Kiekvieni rinkimai tampa iššūkiu ne tik politikams. Ne mažesniu iššūkiu tai tampa ir verslui, nes pramonei reikia stabilumo, kompetentingų specialistų ir politikų. Mokslo ir verslo, mokslo ir pramonės bendradarbiavimas taip pat aktualus klausimas Šiauliuose. Ką dėl to pasiruošę padaryti kandidatai į miesto merus?

Pasidengė strateginio mąstymo skraiste
Šiaulių universiteto bibliotekoje vykusioje diskusijoje-debatuose „Šiauliai – pramonės ir universitetinis miestas? 2019–2022 m. perspektyva“, kandidatai į merus ir jų atstovai kaip tik ir bandė atsakyti į šį klausimą.

Artūras Visockas (visuomeninis rinkimų komitetas Artūro Visocko sąrašas „Dirbame miestui“) kalbėjo, kad Šiauliai yra atsakingi už visą Šiaurės Lietuvą. Jeigu Šiaulių „švieselė“ užges, didės vidinė migracija ir procesai taps nebevaldomi: „Todėl ir svarbu strategiškai mąstyti ne tik metus, penkerius, o dvidešimt metų į priekį. Tai atsakingas momentas visose srityse, įskaitant ir švietimo sritį.“

Vida Pociuvienė (visuomeninis rinkimų komitetas „ŠNVOK – čia ir dabar!“) atsakydama į klausimą pacitavo Zenono Eimučio Sabalio žodžius: „Kad Šiauliai taptų kultūros centru, pirmiausia turi būti gera kultūros koncertinė salė, kurioje vyktų koncertai, pritraukiantys žmones iš visos apskrities.“ O tam, kad vyktų efektyvesnis bendradarbiavimas tarp mokslo, verslo, vietinės valdžios, anot jos, universitetui reikėtų išsigryninti, kokių specialistų reikia ir būtent tuos specialistus ruošti Šiaulių apskričiai.

Laisvūnas Neimanas (LCP) sakė, kad viskas prasideda nuo to, kaip mes gyvename. Deja, Šiaulių apskrityje verslo nuotaikos itin pesimistiškos. Todėl jo nuomone, reikia imtis atitinkamų veiksmų: „Nepaleisti universiteto. Vieną kartą ateiti į Šiaulių regiono plėtros tarybą ir paklausti visų merų, ar jiems tikrai reikia specialistų.“

Kandidato į merus Marijaus Veličkos (DP) deleguota atstovė Danguolė Martinkienė priminė priežastis, kodėl verslo nuotaikos tokios pesimistinės ir patikino, esą situaciją galima pakeisti: „Mes norime, kad Šiauliuose mažėtų našta verslui. Būtų mažinami mokesčiai.“

Tikino pamiršiantys baudimo funkciją
Aurimas Žvinys (LVŽS) kalbėjo, kad tam, jog Šiauliuose žmogus jaustųsi saugus, sveikas, orus, turėtų darbą, būtų visavertis miesto šeimininkas ir kūrėjas, reikėtų orientuotis į penkis dėmenis: „Tai ekologija-sveikata, švietimas, kultūra, efektyvus miesto valdymas, ekonomika.“

Gintautas Sitnikas (LSDP) teigė, kad jau šiandien gerina pramonės ir kultūrinį gyvenimą: „Tai darau laikinai eidamas Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pareigas.“ Pripažino, kad pramonei reikia darbuotojų, geresnės infrastruktūros, o žmonėms – vietų, kuriose galėtų ilsėtis po darbo.

Jonas Bartkus (TS-LKD) akcentavo, kad į Šiaulius stengiasi žiūrėti per pozityvią prizmę: „Miesto biudžetas didėja, jis subalansuotas, pinigų atrodo viskam užtenka. Dėl Šiaulių regiono centro niekas su mumis nesivaržo, nes kas dar juo galėtų būti. Matau didelių galimybių ir dėl universiteto. Mums tereikia, kad atsispyrę nuo tų galimybių, judėtumėme pirmyn.“

Valerijaus Simulik (visuomeninis rinkimų komitetas „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“) atstovo Andriaus Mazuronio nuomone, miestietis jaučiasi laimingas tada, kai turi išsilavinimą, darbą ir gauna orų atlyginimą: „Svarbiausia pakeisti filosofiją ir kuriam laikui pamiršti baudimo bei kontrolės funkcijas. Prisiminti pagalbos, paramos, konsultavimo ir bendro darbo kartu su verslu funkcijas.“

Aurimo Lanko (LR liberalų sąjūdis) atstovas Vaidas Bacys kalbėjo, kad Šiaulių miestas turėtų tapti subjektu, o ne objektu, kurį kažkas veikia: „Kad mums kažkas kažkur kažkada padės – mažai tikėtina, todėl turėtumėme tapti įtraukiu, demokratiniu ir kryptingai veikiančiu miestu.“

Dauguma nemažintų NT mokesčio
Po pirmosios diskusijos-debatų dalies, pasisakyti buvo leista renginyje dalyvavusiems šiauliečiams. Štai vienas iš jų panoro sužinoti, ar kandidatai į merus sutiktų sumažinti nekilnojamojo turto mokestį.

Vienas iš pirmųjų suskubo atsakyti Aurimas Žvinys: „Tai diskutuotinas klausimas ir labai galimas dalykas, kad jį galima palaikyti“.

Jonas Bartkus negalėjo tiksliai pasakyti, ar tam pritartų: „Turto mokesčio klausimas yra daugiabriaunis. Paprastai jis svarstomas viso biudžeto kontekste ir tikrai nėra vienareikšmis.“

Andriaus Mazuronio teigimu, kategoriško atsakymo į šį klausimą nėra: „Blogiausia, ką mes darome, tai išimame vieną mokestį iš konteksto ir šnekame apie jo didinimą arba mažinimą, nematydami visos aplinkos. Tam, kad galėtume mokesčius didinti arba mažinti, pirmiausia reikia labai aiškią studiją turėti, lyginti, analizuoti.“

Gintautas Sitnikas buvo labiau linkęs mokesčio mažinimui nepritarti: „NT mokesčio sumažinimas verslo aplinkai didelės įtakos nesudarytų, bet biudžete atsirastų minusas, jį reikėtų kažkuo kompensuoti.“

Vida Pociuvienė pasisakė prieš mokesčio mažinimą: „Jeigu aš būčiau Taryboje, NT mokesčio tikrai nemažinčiau, nes tai pramonininkams neturi jokios įtakos, bet tai yra mokesčiai į biudžetą, kuriuos galima efektyviai panaudoti kitur.“

Danguolės Martinkienės nuomone, pirmiausia reikia mokesčius diferencijuoti.

Vaidas Bacys replikavo, kad norint išvengti problemų, prieš priimant galutinį sprendimą, reikia sudaryti darbo grupę ir viską gerai apsvarstyti.

Pasisakė ne tik už technologijos mokslus
Šiauliečiai panoro išgirsti ir kandidatų į merus nuomonę apie kvalifikuotų darbuotojų stygių. Klausė, ką jie darytų, jeigu Šiauliuose niekas nebenorėtų studentams dėstyti technologijos mokslų.

Aurimas Žvinys patikino, kad situacija jam yra žinoma: „Mąstome šiek tiek daryti įtaką Seimo nariams ir bandyti technologijos mokslus sugrąžinti į Šiaulius.“

Vaidas Bacys atkreipė dėmesį, kad švietimas tarnauja ne vien pramonei: „Jeigu mes pamiršime, kad dar yra humanitariniai ir kiti dalykai, mes kaip miestas labai daug ką prarasime.“

Jonas Bartkus sakė, kad jeigu studentai nesirenka inžinerinių dalykų, reiškia, jog kažkoks darbas nepadarytas mokykloje ar net darželyje: „Niekas nepasirūpina, kad mokytojai būtų parengti mokyti vaikus technologinių dalykų. Mums reikėtų pradėti rūpintis sistema, kuri orientuotų studentus į tas technologines specialybes.“

Vida Pociuvienė sakė, kad situacija pasikeistų, jeigu universitetas, kolegija efektyviau bendradarbiautų su pramone, smulkiuoju verslu: „Šiandien labai trūksta statybos inžinierių, vėdinimo specialistų ir kitų konkrečių sričių specialistų, kurie galėtų dirbti mieste. Tai juos ir reikėtų ruošti.“

Prisiminė pagyrų ir komplimentų naudą
Taip pat šiauliečiai klausė, ką kandidatai į merus darytų su menamu menų inkubatoriumi ir visa „Elnio“ teritorija.

Aurimas Žvinys sakė, kad „Elnio“ teritorijoje esantys pastatai turėtų vienaip ar kitaip pasitarnauti kultūriniam gyvenimui: „Išnaudojus menininkus, vietos meno kūrėjus, kultūros darbuotojus, ten tikrai galima padaryti visai nemažą kultūrinę oazę.“

Laisvūnas Neimanas pajuokavo, kad į klausimą apie menų inkubatorių turėtų atsakyti buvęs Šiaulių meras Justinas Sartauskas: „Justinas Sartauskas pirko, tai tegu jis paaiškina, kam pirko.“

Gintautas Sitnikas paaiškino, kad tikrai ne Justinas Sartauskas tą pastatą pirko, tačiau sutiko, kad už nedideles lėšas buvo galima įgyvendinti šį projektą: „Šios dienos situacija tokia, kad yra teisminiai ginčai, o kaip jie baigsis – neaišku. Jeigu būtų įmanoma, tikrai pritarčiau, kad ši teritorija būtų sutvarkyta.“

Jonas Bartkus tiesiai šviesiai rėžė, kad menų inkubatoriaus jau niekas neatgaivins: „Antrą kartą ES ar kiti fondai mums pinigų, matyt, neduos. Nors idėja iš tiesų buvo labai gera.“

Vaidas Bacys sakė, kad svarbiausia į viską žiūrėti kompleksiškai: „Konversijos reikia siekti visoje „Elnio“ teritorijoje, nes atskiro pastato tikrai neapsimoka gaivinti.“

Pasigirdus visiems atsakymams į šiauliečiams rūpimus klausimus, kandidatai į merus buvo išprovokuoti pasakyti ką nors gražaus savo konkurentams. Komplimentų vienas kitam jie tikrai negailėjo.