Maži atlyginimai, didelis vaikų skaičius klasėse, poreikių nepaisymas – tai tik maža dalis problemų, su kuriomis susiduria švietimo bendruomenės. Dirbantys švietimo įstaigose jaučiasi taip, lyg niekam nerūpėtų, dėl to mažėja ir tų, kurie norėtų sekti jų pėdomis.

Įžvelgia pažangą
Švietimo profesinės sąjungos paprastai teigia, kad joms šios problemos yra žinomos, ir tikina darančios viską, kas jų galiose, jog situacija pasikeistų. Panašių kalbų buvo galima išgirsti ir mūsų mieste vykusiame Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo švietimo įstaigų organizacijų narių susitikime su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) atstovais. Susitikimo metu kalbėta apie mokytojų darbo sąlygų gerinimo perspektyvas, aptarti etatinio apmokėjimo ir kiti probleminiai klausimai.

LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas priminė, kad šiais metais didės atlyginimai mokytojams ir visiems švietimo sistemoje dirbantiems specialistams. Svarbiausias dalykas, jog sumažės atskirtis tarp daugiausiai uždirbančių mokytojų ir mažiausiai gaudavusių ikimokyklinio ugdymo specialistų. Būtent pastarųjų algos augs ir iki 500 eurų.

Panašaus dydžio algų augimo sulauks ir mokytojai, dirbantys pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinio ugdymo mokytojas, neturintis kvalifikacinės kategorijos ir darbo stažą iki 2 m., gali tikėtis atlyginimo augimo iki 443 eurų. O priešmokyklinio ugdymo programų mokytojams, turintiems darbo stažą iki 2 m., atlygis didės iki 405 eurų.
Mentoriams atlyginimai didės apie 250 eurų, 180 eurų augs ir bibliotekininkų, buhalterių ir IT specialistų atlyginimai.

Atlyginimai – prioritetas
Profsąjungos pirmininkas informavo, kad atlyginimų klausimas toliau liks prioritetinis. Tai atsispindėjo ir jam pristatant tarybos patvirtintus švietimo tikslus iki 2025 m. ir ilgalaikį tikslą iki 2030 m.

Vienas iš tikslų – pasiekti, kad visi mokytojai, nepriklausomai nuo jų sukaupto stažo, kvalifikacinės kategorijos, gautų vienodo dydžio bazinę pareiginę algą – 1 tūkst. 708 eurus. Aišku, tokia suma būtų negalutinė ir kiekvienais metais didėtų iki tam tikro sutarto skaičiaus. Pavyzdžiui, iki 2025 m. mokytojai galėtų uždirbti tiek, kiek dabar vidutiniškai uždirbama Tarptautinei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose šalyse (top 15), o 2030 m. jau būtų galima lygiuotis į pažangiausių šalių topdešimtuką.

„Kaip žinote, šiuo metu sklinda informacija apie nacionalinį partijų susitarimą dėl švietimo. Viename šio susitarimo punkte įrašyta nuostata, kad Lietuvos ugdymo kokybė turėtų pagėrėti iki tokio lygio, kokia dabar didžiuojasi dešimt pažangiausių EBPO šalių. Jeigu keliama tokia aukšta kartelė, vadinasi, ir atlyginimas turi būti mokamas toks pat, kaip tose pažangiausiose šalyse. Palyginkime, EBPO švietimo srities pažangiausių šalių dešimtuko mokytojų atlyginimų vidurkis 2018 m. sudarė per 50 tūkst. eurų per metus iki mokesčių, o Lietuvoje maksimalus – 19 tūkst. 500 eurų“, – kalbėjo E. Milešinas.

Pokyčiai neišvengiami
Vykusiame susitikime aptarta ir kita ne ką mažiau aktuali mokytojų trūkumo problema. Tiesa yra tokia, kad jauni žmonės nebenori rinktis mokytojo profesijos, nes galvoja apie savo ateitį ir pasirinkę profesiją nori gerai gyventi. Niekas nenori dvejoti, ar turės darbą, ar už jį gaus atlygį. Gabiausi mokiniai mato, kad teisininkai, ekonomistai ar gydytojai gyvena geriau, todėl natūralu, kad ir patys renkasi šias profesijas.

Pirmininko nuomone, jeigu nebus keliami atlyginimai, gabūs mokiniai ir toliau nenorės būti pedagogais. Žinoma, anot jo, tam įtakos turi ir kitos priežastys. Siekiant situaciją pakeisti, profsąjunga siūlo tobulinti mokymo rengimo programą: pedagogines studijas pasirinkusiems studentams siūlo skirti didesnes stipendijas; mato būtinybę, kad pedagoginė praktika būtų atliekama nuo pirmų studijų metų; siūlo padaryti taip, kad po studijų būtų privaloma keleriems metams sudaryti darbo sutartį; be to, jaunus mokytojus būtų galima papildomai paremti.

„Ateina tokia karta, kuri mokykloje nedirbs 20 metų, o geriausiu atveju – 5 ar 10. Vadinasi, reikia į tuos pokyčius kažkaip reaguoti ir priimti atitinkamus sprendimus“, – akcentavo E. Milešinas.

Domisi ugdymo turiniu
Atrodytų, kad ugdymo turinys profsąjungas turėtų dominti mažiausiai, tačiau yra ne visai taip. Pasirodo, LŠMPS turi pasiūlymų ir šiuo atžvilgiu.

Profsąjungos pirmininkas pastebėjo, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose per daug dėmesio skiriama teorijai ir per mažai – praktikai. Baigę aukštąsias mokyklas ir po to įsidarbinę pramonės įmonėse, jauni žmonės neretai būna priversti toliau mokytis profesinio rengimo mokyklose vien tam, kad įgytų daugiau praktinių įgūdžių. Profsąjungos atstovo nuomone, dabar dėl to nereikėtų nerimauti, jeigu ugdymo programų turinys priklausytų ne vien nuo akademikų, profesorių, bet ir praktikų, verslo žmonių, kurie jau dabar mato, kaip ateityje keisis technologijos.

Įdomu, dar ir tai, kad šiuo metu reikiamos pagalbos mokyklose sulaukia ne visi mokiniai. Paprastai ji labiau užtikrinama turintiems specialiųjų poreikių. Anot švietimiečių teisių gynimo atstovo, reikalinga pagalba turėtų būti užtikrinama ir gabiems mokiniams bei patiems mokytojams.

Taip pat nereikėtų užmiršti tokių dalykų, kaip mokytojų kvalifikacijos kėlimas, mokytojų vertinimas ir atestacija.

Turi ne vieną pasiūlymą
Bene daugiausiai diskusijų kilo pirmininkui ėmus kalbėti apie per didelį mokinių skaičių klasėse. Jo teigimu, visiems būtų geriau, jeigu mokinių skaičiaus klasėje nustatymo tvarka būtų lankstesnė, jeigu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse auklėtinių skaičius būtų mažesnis.

Susitikime dalyvavę pedagogai sutiko, kad 26-27 mokiniai klasėje – „tai jau virš visko“, ir pasiguodė, kad priimantys sprendimus to nenori suprasti.

Profsąjungos pirmininkas bandė paaiškinti, kodėl taip yra, ir pažadėjo padėti spręsti šią problemą.

Jis palietė ir kitus du itin aktualius pasiūlymus. Vienas iš jų nuskambėjo taip: švietimo sistemos finansinėje tvarkoje įgyvendinti principą, kad sukauptos lėšos dėl tinklo optimizavimo privalo likti švietimo sistemoje.

„Viso to esmė – padaryti taip, kad, pavyzdžiui, uždarius mokyklą, pinigai „neišvažiuotų“. Tarkime, jeigu tam pastatui išlaikyti būdavo skiriama 50 tūkst. eurų, tai teisinėje tvarkoje reikėtų užfiksuoti, kad ta pati suma vienokia ar kitokia forma išliktų švietime, jog už tas lėšas būtų galima nupirkti autobusiukų, įkurti laboratorijų ir pan. Jeigu mes uždarinėsime mokyklas ir tie pinigai „išeis“, niekas nuo to nepasikeis – kaip nebuvo pinigų, taip jų ir nebus“, – aiškino E. Milešinas.

Keliauja po savivaldybes
Kitas pasiūlymas – kad visos su ugdymu susijusios lėšos būtų skiriamos kaip tikslinė dotacija. Kaip žinia, premjeras Saulius Skvernelis yra pateikęs siūlymą mokyklų tinklo finansavimą perduoti savivaldybėms.

LŠMPS atstovas kalbėjo, kad tai būtų didžiausia įmanoma klaida. Anot jo, mokytojai dar pamena laikus, kai savivaldybės buvo atsakingos už mokyklų finansų tvarkymą. Didesnio chaoso ir po tris mėnesius vėluojančių algų istorijoje nėra buvę. Savivaldybės ir dabar turi visus įrankius sutvarkyti mokyklų sistemą, tačiau matyti, kad yra nepajėgios ir visiškai nesusitvarko. Šiai dienai tokiam siūlymui savivaldybės yra visiškai nepasirengusios.

Jis atkreipė dėmesį, jog didžioji dalis savivaldybių iki šiol nesugeba susitvarkyti mokyklų tinklo, dauguma nesilaiko nustatyto mokinių skaičiaus klasėse reikalavimo. Pagalbos mokiniui specialistų, kurių veiklą turi finansuoti savivaldybės, masiškai trūksta. Apie 200 mokyklų neturi direktorių.

„Dėl to profsąjungos vadovai pradėjo keliones po Lietuvos savivaldybes, kurių metu išklauso mokytojų ir mokyklų vadovų problemas ir pateikia gerąsias atskirų savivaldybių praktikas“, – teiginiu, kad profsąjungos neketina pasiduoti, susitikimą užbaigė E. Milešinas.

E. Milešinas pristatė švietimo tikslus.
Autorės nuotr.