Daugiabučių namų gyventojų laukia liūdni laikai. Prognozuojama, kad netolimoje ateityje mažos daugiabučių bendrijos išnyks, o dauguma namų – liks apleisti. Tokias liūdnas prognozes lėmė kai kurių politikų bandymas „prastumti“ daugiabučių valdymą reglamentuojantį įstatymą.

Įtaria piktnaudžiavimu
Seimo narys Lauras Stacevičius ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seime registravo naująjį daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą. Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad pokyčiai reikalingi, nes dabartinis reguliavimas nėra pakankamai efektyvus. Esą savivaldybių vykdomosios institucijos, vykdydamos valdytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę, neturi pakankamai teisinių priemonių užtikrinti, kad valdytojai tinkamai vykdytų jiems įstatymuose ir kituose teisės aktuose pavestas funkcijas.

„Akivaizdu, kad tokia padėtimi valdytojai, neretai, piktnaudžiauja ir sąmoningai nevykdo jiems pavestų funkcijų, arba jas vykdo atstovaudami ne butų ir kitų patalpų savininkų, o savo interesus, ar su valdytojais susijusių fizinių ir juridinių asmenų interesus, savininkams priklausančias kaupiamąsias lėšas naudoja ne pagal paskirtį, neteikia informacijos apie valdytojo įvykdytus pirkimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais, įvykusius savininkų susirinkimus ir priimtus sprendimus, ir pan.“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, įstatymo projekte numatyta, jog daugiabučių savininkams reikėtų pirkti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Be to, visuotinis gyventojų susirinkimas, dabar šaukiamas kartą per metus, turėtų rinktis keturis kartus ir tvirtinti ketvirtines ataskaitas. Jų nepatvirtinus, išlaidų nebus galima priskaityti savininkams, todėl jas iš savo kišenės turės padengti bendrijos pirmininkas. Bendriją pagal naująjį modelį bus galima steigti tik viename name. Dabar viena bendrija gali valdyti keletą daugiabučių namų.

Nesileidžia į diskusijas
Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė, aštuonių nedidelių daugiabučių bendrijų pirmininkė Virginija Remeikienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad šis įstatymo projektas yra tikrų tikriausias nesąmonių kratinys. Negana to, sklinda kalbos, esą egzistuoja šio projekto antra ar net trečia versijos. Kol vieni teigia, esą naujasis įstatymas nebus priimtas, kiti sako, kad – bus ir greitai.

„Mes esame kaip kačiukai, įmesti į okeaną, ir nežinome, kur krantas, kada ir kaip išplauksime“, – taip susidariusią situaciją apibūdina V. Remeikienė.

Jos teigimu, rengiant šį įstatymo projektą, su valdytojais, bendrijų asociacijų atstovais net nebuvo diskutuojama. Su jais į kalbas nesileidžiama ir šiandien. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos būsto rūmai yra priversti valdininkams siųsti raštus, kad tik gautų kažkokius paaiškinimus. Politikams nerūpi ir eilinių žmonių nuomonė. Nors gyventojai pasisako prieš naujojo įstatymo įsigaliojimą, renka parašus ir juos siunčia atsakingiems asmenims, į tai vis tiek niekas nereaguoja.

Asociacijos prezidentė atkreipia dėmesį, kad toks valdininkų elgesys rodo nepagarbą savo rinkėjams: „Butų šeimininkai ir mes, bendrijų pirmininkai, tampame bereikšmiai. Esame kaip vandenyne plaukiojantys lapeliai, visiškai be jokios apsaugos.“

Pašnekovė pasakoja, kad ir pati bandė aplinkos ministrą „atvesti į protą“, bet nesėkmingai. Ministro įsitikinimu, bendrijų pirmininkai yra linkę sukčiauti, esą jie bet kada gali ištuštinti bendrijos kasą ir pabėgti į užsienį.

„Tai visiška nesąmonė. Kaip tu ištuštinsi kasą, jeigu tam reikalingas ne tik tavo, bet ir buhalterio parašas. Nė vienas buhalteris nesiners sau kilpos ant kaklo ir nepasirašys tokio dalyko“, – nepagrįstus kaltinimus atmetė V. Remeikienė.

Anot jos, taip pat klaidinga manyti, esą pirmininkai, nepasitarę su bendrijos nariais, patys priima sprendimus: „Taip tikrai nėra, nes nesulaukęs pritarimo, tu tiesiog negali priimti sprendimo. Kai susirenka bendrijos nariai, tada ir nusprendžiama, ką galima daryti ir ko ne.“

Valdytojai yra pakraupę
Asociacijos prezidentė mano, kad jeigu įstatymo projekto rengėjai nepakeis savo nuomonės ir naujasis įstatymas vis dėlto bus priimtas, kils tikra sumaištis.

„Tiek daugiabučių administratoriai, tiek mes esame pakraupę, šiame įstatymo projekte yra daugybė pažeidimų. Jam įsigaliojus, bus pažeistas ne tik Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Komercinio arbitražo įstatymas, bet ir visos ES direktyvos“, – blogybes ėmė vardyti pašnekovė.

Štai, pavyzdžiui, įsigaliojus naujam įstatymui, butų savininkai turėtų teisę gauti informaciją ne tik apie nustatytus mokėjimus, įmokas ir tarifus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais, bet ir gauti savininkų, bendrijos narių sąrašus bei kitą, su jais asmeniškai nesusijusią, informaciją.

„Bet kuriam namo gyventojui siūloma duoti visus dokumentus, sutartis, sąmatas, išrašus, nors tai draudžia Asmens duomenų teisinės apsaugos ir Komercinio arbitražo įstatymai. Jeigu aš paviešinsiu kurios nors įmonės lokalinę sąmatą ir ji išplis po visą Lietuvą, įmonė mane galės paduoti į teismą ir prisiteisti nemažą sumą“, – paaiškina V. Remeikienė.

Įdomu ir tai, kad įsigaliojus naujam įstatymui, daugiabučio valdytoją būtų labai lengva pašalinti iš pareigų. Sulaukus bent trijų gyventojų skundų, savivaldybė galėtų administratorių arba bendrijos pirmininką nušalinti ne tik nuo konkretaus daugiabučio valdymo, bet ir uždrausti 12 mėnesių užsiimti veikla visame mieste. Ne gana to, jeigu per du mėnesius bendrija nerastų naujo pirmininko, savivaldybė turėtų teisę bendriją apskritai panaikinti.

Žada trauktis iš pareigų
Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojai per metus privalės gyventojams pateikti ketvirtines ir vieną metinę ataskaitas, o šie turės galimybę jas patvirtinti arba ne. Jeigu nepatvirtins, valdytojas susidariusias išlaidas turės padengti iš savo asmeninės sąskaitos.

„Įsivaizduokite, kad pavyzdžiui, už 30 tūkst. eurų yra apšildomas daugiabučio stogas. Tu ateini, pateiki finansinę ataskaitą, o tau buto savininkas sako: gerai, kad sutvarkėt, bet kaip brangiai – nemokėsiu. Ką tokiu atveju daryti? Juk žmogaus nepaduosi į teismą, vadinasi, turėsi sumokėti iš savo kišenės“, – pavyzdį pateikia V. Remeikienė.

Dar viena blogybė, anot jos, yra ta, kad pagal naują reglamentavimą, „lengvai“ remonto jau neatliksi, nes reikės samdyti techninį prižiūrėtoją būtiniems dokumentams parengti, kad būsimus darbus būtų galima pirkti per CPO.

„Dabar fekalinės magistralės keitimas kainuoja 3 tūkst. eurų. Įsigaliojus naujajai tvarkai, techniniam prižiūrėtojui reikėtų papildomai sumokėti 800–1000 eurų, o paslaugų pirkimas per CPO kainuotų gerokai daugiau, negu su įmonėmis derantis savarankiškai. Mano skaičiavimu, vien dėl naujo reglamentavimo magistralės keitimas kainuotų apie 6–7 tūkst. eurų. Ar tai normalu?“ – piktinasi pašnekovė.

Anot jos, projekto rengėjai nenori to suprasti. Jie įsivaizduoja, kad Šiauliai yra didžiulis miestas, kur daug darbo vietų ir žmonės uždirba labai gerus atlyginimus, nors iš tiesų Šiauliai yra ne Vilnius.

Todėl ji prognozuoja, kad bendrijų pirmininkai trauksis iš pareigų.

„Visi pirmininkai vienodai kalba, kad kai tik įsigalios šis įstatymas, visi dės prašymus atleisti iš einamų pareigų. Matyt, tai gali būti kažkam naudinga. Galbūt tai reiškia, kad pradedama eiti link buitinės privatizacijos. Jeigu yra tikrai taip, vadinasi, ateina liūdni laikai. Gali būti, kad dėl to mažos bendrijos išnyks, o dauguma namų taps apleisti“, – sako V. Remeikienė.