Ar bus paminklas Tautos laisvei Prisikėlimo aikštėje, Šiauliuose? Tad visi, kam aktualu, koks paminklas bus pastatytas, yra kviečiami į susitikimus-diskusijas, kur bus apibrėžta Tautos laisvės sąvoka, ką ji reiškia kiekvienam iš mūsų, kuo turi vadovautis paminklo kūrėjai, kad pateisintų šiauliečių, ir ne tik jų, lūkesčius. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje įvyko dar vienas toks susitikimas-diskusija, kurioje profesorius Algis Vyšniūnas pristatė įpaminklinimo tradicijas bei tendencijas. Profesorius supažindino ne tik su Lietuvos pavyzdžiais, bet ir pasauliniais, juos lygino, siūlė, kas būtų geriau, ir ko nerekomenduotų daryti.

Paminklas apima laisvės kovotojų temą
Profesorius A. Vyšniūnas priminė, jog Šiauliuose prieš 20 metų iškėlus idėją statyti paminklą, buvo formuluojama, kad bus įprasminamas Prisikėlimo apygardos partizanų atminimas. Po to formuluota, jog paminklas statomas Tautos laisvei ir nepriklausomybei. Dabar turime tik tautos laisvei. Tai įrodytų Vilniaus miesto pavyzdys, kai dėl neįvardyto konkretaus pavadinimo, prasidėjo ne meninė, ne urbanistinė, ne miesto erdvių tvarkymo problema, o turinio problema. Profesorius A. Vyšniūnas ir kelia klausimą, tada apie kokią laisvę mes kalbame.

„Vizualiuose menuose laisvės tema atsirado tik Paryžiaus komunos laikais. Prancūzų dailininko Eženo Delakrua paveikslo „Laisvė barikadose“ motyvas buvo panaudotas tiek Berlyne, tiek Bastilijos aikštei Paryžiuje, pergalės deivei Nikei. Laisvės statula Niujorke yra prancūzų dovana JAV, o Juozo Zikaro „Laisvės“ skulptūra yra semantiškai susijusi ir su vėliava, ir su pergalės deive Nike, bet yra skirta labai konkrečiai datai – Vasario 16-osios dešimtmečiui. Visą laiką laisvė buvo siejama su laisvės kovotojais, kovojimu, su pergale. Net ir prieš 20 metų, kai pradėjo kalbėti apie paminklą Tautos laisvei, visi puikiai suprato, kad tokia tema apima laisvės kovotojus, nepriklausomybės kovų dalyvius. Tik paskutinį dešimtmetį viskas pasikeitė, kai Lukiškių aikštės laisvės turinys buvo „išplautas“, prasidėjo liberalizmas be ribų, kažkokio individo individuali laisvės samprata“, – pasakojo profesorius.

Ar paminklas Tautos laisvei – tik menininko saviraiška?
Profesorius A. Vyšniūnas teigė, jog jei statome paminklą Tautos laisvei, tai koks bus jo turinys, ir ar  laisvė yra jos pagrindinis objektas. Negerai sakyti, kad tai yra tik individo individuali samprata.

„Jei kalbame valstybiniu požiūriu, tai tikrai yra laisvės kovotojai, politiniai kaliniai, disidentai. Tačiau laisvė gali sietis ir su politika, ir su ekonomika. Laisvas žmogus gali būti ir dvasinė būsena, bet tada galima paminklą pastatyti ir blogai nuotaikai, ir depresijai. Labai populiari tema: darau ką noriu, bet kažkam dedikuoju. Kartais būna pretekstas papulti į konkursą, kai iš savo dirbtuvių nori atvežti šlamštą. Pavyzdžiui, Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“ ėjo per kelis konkursus net skirtingais pavadinimais. 10 metų visur eksponavo ir vieną kartą ėmė ir laimėjo. Kyla klausimas, o koks tautos laisvės turinys yra Šiauliuose? Dažnai menininkų diskusijos apie tai nueina į buitinę būseną. Pavyzdžiui, sausio 13-ąją tąsomos neužmirštuolės yra ne kas kita, o Alzheimerio draugijos oficialus simbolis. Čia yra aiškus nesusipratimas. O mes kalbame apie paminklą, kuris yra miesto erdvinis formantas, miesto akcentas visiems laikams. Ar numatomame paminkle Šiauliuose bus rezistencijos turinys, ar aikštės formantas yra padarytas pagal tam tikras žaidimo taisykles, ar tai tėra tik menininko saviraiška“, – tokius klausimus susitikime kėlė A. Vyšniūnas.

„Nėra blogų temų, yra tik blogi atlikėjai“
Profesorius kalbėdamas apie pastatytus paminklus Šiaulių mieste sukritikuoja kai kuriuos dizainerio Viliaus Purono darbus. Pavyzdžiui, dizainerio V. Purono pasiūlytą „Šaulį“ sulyginus su Stanislovo Kuzmos auksiniu „Šauliu“ kelia šypseną. Anot profesoriaus A. Vyšniūno, skiriasi autorių meistriškumas, tačiau profesorius papasakoja, kad pats dizaineris V. Puronas jau žinojo, kad Šiauliai pasirinks ir turės S. Kuzmą. Taip pat Šiauliuose pastatytame meniniame akcente „Penzeliukas“, anot profesoriaus, nejaučiama pagarba dailininkui Gerardui  Bagdonavičiui. Šis darbas skirtas jo pravardei, o ne jo asmenybei. Profesorius A. Vyšniūnas teigia, kad tai yra momentas, kai nebesilaikome ribų.

„Grįžkime į žanrus ir nebebus meninių ginčų. Tai ir yra problema, nes ar monumentali skulptūra, ar meninė akcija, ar šventinis performansas – viskas sumesta į vieną, triukšmas ir muzika yra ne tas pats. Pavyzdžiui, 1988 m. vyko konkursas Vilniaus miesto įkūrimo tema, kurį vėl kažkodėl pavadino Gediminui. Nors reali tema buvo Vilniaus miesto įkūrimui. Šiauliuose prieš 20 metų tam pačiam Prisikėlimo apygardos partizanų atminimui skirtame paminkle išnyksta figūrinės skulptūros traktuotės. Jau tada S. Kuzma kalbėjo, kad galima lipdyti klasikinį arklį ir gausime rusišką ampyrą, neaišku ką. Kas ir atsitiko su dabartiniu, kuris neva yra „Vytis“ Kaune, o iš tikrųjų „Laisvės karys“. S. Kuzma jau tada sakė, kad galėtų nulipdyti bet ką, pakonkuruotų ir su Mikelandželu Buonaročiu, tačiau tai neparodo jo didybės manijos. Jis techniškai tai įrodė per „Šaulį“. Mano manymu, jis yra tikras meistras. Kai kalbame apie paminklą tautos laisvei ar kovotojams, jei atitinka temą, stilistiką, svarbu, kad būtų mintis, idėja, meistriškumas. Svarbiausia ilgalaikė medžiaga, o ne kažkokia trumpalaikė meninė akcija. Nėra blogų temų, yra tik blogi atlikėjai. Šiauliuose yra ir gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Algirdui Juliui Greimui pastatyta skulptūra tikrai puikiai atliktas darbas“, – pasakojo A. Vyšniūnas.

Šiauliai – pavyzdys kitiems miestams
Profesorius susitikimo metu labai aiškiai pabrėžė, jog Šiauliai –  tik miestas, o paminklas, kuris gali būti mieste ar už jo, yra visiškai skirtingi dalykai. Miesto aikštė, anot profesoriaus, nėra viešoji erdvė, kaip daugeliui atrodo. Anot profesoriaus A. Vyšniūno, viešoji erdvė yra internetas, o miesto aikštė – urbanistinė erdvė, kuri kuriama pagal atitinkamas urbanistikos taisykles.

„Šiauliuose turime pakankamai artikuliuotą erdvinę sistemą, čia yra miestas, jo urbanistinė struktūra, ne vieša erdvė, ne skverai, ne parkas, ne gamta. Tautos laisvė buvo siejama ir su upeliu, ir su suoliuku, angelu. Tai buvo parko vaizdas, o ne skvero, visiškas žanrų  pametimas. Šiauliai dabar turi beveik galutinį rezultatą, nors kiti miestai nuirklavo ne aišku kur. Nors ir baru, Šiauliai turi visai neblogą rezultatą. Nė vienas miestas nepagrindė erdvinio formavimo naujomis sąlygomis, o Šiaulių aikštėje viskas sudėliota – aikštės ašis, paminklo vieta ir dydis. Paminklas turi atsakyti į temą ir turi būti labai aukšta meninė kokybė. Siūlau, jog reikėtų priimti žaidimo taisykles, kurios yra tiksliai suformuluotos aikštės rekonstrukcijos projekte. Taip pat tiksliai apibrėžkite pavadinimą arba tiesiai šviesiai pasakykite, jog tai yra paminklas ne rezistencijai, reikalaukite monumentalaus dailės kūrinio, aukštos meninės kokybės ir ilgalaikės medžiagos“, – teigė profesorius A. Vyšniūnas.

P. Višinskio viešojoje bibliotekoje profesorius A. Vyšniūnas pristatydamas įpaminklinimo tradicijas bei tendencijas teigė, jog paminklas Tautos laisvei turi būti monumentalus dailės kūrinys, aukštos meninės kokybės ir ilgalaikės medžiagos.
Ramūno SNARSKIO nuotr.