Nuo lapkričio pradžios iki šių metų pabaigos Lietuvos gyventojai gali teikti prašymus tūkstančio eurų kompensacijai gauti, jei savo seną taršų automobilį nuspręstų sunaikinti ir pakeisti į mažiau taršų. Vieniems tai – gera naujiena, o kiti nemato nieko gero ir apskritai nepritaria automobilių taršos mokesčio įvedimui.
Valdžios „dovana“ nieko nepakeis
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė, kad kompensaciją galės gauti vairuotojai, kurie mažiausiai metus naudoja taršų automobilį ir atiduoda jį sunaikinti. Įsigyjamo kito automobilio anglies dvideginio išmetimai neturi viršyti 130 gramų kilometrui, jis privalo būti pirmą kartą registruotas Europos Sąjungoje po 2013 metų ir varomas benzinu, dujomis, elektra, etanoliu arba turėti hibridinę benzininio ir elektrinio variklių pavarą. Šiai programai šiemet per du mėnesius Aplinkos ministerija numačiusi skirti penkis milijonus eurų. Tai reiškia, kad pretenduoti į kompensacijas galės iki 5 tūkst. vairuotojų. Vyriausybės balandį patvirtintame Nacionaliniame oro taršos plane šioms kompensacijoms iki 2021 metų numatoma iš viso skirta 30 mln. eurų.
Vis dėlto daugumą Šiaulių vairuotojų tokia valdžios „dovana“ nedžiugina.
„Turiu dyzelinį automobilį, kurio vertė apie 2 tūkst. eurų. Tai man už jį lauže gal duos 400–500 eurų? Ir ką aš nusipirksiu už tuos 1 tūkst. 500 eurų? Tokios „dovanos“ iš valdančiųjų yra absurdo teatras“, – „Šiaulių naujienoms“ sako Tomas.
Panašios nuomonės yra ir miesto gyventojas Eduardas: „Sveiko proto žmonėms truputį juokingas toks siūlymas. Jeigu tavo automobilis vertas 3 tūkst. eurų, tuomet jo visiškai neapsimoka atiduoti sunaikinimui, nes už tai gausi tik 1 tūkst. eurų.“
„Nesuprantu, kodėl diskriminuojami dyzeliniai automobiliai. Važinėju tik dyzeliu varomu automobiliu ir kitą automobilį pirksiu tik dyzelinį. Nereikia man to 1 tūkst. eurų, nes aš tikrai nesiruošiu nuodytis benzinu“, – piktinasi Rimantas.
Gali tekti imti paskolą
Transporto priemones registruojančios įmonės „Regitra“ duomenimis, lietuviai vis dar yra linkę pirkti senesnius, naudotus automobilius. Naujausiais valstybinės įmonės duomenimis iki šiandien per 2019 m. įregistruota beveik trigubai daugiau naudotų (184 479 vnt.) nei naujų (63 052 vnt.) transporto priemonių.
Pasak „Mokilizingas“ komercijos vadovo Vaidoto Rimeikio, tikėtina, kad taršos mokesčio įstatymo projektas privers daugelį susimąstyti prieš įsigyjant transporto priemonę.
„Senesni automobiliai yra pigesni, tačiau greičiau genda ir į aplinką išmeta daugiau teršalų, tad ir mokestis jiems bus didesnis. Dėl to vartotojai turėtų gerai apskaičiuoti, ar naujas automobilis, kuriam nebūtų visai ar būtų minimaliai taikomas taršos mokestis, visumoje nekainuotų mažiau nei pigus ir senas automobilis, kurio nuolatinis taisymas pareikalaus daugiau išlaidų“, – pranešime spaudai įžvalgomis dalijasi V. Rimeikis.
Pasak V. Rimeikio, viena dažniausiai lietuvių imamų paskolų yra būtent automobiliams. Mes, kaip ir visas kitas pasaulis, norėdami įsigyti automobilį, tačiau neturėdami sutaupę reikiamos sumos, naują pirkinį perkame pasinaudoję vartojimo paskola ar lizingu.
„Nutarus pasiimti vartojimo paskolą naujo automobilio įsigijimui nereikia turėti pradinio įnašo, o pati paskola gali būti suteikiama didesnė nei automobilio kaina. Papildoma suma gali būti skiriama, pavyzdžiui, padangoms ir automobilio remontui. Taip pat, kas neretam yra ypač svarbu, automobilis iš karto tampa žmogaus, o ne banko nuosavybe“, – sako V. Rimeikis.
Remiantis naujausiais „Regitros“ duomenimis, Lietuvos gyventojai nori prabangos, tačiau nėra linkę už ją mokėti atitinkamai. Dėl to brangesnių ir prestižinį vardą turinčių modelių automobiliai, kaip „Volkswagen“ ar „BMW“, yra dažniau perkami naudoti. Perkant naujus automobilius vartotojai žvalgosi į „Fiat“ ar „Toytota“.
Tačiau V. Rimeikis mano, kad įsigaliojus taršos mokesčiui vartotojų įpročiai perkant automobilius turėtų kiek pasikeisti.
„Lygindami šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį, matome išduodamų paskolų automobilio pirkimui augimą. Tad tendencijos jau keičiasi ir paskolas intensyviau ima tiek prabangias, tiek vidutinės klasės transporto priemones perkantys gyventojai. Kadangi įsigyjant naują automobilį galima išvengti didelių išlaidų remontui ir galimiems taršos mokesčiams“, – kalba V. Rimeikis.
Jis atkreipia dėmesį ir į skolinimąsi elektromobiliams. Pasak finansų eksperto, paskola tokiems automobiliams gali pakeisti skolinimosi tendencijas.
„Kalbant apie elektromobilius, tai ką vartotojai anksčiau išleisdavo kurui, dabar išsimokėtinai įsigydami tokį automobilį, galės išleisti jo mėnesinių įmokų padengimui. Taip jie nepatirs papildomų išlaidų, kitaip tariant, vienas išlaidas pakeis kitos“, – sako V. Rimeikis.
Naujo mokesčio – neišvengsime
Vis dėlto turbūt šiandien apskritai niekam nekiltų klausimas, ar laukti, kol taršos įstatymas įsigalios, ar naują automobilį įsigyti jau dabar, jeigu ne tos kalbos apie automobilių taršos mokestį. Naujasis automobilių taršos mokestis, kuriuo siūloma apmokestinti pirmą kartą šalyje įregistruojamus automobilius, po trukdžių praėjusią savaitę antradienį prasistūmėjo tolyn – po pateikimo šiam siūlymui Seimo nariai pritarė.
Planuojama, kad mokestis turėtų įsigalioti kartu su kitų metų biudžetu. Mokesčio dydis svyruos nuo 40 iki 760 eurų. Pavyzdžiui, už tokius automobilius kaip „Volkswagen Passat“ (2010 m., kaina apie 5 tūkst. eurų, benzinas: 1800 kub. cm (118 kW), CO2 emisija – 160 g/km) tektų mokėti 80 eurų, o tų pačių metų „Lexus RX 450h“ (kaina apie 17 tūkst. eurų, benzinas: 3500 kub. cm (204 kW) CO2 emisija – 250 g/km) – 260 eurų.
Automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis laikraščiui sako, kad naujas mokestis vargu ar padės pasiekti kažkokių ambicingų tikslų: „Kol kas yra orientuojamasi tik į labai mažą dalį automobilių. Atsižvelgiant į tai, jog buvo siekta mažinti oro taršą, tai šis mokestis tikrai nieko nepakeis. Galbūt todėl automobilių taršos mokesčio pavadinimas ir buvo pakeistas į transportų priemonių pirmos registracijos mokestį.“
Ar tai reiškia, kad vairuotojams dabar reikia suskubti pirkti naujesnius automobilius? Pašnekovas atsako, kad tiems, kurie planavo iki Naujųjų metų nusipirkti galingesnį automobilį, tai būtų visai verta ir padaryti, nes nors dėl paties mokesčio dar nėra galutinai sutarta, vis tik panašu, kad kažkas panašaus Lietuvoje tikrai įsigalios.
Grėsmė priverčia susimąstyti
Nors lietuviai vis dar yra linkę pirkti senesnius, naudotus automobilius, panašu, kad tendencijos pradėjo keistis jau dabar. Per dešimt metų nė karto nebuvo užfiksuota, kad dyzelinių automobilių importo rinkos dalis būtų mažesnė negu 73-74 proc., o dabar ji siekia apie 72 proc.
Eksperto teigimu, dyzeliniai automobiliai praranda paklausą ir lietuviai pradeda labiau vertinti benzininius automobilius.
„Maždaug prieš 10–20 metų dyzeliniai automobiliai buvo lėti, o benzininiai galingesni ir sunaudojantys daugiau degalų. Dabar viskas taip susivienodino, kad tie patys benzininiai 5 ar 10 metų senumo automobiliai gali būti ekonomiški. Manau, tą matydami, žmonės tokius automobilius ir renkasi“, – komentuoja M. Buzelis.
Pašnekovas įžvelgia nemažai spragų ir galimybėje pasinaudoti tūkstančio eurų kompensacija. Jo nuomone, tokia kompensacija labiau praverstų, jeigu būtų suteikiama ne po naujo automobilio įsigijimo, bet prieš tai, nes dabar dauguma žmonių paprasčiausiai naujam automobiliui neturi pakankamai lėšų.
„Skirtumas tarp jų turimų automobilių ir tų, kuriuos nori įsigyti, yra pernelyg didelis. Turimi automobiliai gali būti kelių šimtų eurų vertės, o norimų įsigyti automobilių vertė gali būti apie 5 tūkst. eurų. Aišku, utilizuojamas automobilis taip pat yra kažko vertas. Tokį automobilį būtų galima parduoti ir už 800 eurų, taigi su tuo tūkstančiu eurų gautųsi apie 2 tūkst. eurų suma. Tad, žinoma, dalis žmonių tuo pasinaudos, bet tikrai ne dauguma“, – sako M. Buzelis.
Mokesčio grėsmė jau dabar turi įtakos automobilių rinkai.
Autorės nuotr.
