Šiauliuose vyko pristatymas-diskusija „Ateitis – žalieji miesto sodai“. Renginio metu pristatyta geroji pasaulio praktika, naujausios žaliosios architektūros tendencijos ir pavyzdžiai, žaliųjų erdvių įtakos sveikatai tyrimai.
Gamta – geriausias vaistas
Asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Peldavičiūtė kalbėjo, kad remiantis naujausiais tyrimais, Lietuva atsiduria tarp nesveikiausių pasaulio šalių. Lietuviai dažnai serga psichikos, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, juos kankina astma ir įvairios alergijos. Be to, mūsų šalies gyventojai mažai juda, negali pasigirti stipria imunine sistema.
M. Peldavičiūtės teigimu, moksliškai įrodyta, kad geriausias vaistas nuo šių ligų yra medžių, miško, parkų terapija, kitaip – lankymasis žaliosiose erdvėse: „Įvairių tyrimų duomenimis, žmonės, gyvenantys arčiau gamtos, vėlesniame amžiuje yra daug sveikesni.“
Anot jos, žaliosios erdvės turi įtakos ne tik mūsų smegenų veiklai, imuninei sistemai, bet ir mirtingumui. Paskaičiuota, kad gyvenant atokiau nuo žaliųjų erdvių, mirtingumas padidėja 8 proc., todėl žmonėms rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti gamtoje.
Augalai atsodinami atsainiai
Kraštovaizdžio dizainerė Austė Juozapaitytė atkreipė dėmesį, kad žaliosios erdvės turi įtakos ne tik žmonių savijautai, bet ir klimato kaitai. Kaip žinia, plati lapija gali apsaugoti nuo karščio bangų, padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos, per didelio triukšmo. Tai žinodamos kai kurios pasaulio šalys intensyviai investuoja į žaliųjų erdvių plėtimą miestuose, kuria žaliųjų regionų planavimo strategijas, kad žmonės kvėpuotų ne tokiu užterštu oru, o įvairios vabzdžių rūšys galėtų laisvai migruoti tarp skirtingų žaliųjų erdvių.
Deja, bet Šiauliuose tam skiriama per mažai dėmesio. Priešingai – vykdant viešųjų erdvių pertvarkymus, net ir sveiki medžiai yra kertami. Puikus to pavyzdys – Tilžės gatvė, kur didžiuosius medžius pakeitė jauni medeliai.
Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis apgailestavo, kad medžiai kartais visai be reikalo kertami ne tik Šiauliuose: „Lietuvos miestuose vyksta daug kirtimų, daug želdinimo. Kaip rodo pastarųjų metų sodinimai, medžiai dažniausiai būna atsodinami atsainiai, nenumanant augalo poreikių. Augalų sveikata būna labai prasta, nedirba nei drėkinimo sistema, nei tręšimo sistema, augalai skursta.“
Didelės problemos neįžvelgia
Ar augalai skursta ir mūsų mieste? Šiaulių miesto mero pavaduotojas Egidijus Elijošius nepanoro su tuo sutikti: „Kai matome, kad augalas serga, nepuolame jo naikinti, mėginame jį gydyti, bet jeigu matome, kad augalas perneša ligas kituose plotuose, jau tada yra priimami visai kiti sprendimai.“
Anot jo, mes gyvename pakankamai žaliame mieste, tereikia stengtis neprarasti to statuso ir susitvarkyti savo parkus.
Architektas Vytenis Rudokas kalbėjo, kad medžių kirtimo atžvilgiu vienareikšmiško sprendimo tiesiog ir negali būti, nes viskas tarpusavyje yra labai susiję. Be to, patys žmonės nerodo didelio noro turėti kuo daugiau žaliųjų erdvių, nes jeigu norėtų, patys burtųsi į talkas ir jas kurtų. Kitaip tariant, norėdami ką nors pakeisti, pirmiausia turėtumėme pradėti mąstyti kitaip.
„Jeigu aš statau namą ir noriu šiai dienai gražių grindų, nuvažiuoju į saloną ir peržiūriu pasiūlymus. Ten yra gaminių iš viso pasaulio medienos ir vienas iš jų – lietuviškas. Jeigu aš esu to mąstymo, turiu rinktis tik lietuvišką, kuris auga Šiauliuose ir yra gaminamas čia, nes tai yra poveikis aplinkai. Jeigu turėdamas pinigų užsisakau medieną iš Amazonės miškų, galbūt ir pasipuikuosiu prieš kitus, bet kol atplauks ta mediena, čia bus nuostolis aplinkai, o ne tas nupjautas medis“, – sakė V. Rudokas.
