naktis viešbutyje. Nežinia, kas bus toliau.
Griežtinamos COVID-19 prevencijos priemonės
Koronavirusas COVID-19 grėsmingai artėja prie Lietuvos. Italijoje užsikrėtė jau daugiau nei 200 žmonių, skirtingi šaltiniai nurodo 11 asmenų mirus, kas valandą pranešama apie naujus užsikrėtimo atvejus, užkratas plinta į kitus Italijos regionus ir į kaimynines šalis, karantinas paskelbtas prabangiame Tenerifės viešbutyje.
Lietuvoje stebimi maždaug 800 žmonių, galimai turėję kontaktą, lankęsi pavojingose zonose, tačiau patvirtintų ligos atvejų nėra. Sveikatos apsaugos ministerija, reaguodama į situaciją, kuri pasak viceministro A. Šešelgio, keičiasi valandomis, patikslino atvejo apibrėžtį ir sustiprino viruso COVID-19 patekimo į Lietuvą prevencijos priemones. Visi iš Italijos Veneto, Lombardijos, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų atvykstantys asmenys tikrinami oro uostuose, surenkami jų kontaktiniai duomenys, kad dvi savaites Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai galėtų su jais susisiekti ir sektų jų sveikatos būklę.
Visų keliautojų, per pastarąsias dvi savaites buvusių ne tik Kinijoje, bet ir minėtuose Šiaurės Italijos regionuose prašoma registruotis užpildant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje pateikiamą anketą bei dvi savaites vengti artimų socialinių kontaktų.
Ekstremalių situacijų operacijų centras per mobiliųjų tinklų operatorius, išsiuntinėjo kvietimus užpildyti specialias anketas ir vykdyti NVSC puslapyje pateikiamas rekomendacijas.
Rekomenduojama keliones atidėti
Nors Pasaulio sveikatos organizacija šiuo metu nėra apribojusi laisvo žmonių judėjimo, Lietuvos gyventojams rekomenduojama įvertinti viruso paplitimo situaciją ir apsvarstyti savo kelionių į paveiktas teritorijas (Kinija, Šiaurės Italija) būtinybę.
Atsižvelgdama į naujausią informaciją, gautą iš Italijos institucijų dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo, Užsienio reikalų ministerija atnaujino kelionių rekomendaciją į šią šalį. Planuojantiems keliones rekomenduojama imtis atsargumo priemonių dėl plintančio naujojo koronaviruso, taip pat rekomenduojama atsižvelgti į galimus Italijos valdžios skubius sprendimus įvesti prevencines priemones, pavyzdžiui, specialias patikras, karantinus. Dėl įvairių apribojimų keliautojai gali patirti nepatogumų ir išlaidų.
Vis dėlto atsiimti už kelionę sumokėtus pinigus iš kelionių organizatorių sudėtinga, jei kelionės vieta neįtraukta į pavojingos zonos sąrašus.
Grįžusiems iš paveiktų teritorijų rekomenduojama dvi savaites apriboti savo socialinius kontaktus:
esant galimybei dirbti iš namų (tam tikrais atvejais šiam laikotarpiui gali būti išduodamas nedarbingumas) nesilankyti dideliuose renginiuose, nesinaudoti viešuoju transportu ir
ir stebėti savo sveikatos būklę (matuoti kūno temperatūrą, stebėti, ar nepasireiškia kvėpavimo takų infekcijoms būdingi simptomai – kosėjimas, dusulys ir kt.).
Buvo sprendžiamas krepšinio varžybų tarp Kauno „Žalgirio“ ir Milano „AX Armani Exchange Olimpia“ klausimas, kol kas nėra sprendimo šias varžybas atidėti, jos numatytos penktadienį.
Ką daryti, jeigu įtariate užsikrėtę šiuo virusu?
Jeigu po kelionės į Kiniją ar Italiją per 2 savaites pajutote panašius į gripą simptomus, reikia skambinti telefonu 112. Tokiu atveju lankydamiesi pas šeimos gydytoją galite sukelti pavojų kitiems žmonėms. Panašiai atsitiko, kai vienas vilnietis grįžęs iš Italijos lankėsi pas šeimos gydytoją. Kol buvo atliekami tyrimai, medicinos įstaigą teko uždaryti, dezinfekuoti. Laimė, laboratorinių mėginių atsakymas neigiamas, įtarimai nepasitvirtino.
Įtarus koronavirusą greitosios medicinos pagalbos automobiliu sunegalavęs žmogus bus nedelsiant pristatytas į ligoninę, kur kvalifikuoti specialistai paims jo tepinėlį iš nosiaryklės. Mėginys pristatomas į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją ir per 6-8 valandas ištirtas (per parą gali būti ištirta iki 50 mėginių). Nustačius koronavirusą, žmogus būtų gydomas izoliuotoje palatoje.
Izoliuoti ir gydyti koronavirusu užsikrėtusius pacientus, Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, yra visiškai pasirengusios 5 didžiosios ligoninės: VU Santaros klinikų Infekcinių ligų centras; Kauno klinikinė ligoninė; Klaipėdos universitetinė ligoninė; Respublikinė Šiaulių ligoninė; Respublikinė Panevėžio ligoninė.
Resursų (vietų ligoninėse, medikų, asmens apsaugos priemonių), Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, yra parengta pakankamai. Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytoja Eugenija Kukaitienė sakė, kad greitosios pagalbos medikai yra pasirengę, aprūpinti reikalingomis apsaugos priemonėmis. Ji prašė nepanikuoti ir nekviesti pagalbos, jei nebuvo kontakto su infekuotais asmenimis ir nėra jokių gripo simptomų. Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas jau prieš savaitę tikino, kad medikai pasirengę priimti, tinkamai izoliuoti ir gydyti COVID-19 infekuotus ligonius, jeigu prireiktų.
Siekiama apsaugoti Lietuvą
Visuomenės sveikatos specialistai nuolat stebi sergamumo lygį, epidemiologinius dėsningumus ir tarptautinių institucijų rekomendacijas. Reaguojant į situaciją Šiaurės Italijoje, nuo vasario 24 dienos ypač didelis dėmesys skiriamas žmonėms, atvykusiems arba grįžusiems ne tik iš Kinijos, bet ir iš Italijos Pjemonto, Lombardijos, Emilijos-Romanijos ir Veneto regionų: tik atvykus į Lietuvą prašoma jų kontaktų, stebėjimo laikotarpiu su jais bus nuolat susisiekiama, stebima jų sveikata. Po kelionės 14 dienų jiems rekomenduojama vengti artimų socialinių kontaktų, nuolat sekti savo sveikatą. Esant didesniam asmens apsaugos priemonių poreikiui, jos galėtų būti tiekiamos iš SAM rezervo.
Ugdymo įstaigoms išplatintos Sveikatos ministerijos rekomendacijos mokiniams ir studentams bei pedagogams, kurie atostogų metu lankėsi Kinijoje ar Šiaurės Italijoje, sudaryti sąlygas 2 savaites mokytis ir dirbti nuotoliniu būdu.
Sveikatos apsaugos viceministro, SAM Ekstremalių situacijų operacijų centro (ESOC) koordinatoriaus A. Šešelgio teigimu, tokių priemonių imtis būtina, kad galėtume maksimaliai apsisaugoti nuo infekcijos rizikos: „Mokyklos vienareikšmiškai yra tos vietos, kur rizika virusui plisti yra didelė. Juolab kad praėjusią savaitę mokiniai atostogavo ir žinome, kad šeimos taip pat su savo atžalomis vyko ir į užsienį, įskaitant Italiją ir Kiniją. Tad kreipėmės į ŠMSM ir savivaldybes, prašydami ne tik aktyviai dalytis informacija, kaip reikėtų stebėti ir vertinti savo būklę, kokių imtis priemonių, įtariant užsikrėtimą, bet ir, atsižvelgus į situaciją, atitinkamai organizuoti ugdymo procesą.“
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, esant didesniam poreikiui, būtų pritaikytos vietos kituose skyriuose, būtų perprofiliuotos gydymo įstaigos, atskiri jų padaliniai. Atsižvelgiant į Lietuvos patirtį 2009 m. valdant gripo pandemiją (jos plitimas buvęs gerokai agresyvesnis nei naujojo koronaviruso), vietų hospitalizuojamiems pacientams visiškai pakako. O Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja koronaviruso plitimo prevencijos ir gydymo priemones organizuoti vadovaujantis būtent šios pandemijos praktika.
Gyventojai raginami ypatingai dažnai plauti rankas, Vilniuje imtasi dezinfekuoti viešąjį transportą, įstaigų durų rankenas.
Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. S. Čaplinsko, nepaisant to, kad virusas išplito į daugelį pasaulio šalių ir pasiekė Europą, sulaikymo strategijos neatsisakoma. Tačiau bandant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, prof. S. Čaplinsko teigimu, plinta kitas – gyventojų baimės virusas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių ekonomikai. Jis ragina gyventojus nepanikuoti ir laikytis visų nurodytų prevencijos priemonių: kosėjimo ir čiaudėjimo higienos, dažnai plauti rankas, susirgus užkrečiamomis ligomis vengti socialinių kontaktų. Reikia turėti omenyje, kad užkrečiamumas koronavirusu yra gerokai didesnis, nei užkrečiamumas gripu.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vasario 24 d. duomenimis, yra registruoti 165 atvejai ES šalyse: 132 Italijoje, 16 atvejų Vokietijoje, 12 Prancūzijoje, 2 Ispanijoje, 1 Belgijoje, 1 Suomijoje ir 1 Švedijoje. Taip pat 13 atvejų užregistruota Jungtinėje Karalystėje.
