Dienos trumpėja ir vėsta, saulė vis rečiau kyšteli savo linksmą veidelį pro debesų marškas. Ne vienas pradedame skųstis, kad raudoniu ir aukso spalvomis nusidažę lapai nedžiugina, tik liūdesį kelia. Tarsi prislėgti jaučiamės, pavargę. Kodėl? Retas paaiškintų, bet madinga dabar nusistatyti sau diagnozę. Gal tai rudeninė depresija?
Liūdesys – dar ne liga
Psichologė-psichoterapeutė Donata Grakauskaitė-Šličienė taip pat pastebi, kad ilgėjant tamsiajam paros metui, ypač apniukus orams, lietui lyjant daugelį apninka liūdesys. Depresine nuotaika (lot. depressus – tylus, žemas, nuleistas, gilus) – liguistai prislėgta laikomas sutrikimas, kuris pasireiškia liūdesiu, sumažėjusiu pasitenkinimu, interesų praradimu, energijos išsekimu, padidėjusiu nuovargiu. Vis labiau norima užsidaryti vienam namuose, atsiriboti nuo draugų, pažįstamų ar netgi šeimos narių. Dažnai tiek apie save, tiek apie kitus galvojama negatyviai, pesimistiškai. Prisimenamos senos nuoskaudos, neįgyvendinti planai, svajonės. Atsiranda beviltiškumo ir bejėgiškumo būsena.
Kai kurie žmonės negatyvius jausmus bando nuraminti alkoholiu, narkotikais, medikamentais. Laikinas nuotaikos pakėlimas tokiu būdu niekur neveda – nebent į priklausomybę. Padėti sau galėtume natūraliai, savęs nežalodami. Pasak psichologės, sumažinti liūdesį ir depresinę nuotaiką galime laikydamiesi darbo, poilsio ir miego režimo, sveikai maitindamiesi. Jeigu savo dienotvarkėje rasime vietos poilsio pertraukėlėms, skirsime pakankamai laiko miegui, be abejo, jausimės žvalesni. Turėtume nepamiršti ir malonių „pasiplepėjimų“ su drauge, bendravimo su maloniais žmonėmis.
Žinoma, šeimoje bus visiems smagu, jei skirsime laiko pokalbiui, stalo žaidimams ar bendrai pažiūrėsime varžybas. Draugėje praleista valanda atitolins rūpesčius, bet suartins tarpusavyje, patirsime malonių emocijų.
Sveika mityba visai nereiškia, kad turime skaičiuoti kiekvieną kaloriją, uždrausti sau bet kokį skanumyną. Rudenį pati gausa daržovių, vaisių. Net maisto ruošimą galima paversti malonia šeimos veikla: vieni skuta ar lupa daržoves, kiti sudeda lėkštes ir pan.
Judėjimas labai padeda atsikratyti nemalonių minčių. Mankšta, pasivaikščiojimas, važinėjimas dviračiu – drauge su šeima – neįkainojamas malonumas.
Jei gyvenate vienas ar viena, užsiimkite kūrybine veikla (megzkite, nerkite, siuvinėkite, pieškite, rašykite eiles ir pan.). Nebūtina išleisti knygą ar parengti parodą, bet visai malonu savo rankų kūrinėliu pradžiuginti artimus žmones.
Išeikime iš namų, aplankykime bent vieną kultūrinį renginį, įsitraukime į savanorystės ar kitokias visuomenines veiklas. Kai jausimės reikalingi kitiems žmonėms, kai vakare jusime nedidelį nuovargį, bet žinosime, kad rytoj vėl kas nors laukia, joks oras depresinės nuotaikos nesukels.
Dar vienas būdas, linkusiems viską planuoti ir vertinti: vakarais pergalvokite visus dienos įvykius, susitikimus ir įvardykite, net užsirašykite malonumą suteikusias situacijas, ką šiandien sėkmingai įvykdėte, ką šiandien pavyko padaryti. Pasidžiaukite tuo.
Paskutiniu metu populiarėja įvairiausios meditacijos, kvėpavimo praktikos, meno terapijos, kaip dailės, muzikos, biblioterapija, kt. Jos padeda žmogui rasti mėgstamą veiklą, nuraminti protą, emocijas ir geriau jaustis. Bendraminčių būrelyje smagu leisti laiką, atrandama savyje naujų kūrybinių jėgų, didėja pasitikėjimas savimi, atstatoma vidinė harmonija.
Sergančiam reikia pagalbos
Vis dėlto kartais įkyrios blogos mintys gali būti depresijos, klastingos ligos simptomai, kurie išnyksta tik gydant. Daug depresijos atvejų lieka nežinomų ir neatpažintų, nes žmonės dažnai galvoja, kad dėl slogios nuotaikos jiems nereikia kreiptis į gydytoją, ir ima užsiiminėti savigyda. „Pasikalbėkite apie savo sveikatos būklę su šeimos gydytoju.
Apsilankykite pas psichologą, kuris padės geriau suvokti save, savo liūdesio, nerimo ir baimių šaltinius, vidinius konfliktus, – pataria D. Grakauskaitė-Šličienė. – Specialistas rekomenduos jums tinkamą terapijos būdą, gal pasiūlys lankyti sergančiųjų depresija paramos grupę. Turime suprasti, kad depresija – tokia pat sunki liga kaip diabetas, aukštas kraujo spaudimas ar kt. Diena po dienos ji veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Kartais pats sergantysis ir aplinkiniai depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei, charakterio silpnumui. Artimieji ragina „suimti save į rankas“. Tačiau kai žmogus rimtai serga, jam reikalinga specialistų pagalba, o ne priekaištai.“
Diagnozuoti gali tik specialistas
Žmonėms, kurių šeimoje buvo depresijos atvejų, pavojus susirgti depresija yra didesnis. Depresija gali atsirasti ilgai sergant lėtinėmis ligomis, pvz. išsėtine skleroze, onkologinėmis ligomis ir kt. Depresija dažnesnė hormonų persitvarkymo periodais (paauglystė, nėštumas, gimdymas ar menopauzė). Ją gali sukelti socialiniai faktoriai arba staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas, pavyzdžiui, išėjimas į pensiją, darbo praradimas, emigracija, kt.
„Depresija yra liga, kuri diagnozuojama, remiantis konkrečiais diagnostikos kriterijais, apimančiais nuotaikos, elgesio, mąstymo sferas, Diagnozuojant šią ligą, vertinami žmogaus nusiskundimai, atsižvelgiant į jų kiekį, sunkumą, trukmę, – laikraščiui teigė psichologijos daktarė psichoterapeutė Viktorija Vaišvilaitė. – Tarptautinėje ligų klasifikacijoje, kuria remiantis koduojamos ligos ir Lietuvoje, tokios diagnozės, kaip rudeninė depresija, nėra. Yra lengva, vidutinio sunkumo, sunki, pasikartojanti depresija, bet ne rudeninė. Taigi, kai kalbame apie „rudeninę depresiją“, šį terminą naudojame jau ne griežtai medicinine, o kita – buitine ar poetine – prasme.“
Tiesa, kad depresijos simptomai dažnai paaštrėja rudenį ar pavasarį ir būtų galima kalbėti apie to priežastis. Tiesa, kad žmogus susirgti depresija gali pavasarį, žiemą, taip pat ir rudenį. Tiesa, kad rudenį linkstame į melancholiją, dažniau užplūsta liūdesys ir jaučiame mažiau energijos, nei pavasarį, bet ne visada tai yra klinikinė depresija.
„Ligą gali ir turi diagnozuoti specialistas. Geriausiu atveju – psichikos sveikatos specialistas, kuris skiria tinkamą gydymą: medikamentus, psichoterapiją arba abiejų derinį“, – tvirtina dr. V. Vaišvilaitė.
D. Grakauskaitė-Šličytė: „Ieškokime sau malonios veiklos.“
Asmeninio archyvo nuotr.
Dr. V. Vaišvilaitė: „ Ligą gali ir turi diagnozuoti specialistas.“ (nukirpti, kad kortelė nesimatytų)
Asmeninio archyvo nuotr.
Rudeninės nuotaika.
Autorės nuotr.
