Statistinis lietuvis per metus suvalgo apie 15 kg žuvies, tačiau dažniausiai šį produktą valgo per šventes. Gydytojai rekomenduoja, jog žuvis, o ypač šviežia, turi būti mūsų racione ir ją reikėtų rinktis bent kartą per savaitę. Prekybininkai pastebi, kad lašišas ir upėtakius pamėgę lietuviai pamažu keičia savo įpročius ir ieško vis įvairesnių tiek jūrinių, tiek upinių žuvų.
Lietuviams kaina nebėra pagrindinis kriterijus
Praėjusiais metais lietuviai žuvų produktų valgė mažiau, tačiau vis daugiau jų pradėjo rinktis šviežią žuvį. Kas dvejus metus atliekama Eurobarometro apklausa apie ES žuvų produktų vartotojų įpročius rodo, kad bent kartą per savaitę maitinimo įstaigose ar namuose žuvį valgo 31 proc. Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis – 41 proc. Neperkančių žuvies žmonių mūsų šalyje padaugėjo 7 proc.
Pagrindinėmis žuvų įsigijimo vietomis 2018 m. išliko prekybos centrai ir turgus. Juose lietuviai reguliariai perka šaldytą, šviežią ar konservuotą produkciją. Gerokai labiau nei statistinis europietis lietuvis vartotojas yra pamėgęs rūkytus, sūdytus, džiovintus ar marinuotus žuvų produktus. Pagal šį pomėgį esame antri Europoje (po Danijos). Pagal konservuotų žuvų pirkimą atsiliekame nuo ES vidurkio ir esame viena iš trijų mažiausiai jų perkančių šalių. Išaugus šviežios žuvies vartojimui 2018 m. pagaliau pasiekėme ES vidurkį (67 proc.).
Perkantiems žuvininkystės produktus lietuviams daug labiau nei daugeliui kitų ES šalių gyventojų rūpi produkto išvaizda, šviežumas ir kaina. Tačiau, palyginti su 2016 m. atliktos apklausos rezultatais, kaina nebėra pagrindinis kriterijus renkantis žuvis. Anuomet kaina buvo svarbiausias kriterijus net 76 proc. lietuvių, o 2018 m. – 72 proc. O produkto šviežumo kriterijaus reikšmė išaugo nuo 75 proc. iki 78 proc.
Lietuvis pirkėjas beveik dvigubai dažniau nei statistinis ES vartotojas iš viso neteikia pirmenybės žuvų kilmei.
Apklausos duomenys rodo, kad principas „rinkis žuvį lietuvišką“ nėra populiarus. Kitų šalių pirkėjai beveik dvigubai dažniau nei Lietuvos gyventojai renkasi savo šalies ir beveik trigubai dažniau – savo regiono žuvininkystės produkciją. Šiuo aspektu mes neprilygstame net latviams ir estams, kurie savo šalies žvejų sugautos ar akvakultūros ūkiuose išaugintos žuvies parduotuvėse ieško beveik perpus dažniau negu lietuviai.
Šeima itin vertina patiekalus iš žuvies
Šiaulietis Vladas pasakojo, jog jo šeimoje žuvis ypač vertinama, mėgstama ją valgyti ne tik per šventes, bet bent kartą per savaitę.
„Mūsų šeima labai mėgsta valgyti gėlavandenes žuvis. Pavyzdžiui, lynus, stintas, ešerius, starkius, tačiau taip pat stengiamės išbandyti ir kažką naujo. Todėl savaitgaliais stengiamės paeksperimentuoti ir ant mūsų pietų stalo gali rasti patiekalus iš krevečių, doradų, austrių, kalmarų, midijų ar jūros kopūstų. Mano nuomone, kiekvienas turėtume rūpintis savo sveikata, o žuvis kaip tik tam ir yra skirta. Ji – svarbus energijos ir baltymų bei naudingųjų riebiųjų rūgščių šaltinis. Kiekviena žuvis turi savų naudingųjų medžiagų, todėl žuvis puikiai tinka ir besilaikantiems dietos, ir aktyviai sportuojantiems. Pavyzdžiui, mano dukra mėgsta valgyti liesesnį maistą, todėl ji renkasi valgyti menkę, otą ar starkį. Nesuprantu tų žmonių, kurie dažnai žuvies atsisako dėl ašakų, nes esą dėl to sunku ir nepatogu ją valgyti. Tačiau juk yra tiek daug alternatyvų, tereikia tuo pasidomėti. Bijantiems ašakų puikiai tiks mažai jų turinčio žuvys tokios, kaip tie patys starkiai, upėtakiai ar dorados. Savo visiems giminaičiams visada patariu atkreipti dėmesį, kur pagauta žuvis. Saugiausia sveikatai žuvis yra pagauta vandenynuose, švariuose ežeruose ar upėse. Patariu vengti vartoti žuvį, kuri būtų pagauta Baltijos jūroje, nes ji viena užterščiausių pasaulyje, nepirkti gyvos žuvies, kuri būtų pažeista, jos šonuose matytųsi žaizdos, nevartoti plėšrių žuvų, nes jos sunkiųjų metalų ir kitų toksinų sukaupia daugiausia. O visų mūsų lietuvių pamėgtą lašišą rinktis tik tą, kuri pagauta prie Aliaskos krantų, arba iš uždaro tipo ekologinio žuvų ūkio“, – pasakojo šiaulietis Vladas.
