Neįgalumo nustatymo tvarka toliau išlieka sudėtinga ir biurokratiška, o neįgaliesiems susirasti darbą dažnai tampa neįmanoma misija. Užuot pripažinus, jog negalią turintys asmenys susiduria su daugybe objektyvių kliūčių norėdami įsidarbinti, didžiausia problema neretai įvardijami patys neįgalieji. Manoma, jog jiems trūksta kvalifikacijos, motyvacijos, jie deda nepakankamai pastangų. Tačiau Dirbančių neįgaliųjų asociacijos (DNA) atstovų teigimu, tai yra kur kas kompleksiškesnė problema.
Skatiname neįgaliųjų integravimąsi į darbo rinką
Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos (DNA) inicijuota Lietuvos verslo bendrovių apklausa atskleidė, jog iš 26 bendrovių, kurios sutiko dalyvauti apklausoje, lygiai pusė pareiškė, jog šiuo metu jų kolektyve nėra žmonių su negalia. Iš likusių įmonių 33 proc. nežinojo, ar priims daugiau neįgaliųjų, dar 17 proc. atsakė neigiamai. Tačiau, tarsi veidrodyje, kiti 17 proc. verslo atstovų teigė planuojantys ieškoti darbuotojų su negalia, o dar 33 proc. neatmetė tokios galimybės.
„Prošvaisčių yra, tačiau bendras fonas niūrokas. Tie 17 proc., kurie tikrai laukia negalią turinčių darbuotojų, yra, aišku, daugiau nei lašas jūroje, bet mažiau nei jūra vandenyne. Pirmiausia krinta į akis tai, kad stambieji darbdaviai, nors ir deklaruojantys socialiai atsakingo verslo idėjas, dažniausiai priima lengviausią negalią turinčius žmones. Kur kas sudėtingiau rasti vietą tiems, kurių nedarbingumo lygis viršija 30, o juolab 50 proc. Neįgalieji neretai patiria socialinę atskirtį, nes dėl ribotų savo galimybių, dažnų sveikatos atkryčių atsiduria skurdo zonoje. Mes visomis išgalėmis skatiname ir palaikome jų integravimąsi į darbo rinką, kuri tokiam žmogui rodo toleranciją suteikdama galimybę gydytis, pailsėti. Kviečiame tai gerbti ir palaikyti teisės aktų priėmėjus, susitelkiant į biurokratinės naštos mažinimą jiems ir didesnį dėmesį visam neįgalumo nustatymo procesui, kad jis taptų maksimaliai skaidrus, o pakartotinės procedūros būtų taikomos išimtinai tik kraštutiniais atvejais. Verslininkams, kurie sudaro galimybes įsidarbinti žmonėms su negalia, tikrai galima padėkoti. Tik baugoka, kad tokių yra ir artimiausioje ateityje bus mažuma, jei valdžia pati neparodys atitinkamo pavyzdžio“, – sako DNA atstovė Simona Kunigonytė.
Įdarbinti neįgalieji po kelių mėnesių būna atleisti
Šiaulių miesto neįgaliųjų draugijos vadovė Rolanda Petronienė „Šiaulių naujienų“ laikraščiui papasakojo, jog šiuo metu Šiauliuose neįgaliesiems įsidarbinti yra vis dar sunku, nes požiūris į juos nepasikeitė. Jos teigimu, kas labai nori susirasti darbą, tas susiranda, bet praeina labai didelius vargus.
„Nėra taip, kad rankos yra išskėstos ir nori neįgaliuosius priimti į darbus. Dažniausiai neįgaliesiems yra pasiūlomi valymo darbai, nelabai tikiu, kad jaunimui, kuris baigia universitetą ar kolegiją, būtų pritaikytos darbo vietos. Kiek žinau, labai laikinai kažką duoda, kas yra tik kaip praktika, ir po kelių mėnesių tie darbai pasibaigia. Valytojais dirbdami neįgalieji po kelių mėnesių būna atleisti. Gal ne tiek padaro, kiek tikisi darbdaviai, todėl ilgai jie ir neišsilaiko darbo vietoje. Tada bando kitą neįgalųjį darbuotoją įdarbinti, gal galvoja, kad kitas bus stipresnis. Aš galvoju, kad ieško tokių žmonių, kurie būtų labai stiprūs net ir su negalia ir dirbtų taip, kaip sveikieji. Ir socialinėse įmonėse tiek iš mano pažįstamų, tiek iš Šiaulių miesto neįgaliųjų draugijos narių įsidarbinę irgi padirba 2 ar 3 mėnesius ir viskas – ačiū. Darbdaviai sako, kad pensijas gaunate, tai alkani nebūsite. Taip, pensijas gauna, bet šie pinigai yra skirti vaistams ir ligos priežiūrai“, – teigė Šiaulių miesto neįgaliųjų draugijos vadovė R. Petronienė.
„Taip greitai viskas nepasikeis“
Šiaulių miesto neįgaliųjų draugijos vadovė R. Petronienė papasakojo ir apie kitas darbo vietas, kurios būtų pritaikytos neįgaliesiems. Jos teigimu, tokių vietų yra nedaug, net ant vienos rankos pirštų būtų galima suskaičiuoti.
„Iš mūsų Šiaulių miesto žinau, kad jaunuolis baigęs informatiką išvažiavo dirbti į Vilnių. Nors buvo su labai sunkia negalia, bet baigė mokslus, Vilniuje pritapo, namuose jam net suteikė sąlygas dirbti prie kompiuterio. Parodė savo gebėjimus ir dabar dirba. Pažįstu ir iš Panevėžio jaunimą – irgi tas pats. Ne Panevėžyje įsidarbino, o Vilniuje. O Šiauliuose neįgaliesiems siūlomi tik valymo darbai. Daugiau neieško. Vilniuje žinau, kad yra atidaryta ir kavinė, kurioje dirba neįgalieji, tai yra gražus pavyzdys. Vieną darbą neįgalusis gal ir negalės padaryti, bet kitą darbą išmokęs jis labai gerai dirbs. Suprantu, kad kažkas keičiasi, bet taip greitai viskas nepasikeis. Darbo vietų nėra tiek daug, yra daug bedarbių. Reikia viską plėsti, jog atsirastų daugiau darbo vietų. Viskas labai lėtai vystosi. Vyresnio amžiaus žmonės, daugiau kaip 50 m., taip pat darbo neranda, nors pensinis amžius yra pratęstas. Ir valdžios žmonių, ir aplinkinių žmonių požiūris turi būti kitoks, o tas nesikeičia per vieną dieną. Tokius dalykus jau turėtų mokyti mokykloje, kad yra kitokių žmonių, kad jie tokie pat žmonės, kaip ir visi kiti“, – pasakojo Šiaulių miesto neįgaliųjų draugijos vadovė R. Petronienė.
