Sparčiai besivystančios technologijos, o kartu su jomis į priekį besiveržianti visuomenė verčia keistis ir darbo rinką. Atsiranda vis daugiau naujų ir įdomiai skambančių profesijų. Nepaisant to, mokiniai mieliau renkasi įprastus socialinius mokslus, o paskui vis tiek dirba ne pagal įgytą specialybę arba lieka bedarbiais.

Prioritetą teikia socialiniams mokslams
Profesinė evoliucijos kompanija „CV-Online“ vykdė moksleivių apklausą, kurios metu siekė išsiaiškinti, kokioms studijų kryptims moksleiviai teikia prioritetą ir kokios priežastys lemia tokį jų pasirinkimą. Daugiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusių moksleivių planuoja rinktis socialinius mokslus, 20 proc. – biomedicinos mokslus. Trečia pagal populiarumą studijų kryptis – technologijų mokslai, o fiziniai ir humanitariniai mokslai sulaukė panašaus moksleivių dėmesio – po 13 proc.

Socialiniai mokslai pirmauja visose moksleivių amžiaus grupėse (nuo 15 iki 19 metų). Mažiausiai populiarūs – žemės ūkio mokslai.

53 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad vis dar renkasi tarp kelių studijų krypčių, o 15 proc. respondentų tiksliai žino, kur ir ką nori studijuoti. Įdomiausia, kad didžioji dalis abejojančių, ką studijuoti, renkasi tarp socialinių arba humanitarinių ir technologijų mokslų. Tarp tiksliai žinančių, ką nori studijuoti, 38 proc. pasirinko socialinius mokslus, 24 proc. – technologijų mokslus, 19 proc. – biomedicinos mokslus.

Devyniolikmečiai prioritetą teikia socialiniams mokslams (46 proc.), technologijų mokslus renkasi 20 proc., po 13 proc. atitenka fiziniams ir biomedicinos mokslams , o 17 proc. vis dar nežino, ką studijuos.

Išsilavinimo ketina siekti universitete
Tarp aštuoniolikmečių yra dar daugiau abejojančių (22 proc.), kokią studijų kryptį pasirinkti, socialiniai mokslai vėl pirmauja pagal pasirinkimą (42 proc.), šiek tiek daugiau nei devyniolikmečiai yra planuojančių rinktis biomedicinos mokslus (19 proc.), tačiau mažiau ketinančių studijuoti technologijos mokslus – 15 proc.

Tarp jaunesnių nei 18 metų moksleivių yra mažiau besirenkančių socialinius mokslus (iki 31 proc.).

Net 35 proc. respondentų būsimas studijas renkasi pagal tai, kokie mokslai jiems patinka ir juos domina, 18 proc. – nes turi gabumų šiems mokslams, 12 proc. – moksleivių tai yra svajonių mokslai, 12 proc. – tikisi, kad įgis perspektyvią specialybę, 11 proc. – nes žino, kokį darbą galės dirbti baigę šiuos mokslus.

Apklausos duomenimis, moksleiviams renkantis studijų kryptį ne itin svarbu, kokias studijas renkasi jų draugai, ko nori jų tėvai, ar ką jiems rekomenduoja kiti žmonės. Ar tai prestižiniai mokslai, ar rinkoje yra didelis šių specialistų poreikis ir ar bus galima lengvai gauti darbą baigus šiuos mokslus rūpi vos 3 proc. respondentų.

Net 73 proc. apklausos dalyvių aukštojo išsilavinimo ketina siekti universitete, 22 proc. – kolegijoje ir tik 5 proc. planuoja mokytis profesinėje mokykloje. 80 proc. moksleivių planuoja studijuoti Lietuvoje.

Renkasi tai, kas labiausiai patinka
Darbo rinkos ekspertė Rita Karavaitienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad tokie moksleivių pasirinkimai yra švietimo sistemos atspindys. Jau devintoje klasėje mokiniai raginami pasirinkti tam tikrą sritį ar bent kryptį savo karjeros vystymo link. Tik jiems nepaaiškinama, kokių profesijų esama, kokius darbus jie galėtų dirbti arba kokių darbų apskritai yra.

Jaunuoliai į darbo rinką žvelgia pernelyg siauriai. Pavyzdžiui, jie galbūt visai norėtų studijuoti fiziką, bet neturi žalio supratimo, kokie darbai slepiasi po šiuo dalyku, todėl ir eina jų supratimu, paprasčiausiu keliu.

„Mokiniai renkasi tai, kas jiems atrodo lengviausia. Jeigu sekasi lietuvių kalba, nusprendžia studijuoti filologiją, jeigu sekasi matematika, renkasi matematikos studijas. Mokiniai studijų kryptį renkasi pagal tai, kas jiems patinka, o paskui gaunasi taip, kad darbo rinka būna perpildyta specialistais, kurių verslui nelabai reikia“, – sako R. Karavaitienė.

Ne visada laimi ir tie, kurie specialybę renkasi pagal tėvų patarimus. Kaip sako pašnekovė, atsižvelgti į tėvų ar kito žmogaus nuomonę galima, tačiau galutinį sprendimą vis tiek turi priimti pats jaunas žmogus.

„Paprastai tėvai savo atžaloms siūlo rinktis medicinos ar teisės studijas. Jeigu tėvai dirba advokatais ar kažkokioje teisėsaugos institucijoje, tai vaikai labiau būna nukreipiami į tą pačią sritį. Nepaisant to, apklausos metu mes išsiaiškinome, kad moksleiviai vis tiek labiau kreipia dėmesį ne į tai, ką sako tėvai, o į tai, kas jiems labiausiai patinka“, – teigia darbo rinkos ekspertė.

Anot jos, darbo paieškose dažniausiai pasiseka nebijantiems derinti kelias studijų kryptis. Žmonės, kurie, pavyzdžiui, įgyja technologijų bakalaurą, o vėliau – vadybos magistrantūrą, praplečia savo akiratį, tampa universalesni, galbūt per tuos mokslus net atranda savo tikrąjį pašaukimą ir žinoma, nuo to tik išlošia.

Taip pat yra nemažai tokių, kurie baigę universitetą, po to mokosi profesinio rengimo centre, tai yra gerai, nes kažkokios srities, konkretaus amato išmanymas tikrai praverčia darbe. Juk viena yra turėti teorinių žinių ir visai kas kita turėti praktinių įgūdžių. Ne ką blogesnis ir kitas variantas. Galima pirmiausia mokytis profesinio rengimo centre, o įsitikinus, kad pasirinkta sritis patinka ir tinka, vėliau žinias gilinti aukštojoje mokykloje.

Darbo rinkos ekspertės teigimu, šiuo metu daugiausiai darbo pasiūlymų sulaukia šių sričių specialistai: informacinių technologijų, klientų aptarnavimo/paslaugų, pardavimų, gamybos / pramonės, finansų / apskaitos, organizavimo / valdymo, inžinerijos, prekybos / pirkimų / tiekimo, transporto / logistikos, bankų / draudimo.

Ateityje darbdaviai ir toliau labiausiai ieškos darbuotojų, išmanančių technologijas: statybų, transporto, IT, maisto gamybos ir t. t.

Kviečia apsilankyti pramonės įmonėse
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas patikina, kad pramonei paskutiniu metu labai trūksta ne tik IT srities specialistų – programuotojų, bet ir technologų inžinierių, gamybos kvalifikuotų darbininkų (baldų pramonėje, tekstilėje, metalų apdirbimo pramonėje) ir specialistų (pavyzdžiui, remontininkų, mechanikų, šaltkalvių, suvirintojų).

Aukštosios mokyklos išleidžia daug absolventų, bet jiems trūksta kompetencijos, todėl darbdaviai yra pasiryžę net apmokyti reikiamos patirties neįgijusius asmenis, kad tik būtų kam dirbti.

„Kiekviena įmonė turi savo specifiką, ir mes nesitikime, kad universitetai parengs tą specifiką išmanančių specialistų, todėl patys savo įmonėse diegiame specialistų rengimo sistemas“, – pasakoja A. Stulpinas.

Jis sako nesuprantantis, kodėl jauni žmonės nenori dirbti pramonės įmonėse, todėl kviečia mokinius dažniau jose apsilankyti: „Siūlau pasivaikščioti, apsižvalgyti po mūsų įmones ir patiems įsitikinti, kad čia viskas kitaip nei buvo prieš kelis dešimtmečius. Paprastai žmonės po apsilankymo labai pakeičia savo nuomonę.“

Anot asociacijos prezidento, pramonės įmonės mato pasaulinius iššūkius, žino, kad be skaitmeninimo, be platformos „Pramonė 4.0“, taptų nekonkurencingos. Todėl galvoja, kas technologijų lygmeniu laukia už 10-30 metų, kad tikrai spėtų į didėjančiu greičiu dundantį traukinį. Tačiau tai nereiškia, jog dėl to ateityje visi darbuotojai bus pakeisti robotais.

„Netiesa, kad dėl vykstančios robotizacijos žmonės neteks darbo. Žmonių pramonei visada reikės, – teigia A. Stulpinas bei priduria, jog čia jų laukia ir konkurencingas atlyginimas: Jeigu žmogaus akys dega, jis nori dirbti, tai tikrai ir užsidirbs.“