Artėjant 2019 m. savivaldos rinkimams, kaip ir kaskart visi kandidatai dalija pažadus rinkėjams. Siekiant padėti apsispręsti, už ką balsuoti, nacionalinis politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ pakvietė šiauliečius į priešrinkiminius debatus, kuriuose kandidatai į merus diskutavo aktualiomis temomis, atsakė į rinkėjų klausimus.

Neapsieita be dramos
Šiemet Šiaulių miesto savivaldybėje rinktis reikės net iš 10 kandidatų. Praėjusią savaitę Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje vykusiuose debatuose dalyvavo 7 iš jų: Jonas Bartkus (TS-LKD), Laisvūnas Neimanas (LCP), Vida Pociuvienė (visuomeninis rinkimų komitetas „ŠNVOK – čia ir dabar!“), Gintautas Sitnikas (LSDP), Marijus Velička (DP), Artūras Visockas (visuomeninis rinkimų komitetas Artūro Visocko sąrašas „Dirbame miestui“), Aurimas Žvinys (LVŽS). Debatus moderavo viešojo kalbėjimo ekspertas Igoris Vasiliauskas.

Debatuose be aštrios kritikos ir atsikirtimų neapsieita. Vieni beveik visų debatų metu buvo priversti gintis, o kiti – sėkmingai užėmė puolėjo poziciją. Matyt, to ir reikėjo tikėtis, nes politikoje paprastai neapsieinama be dramų.

Nepaisant to, vis tiek buvo įdomu sužinoti, dėl kokių priežasčių kandidatai į merus nusprendė dalyvauti rinkimuose. Atsakymų pasigirdo įvairių.

Tikisi kažką įrodyti  
Jonui Bartkui pasirodė, kad jo sukaupta patirtis ir žinios miesto valdyme tikrai nepamaišys: „Manau, kad žinau, ko reikia mūsų miestui, kokie iššūkiai mūsų laukia ir kaip juos įgyvendinti.“

Laisvūnas Neimanas teigė matąs kai kurių negerų dalykų ir tikino, esąs pajėgus juos išspręsti: „Pateikiu savo programą, pagal kurią realiai, saikingai, ramiai įvykdysiu tai, ko šiandien reikia miestui.“

Vida Pociuvienė gyrėsi, kad dalyvaudama visuomeninėje veikloje labai gerai pamatė, ko žmonėms reikia: „Pasukome politikos keliu, nes savivaldoje yra peštynės, nesusikalbėjimas, tarpusavio negirdėjimas ir visiškas nusigręžimas nuo paprasto žmogaus.“

Gintautas Sitnikas tikino norintis tik vieno: „Noriu, kad visiems būtų gera gyventi Šiauliuose“.

Aurimas Žvinys taip pat sakė svajojantis apie geresnį gyvenimą Šiauliuose: „Į šią galerą einu kurti miestą tokį, kuriame aš noriu gyventi, kuriame būtų gera gyventi mano vaikams, šeimai. Tikiu, kad mano ir daugelio žmonių interesai, pozicijos gerovės atžvilgiu sutampa.“

Marijus Velička teigė galintis Šiaulius paversti regionų centru: „Šiauliai šiandieną galėtų drąsiai stotis, kaip ketvirtas miestas Lietuvoje ir galbūt netgi, kaip regionų lyderis.“

Artūras Visockas viešai pripažino, kad nori toliau tęsti savo pradėtus darbus: „Yra padaryti tam tikri pagrindai ir pradėtus darbus būtina tęsti.“

Paleido kritikos strėles
Šiauliuose iš tiesų yra problemų, kurias būtina kuo skubiau spręsti. Mes nuolat kalbame, kad investiciniu požiūriu Šiauliai šiek tiek atsilieka, jog žmonės emigruoja iš miesto. Įdomu, ar kandidatai į merus tiki galintys išspręsti šias problemas ir kaip jie kurtų darbo vietas?

Visi kaip susitarę kalbėjo, kad darbo vietas kuria investicijos, o tam, jog investicijos ateitų į miestą, reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą.

„Politikų darbas – sukurti tokią mokestinę aplinką, kad investuotojas čia pasirinktų būti. Infrastruktūra yra regioninės plėtros tarybos klausimas arba struktūrinių Europos pinigų klausimas. Kvalifikuota darbo jėga yra švietimas, šiuo atveju universitetas ir kolegija. O tam, kad žmonės čia būtų, mokytųsi ir dirbtų, jiems reikia saugios, sveikos, ekologiškos aplinkos“, – savo strategijos planą atskleidė A. Žvinys.

A. Visockas suskubo pasigirti, kad šiuo atžvilgiu jau dabar einama tinkama linkme. Anot jo, Šiauliai per trejus metus yra sukūrę darbo vietų daugiausiai visoje Lietuvoje: „Nebereikia mums iš naujo išradinėti dviračio, reikia daryti tai, kas iš esmės jau yra įtvirtinta.“

M. Velička sutiko, kad viskas prasideda nuo investicijų. Taip pat jis nepraleido progos įgelti miesto merui: „Mes šiandien investicijas pritraukinėjom pakankamai pasyvia forma. Pats Šiaulių miestas, kaip miestas neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad tas investicijas pritrauktų.“

M. Veličką suskubo palaikyti ir L. Neimanas. Jis mero klausė, ar be vyr. architekto, vicemero, administracijos direktoriaus ir investicinės plėtros skyriaus miestas yra pajėgus pritraukti pakankamai investicijų. Teigė, kad Savivaldybė pati nekuria darbo vietų, ji gali tik sudaryti palankią aplinką joms kurtis.

J. Bartkus taip pat įkando merui, esą tiesa, kad dabartinė valdžia dėl investicijų stengiasi nepakankamai: „Mes sunaikinome regionų plėtros agentūrą. Neturime padalinio Savivaldybėje. Nelabai tuo užsiimame.“

G. Sitnikas atsakydamas į užduotą klausimą atkartojo tai, kas jau buvo išsakyta: „Tai teritorijų planavimas, investitoriams tinkama infrastruktūra, kvalifikuoti darbuotojai, atlyginimų didinimas.“

V. Pociuvienė atkartojo, kad darbo vietų nesukursi be investicijų: „Kad pritrauktume investicijų, mes norėtumėme įkurti viešąją įstaigą, organizaciją „Investuok Šiauliuose“, kuri miestą reklamuotų, kaip patrauklų.“

Debatų moderatoriui I. Vasiliauskui pasirodė, kad tokios idėjos realizavimas tik pareikalautų daugiau lėšų iš biudžeto: „Kai mes įkursime viešąją įstaigą, būkime atsargūs, kad tai nebūtų tik dar vienas pinigų srauto nusiurbimas iš biudžeto.“
Jis leido sau paironizuoti ir dėl kitų kandidatų išsakytų minčių: „Didžioji dalis kandidatų pasakė: chebra, darbo vietos priklausys nuo investicijų. Mano klausimas retorinis, o jeigu investicijų nebus?“

Virkavo dėl Šiaulių universiteto
Debatuose akcentuota ir tai, kad jaunimas yra Šiaulių ateitis. Tik bėda ta, kad jaunuoliai masiškai palieka miestą ir nenori čia dirbti. Kandidatų į merus klausta, ką reikėtų daryti, kad jaunimas liktų Šiauliuose.

L. Neimanas, užuot tiesiai atsakęs į klausimą, vėl įgėlė merui, esą šiandien tokio klausimo nekiltų, jeigu Savivaldybė būtų išsaugojusi Šiaulių universitetą: „Šitas universitetas galėtų tapti Šiaulių, kaip Klaipėdos universitetas tapo Klaipėdos. Tuomet jaunimas, baigęs šį universitetą, tikrai apsistotų mūsų mieste.“

J. Bartkus paprašė kandidatų nustoti virkauti dėl Šiaulių universiteto, nes dabar turime naują iššūkį ir galimybę – tai Vilniaus universitetą: „Reikia bendrauti su Vilniaus universitetu, ieškoti sąlyčių taškų, kad tai būtų atliepta į miesto lūkesčius.“

M. Velička su tuo sutiko: „Džiaugiuosi, kad Šiauliams pavyko išsaugoti aukštąją universitetinę įstaigą ir mes šiandien tapome Vilniaus universiteto Šiaulių fakultetu ar akademija. Tai yra gerai, nes prieš tai buvo svarstoma, kad apskritai Šiaulių universitetą reikėtų naikinti.“

V. Pociuvienė kalbėjo, kad niekas nenori gyventi pilkame mieste, todėl anot jos, šiuo atžvilgiu reikia kažką keisti: „Kad šitaip nebūtų, turėtų būti pagyvintas kultūrinis gyvenimas. Jaunas šeimas turėtų sulaikyti ne kraiteliai, o skiriamos piniginės lėšos, kad kiekviena šeima galėtų nuspręsti, ko joms labiau reikia.“

G. Sitnikas priminė, kad 2018 m. Šiaulių miesto savivaldybėje startavo studentų rėmimo programa, anot jo, tai puiki priemonė jaunimui išlaikyti: „Sudaroma keturšalė sutartis tarp mokymo įstaigos, studento, darbdavio ir Savivaldybės. Pagal šią programą kiekvienas studentas per metus remiamas 1 tūkst. eurų ir pagal ją turės atidirbti Šiauliuose trejus metus.“

Tuo tarpu A. Visockas ir vėl nepraleido progos pasigirti: „Yra daroma viskas, kad jauna šeima Šiauliuose galėtų gyventi, turėtų darbo vietas ir matytų tam tikrą perspektyvą.“

A. Žvinys bandė pasakyti kažką, apie ką dar nebuvo užsiminę kiti kandidatai: „Mes daug laiko skiriame kalbėdami apie ekonomiką, investicijas, kas yra labai svarbu, bet mes visiškai nekalbame apie dvasinius, kultūrinius dalykus, kurie miestui turi didžiulę pridėtinę vertę.“

Po dvi valandas trukusių debatų iš rinkėjų dar buvo galima išgirsti daug replikų ir kandžių klausimų. Jie domėjosi, kodėl Šiauliuose nebeliko viešosios pirties, kodėl žlugdomas smulkusis verslas ir pan. Matyt, tai yra geras ženklas, nes juk būtent rinkėjai atsakingi už tai, kokie asmenys atstovaus šiauliečių interesams.