Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sausio 22-ąją dėl gripo komplikacijų mirė pagyvenusi moteris. Tai pirmoji gripo auka Lietuvoje šį sezoną. Pasak Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Baranauskienės, garbaus amžiaus pacientei sausio 15 d. buvo nustatyta gripo ir plaučių uždegimo diagnozė. Manoma, kad ji gripu užsikrėtė nuo anksčiau sirgusių artimųjų. Moteris, per 80 metų amžiaus, sirgo lėtinėmis ligomis, nevaikščiojo, nuo gripo nepaskiepyta.
Gydomi 6 gripu sergantys pacientai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje vakar įvyko spaudos konferencija. Joje infekcinių ligų gydytoja Zinaida Kovaliova supažindino su situacija, paaiškino, kaip saugotis gripo, kokias komplikacijas ši liga sukelia.
Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje šiuo metu gydomi 6 gripu sergantys pacientai, 1 stebimas. Šią savaitę keli pacientai po stebėjimo išleisti namo. Iš viso šį sezoną skyriuje gydyta arba stebėta apie 10 pacientų. Gripą be komplikacijų rekomenduojama gydytis namuose, gydymą skiria šeimos gydytojas.
Staigus karščiavimas, kaulų laužymas yra klasikiniai gripo požymiai, tačiau gydytoja įspėjo, kad pagyvenusiems žmonėms labai dažnai kartu su gripo požymiais pasireiškia lėtinių ligų paūmėjimas. Gripas ypač pavojingas sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms, kūdikiams. Dažniausia gripo komplikacija yra plaučių uždegimas, pasitaiko miokardito, neuroinfekcijų atvejų.
Šį sezoną kol kas siaučia A tipo virusas. Infekcinių ligų gydytojos darbo praktika rodo, kad pasiskiepiję žmonės labai retai suserga gripu, o jei pasitaiko retų atvejų, jie perserga be komplikacijų.
Sergamumas gripu Šiaulių regione auga
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja, kad sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Šiaulių regione ir toliau didėja.
Apibendrinus 3-iosios šių metų savaitės (sausio 14–20 d.) duomenis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis padidėjo nuo 79,6 iki 83,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Per savaitę peršalimo ligomis susirgo 2 034 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų Šiaulių mieste – 1 114. Daugiausiai serga vaikai – 67,1 proc. iš visų sergančiųjų. Gripu susirgo 178 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų – 66 vaikai.
Daugiausia serga šiauliečiai
Didžiausias sergamumas gripu ir peršalimo ligomis išlieka Šiaulių mieste: sergamumo rodiklis siekia 120,8 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Palyginus su prieš tai buvusios savaitės duomenimis, gripo atvejų skaičius Šiaulių mieste padidėjo nuo 79 iki 99 atvejų. Nors Šiaulių mieste sergamumo rodiklis viršijo epideminį lygį, tačiau gripo atvejų tėra tik 8,2 proc.
Pasak Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Baranauskienės, gripo epidemija skelbiama, kai sergamumas gripu ir peršalimo ligomis per savaitę pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. visų atvejų.
Mažiausias sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis registruotas Šiaulių rajone, tačiau lyginant su ankstesniąja savaite, gripo atvejų skaičius išaugo 3 kartus (nuo 7 iki 21 atvejo). Kitose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose sergamumas gripu ir peršalimo ligomis išlieka stabilus, nesiekiantis epideminio lygio.
Praėjusių metų 3-iąją savaitę Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis buvo mažesnis – siekė 76,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, gripu sirgo 59 asmenys.
Venkime kontakto su sergančiais
Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sparčiai auga visoje Lietuvoje, todėl medikai pataria neprarasti budrumo. Gripo virusai dažniausiai plinta kosint, čiaudint ar kalbant su užsikrėtusiu arba jau sergančiu asmeniu, rečiau – liečiant užterštus paviršius, o vėliau burną ar nosį.
Sergantys žmonės skleidžia virusus daugiau nei pusantro metro atstumu, o vienas asmuo gali užkrėsti iki keturių imlių žmonių. Užkratas nešiojamas vieną dieną prieš simptomų atsiradimą ir 5–7 dienas susirgus. Paprastai skelbiama, kad sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.
Pasak gydytojos Z.Kovaliovos, namuose tai nepasiteisina, nes kontaktas jau įvyko. Reikėtų pasistengti kiek įmanoma ligonį izoliuoti, ypač nuo vaikų ir nėščių moterų, neleisti lankytojų. Susirgus būtina kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas. Gydymas efektyviausias pirmosiomis dienomis.
Svarbu vėdinti patalpas, laikytis higienos. Kiekvienas privalome kosėdami ir čiaudėdami prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsdami išmesti, nusiplauti rankas.
Siekdami apsisaugoti nuo užsikrėtimo venkime masinio žmonių susibūrimo vietų.
Veiksmingiausia profilaktika – skiepai
Pagal socialinius ir ekonominius nuostolius gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos pirmauja tarp užkrečiamųjų ligų. Per gripo epidemijas mirtingumas didėja dėl gripo sukeltų komplikacijų ir paūmėjusių lėtinių ligų. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.
Infekcinių ligų gydytoja Z. Kovaliova priminė, kad siekiant išvengti skaudžių atvejų rizikos grupių asmenys nuo gripo skiepijami valstybės lėšomis. Dėl skiepų reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Tai geriausia padaryti spalio mėnesį, kol gripo sezonas dar nėra įsibėgėjęs. Bet skiepytis galima ir dabar, nes gripo sezonas gali tęstis iki gegužės mėnesio. Tik reikia nepamiršti einant į polikliniką apie apsaugos priemones.
