Netrukus kalendorius užvers dar vienus metus. Ypatingus, nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio pažymėtus. Beveik kiekvienas artėjant didžiosioms šventėms apmąstome, kuo praėjusieji buvo prasmingi. Justinas Marcinkevičius yra pasakęs, kad gyvenimo prasmės nėra atskirai nuo visuomenės, kurioje gyvenu: „Tiktai išreikšdamas save vienu ar kitu darbu, priimtinu, naudingu, reikalingu visuomenei, aš deklaruoju savo individualų gyvenimo prasmės suvokimą.“ ,,Šiaulių naujienos“ pakalbino tris Šiaulių miesto visuomenei žinomus žmones ir klausė, kokie buvo šie metai, kokių dovanų atnešė, kuo sušildė.

Kai dalijiesi muzika – jos šviesa lydi tave
„Man geri metai buvo. Kiekvienas koncertas savaip vertingas. Kai gyveni muzikoje, negali būti neprasmingų dalykų“, – sakė Sigitas Vaičiulionis, Šiaulių pučiamųjų orkestro meno vadovas ir dirigentas, ansamblio „Ars Vivo“ vadovas, muzikos pedagogas ir koncertmeisteris, neseniai atšventęs savo kūrybos 50-metį.

Maestro  Šiauliuose jau 45 metai, todėl daugeliui jo vardas neatsiejamas nuo miesto muzikinio gyvenimo. Pasak S. Vaičiulionio, kiekvienas koncertas papildo, sustiprina dvasią. Jam maloniausia dovana žiūrovų meilė ir aplodismentai. Gal ne tiek aplodismentai, o tai, kad klausytojų susirenka vis daugiau.

Šiais metais nelengva buvo rengti vasaros koncertus. Pavyko atrasti mielą vietelę bulvare prie Turizmo informacijos centro. Jau klausytojai įsitikino, kad nemokamas koncertas nereiškia prastas. „Mums  labai rūpi, kad šiauliečiai turėtų galimybę pažinti muziką, susigyventi su ja, kad muzikos šviesa lydėtų  gyvenimo kely“, – teigė S. Vaičiulionis.

Sielos džiaugsmu maestro vadina ansamblį „Ars vivo“. Su juo rengia naujametinį koncertą Ch. Frenkelio viloje gruodžio 31-ąją. „Naujametinė vokalinės muzikos puokštė“ sudėta iš maestro subrandintų, išpuoselėtų  žiedų. Tai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Juozas Janužas, dainininkai Pijus Kondrotas, Tomas Vavilovas, Kristina Valčiukienė, Beata Smiltinikienė, Rita Daukantaitė, Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokiniai ir kiti. Pats Sigitas Vaičiulionis gros fortepijonu. Paskutinę metų dieną laukia ir įspūdingas koncertas Katedroje drauge su valstybiniu Šiaulių choru „Polifonija“.

Tradiciniai šventiniai koncertai bažnyčiose, į kuriuos įtraukiami jaunieji atlikėjai, labai reikalingi ne tik miesto visuomenei, jie tiesia jauniesiems talentams takelį į sceną. Pasak maestro, darbas su vaikais leidžia pamiršti apie metus. Kai dirbi su jaunais žmonėmis, prisipildai jų smalsumo ir gyvybės. Taigi atiduodi dalelę, o gauni dvigubai. Dalytis muzika visada yra džiaugsmas. Nedžiugina tik finansavimas. Bet šiuo požiūriu 2018-ieji nėra išskirtiniai. „Visada taip buvo. Visi valdininkai gražiai šneka, o kai paprašai pinigų – nėra. Bet jeigu 45 kartą naujametinis koncertas Šiauliuose, jei rytą į veidrodį pažvelgęs dar matai, kad nei pagražėjai, nei pabjaurėjai, kas gali būti geriau? – atsidūsta S. Vaičiulionis. – Kokie bebūtų metai, orkestras turi groti.“

Kartelę nuleisti – nevalia
„Neseniai perskaičiau: „Jei turėjai didelį džiaugsmą, tai laikyk jį kaip perlą burnoje – išsižiosi, iškris, – kaip visada juokauja „Laiptų galerijos“ vadovė  Janina Ališauskienė. – Reikėtų gal atsargiau girtis, džiaugtis. Bet esame viešoji įstaiga, tad nuo šiauliečių neslėpsiu nieko.“

Pasak jos, kiekvieną dieną galerija stengiasi savo veiklą ištransliuoti, pagarsinti, kad gera žinia kuo plačiau sklistų. Kaip kitaip žiūrovą, klausytoją patrauksi, prikviesi?

„Dar turime kelias dylančių metų dieneles, gal ir laikas apmąstyti, kas gera ar bloga per metus įvyko. Sudėvėjom tuos metus, o kai sudėvėtus daiktus išmetame, lieka tik prisiminimų kvapas, – vėl pokštauja J. Ališauskienė ir tęsia visai rimtai, kad „Laiptų galerijai“ šie metai buvo savotiškas iššūkis, nes svarbiausi  projektai negavo Kultūros ministerijos pritarimo.

„Ko gero, banali, bet teisinga liaudies išmintis, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera, – svarsto direktorė. – Savotiškai sunkumai sutelkė mūsų kolektyvo žmones, suradome partnerių, pagalbininkų, padėjėjų. Tikrų padėjėjų, kurie finansiškai padėjo. Ne tik įvykdėme projektus, praktiškai be pinigų, įvyko daugybė literatūros vakarų, prasmingų koncertų.“

Įsimintinas renginys „Europos muzikos virtuozai“ su Emil Olejnik (violončelė, Lenkija/Austrija), Philip Zuckerman (smuikas, Švedija), Simona Zajančauskaitė (fortepijonas, Lietuva). Pasak galerijos vadovės, šis susitikimas su pirmąsyk šalyje viešinčiais muzikantais įvyko dėka gerų draugų.

Tradicinis festivalis „Šiaulių Monmartro respublika“, J. Ališauskienės teigimu, tapo subtilesnis, prasmingesnis negu tais metais, kai pinigų pakako. Sukurtas festivalio katalogas, o 20 dailininkų vienodo formato darbų padovanota Vaiko ir motinos klinikai – darbuotojai  facebook'e paviešino, kaip jie eksponuojami. Dailininkams džiugu, kad jų darbai pratęsė gyvenimą viešose erdvėse.  Kalėdiniu laikotarpiu pradžiugino Vilniaus valstybinio kvarteto koncertas. Kvartetas atvyko į „Laiptus“ nusiteikęs kaip į puikiausią koncertų salę, nes labai vertina Šiaulių publiką.

Gerų dalykų galerijos vadovė daug priskaičiuotų. Ji didžiuojasi kalėdine egle, kuri gal gražiausia iš visų, uždarose erdvėse papuoštų. Laiminga, kad galerijos kolektyvą papildė jauni žmonės – Monika, kuri stažavosi JAV, ir Darius, mokslus Danijoje baigęs. O labiausiai džiaugiasi tuo lankytojų ir svečių įvertinimu: jeigu kviečia „Laiptai“ – tai reiškia kokybę. Aukštai  iškelta kultūros renginių kartelė įpareigoja kitais metais padaryti dar truputėlį geriau.

„Jei gyventum ištisai sotų gyvenimą, ko gero, sunkiai įvertintum. Iššūkiai supurto ir patikrina galimybes, vertybes ir atsakomybę, – sako J. Ališauskienė. – Gebėjimas be pinigų padaryti kokybiškus renginius įrodo, kad esame atsakingi prieš šiauliečius. Kai pas mus atvyksta Vilniaus ar iš užsienio menininkai, jie sako, kad niekur Lietuvoje tokios publikos nėra. Mūsų publika ir mes patys esame šiauliečiai.“

Pasak galerijos vadovės, „sausi“ finansiniai metai šiek tiek trikdė, išbalansavo, bet išmokė susitelkti. Taigi metai buvo geri. O po Trijų karalių šiauliečių „Laiptuose“ laukia karališkos dovanos – Raimondo Sližio darbų paroda, surinkta iš geriausių kolekcijų. Ją pristatys garsi menotyrininkė dr. R. Rachlevičiūtė.

Kultūra sukuria miesto veidą
Šiaulių universiteto lektorius filosofas Jurgis Dieliautas prisipažino, kad be akademinės veiklos, monografijos rašymo, aktyviai dalyvauja Šiaulių meno galerijų veikloje, dažnai pristato dailės ir skulptūros parodas.

Jo nuomone, Šiaulių universiteto Dailės galerijoje buvo kelios ypač reikšmingos  parodos. Tai R. Bagdono ir S. Bagdonaitės-Gubinienės „Kosminiai žaidimai“. Siuviniai, šilko darbai sujungus su konceptualumu,  su moters kūno diskursu, techologiniai autorės pasiekimai  galėjo susilaukti ypatingo rezonanso šalyje.

Beno Alejūno konceptualumas, gebėjimas pateikti istorines temas nebanaliai, autobiografinių motyvų ir modernumo jungtis stebina išraiškingumu, portretų kūrimo technika. Jis valdo formatą, moka piešti, mintį sujungti su spalvine raiška, kuria išraiškingus portretus. Jo grafitti, plakatas puošia miesto erdves. Šiuos jaunus menininkus dar turės įvertinti ne tik miestas.

Įsimintina, pasak J. Dieliauto, Kazio Bimbos medžio skulptūrų paroda. Stebėtina, kaip menininkas sujungia faktūrą, skaptavimą su koncepcija, modernumą ir liaudiškas tradicijas. Įdomi Alvido Paškausko  kūryba. Konstruoja skulptūrą, įveda technologinių dalykų. Yra ironiškų plastinių užuominų, bet daro tai saikingai.

Vertos dėmesio buvo Kornelijaus Užuoto retrospektyvinė paroda, savita akvarelės meistrės Salomėjos Jastrumskytės paroda, nauju spalviniu koloritu atsiskleidė Vita Žabarauskaitė.

Rimtas kultūros reiškinys  – metų pradžioje vykusi Algimanto Aleksandravičiaus paroda „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“. Barokinė ornamentinė raiška, kraštovaizdžio ekspresija – dangaus raiška iki religinės ekstazės. Upės ratilai ar debesies poslinkis nevirsta savaimine grožybe, tai yra regiono pasakojimo, estetinės istorijos motyvas.

Tai svarbiausi akcentai, kurie parodo, kad Šiauliuose vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas. Penkios galerijos miestui nėra per didelė našta. Jos pamažu jaukinasi žiūrovą, pritraukia vis daugiau menininkų.

Pasak J. Dieliauto, sveikintinas reiškinys, kad Šiaulius  įprasmino literatūroje net du rašytojai. Iki šiol žinojome tik K. Jankausko aprašytus prieškario Šiaulius. J. Kmitos „Pietinia kronikas“ yra modernus bandymas atskleisti miesto paveikslą. R. Parafinavičiaus publicistinis romanas ,,Fotografas“ aktualizuoja daug miesto erdvių, charakterių.

„Reikėtų tiems žmonėms skirti stipendijas, kad Šiauliai būtų įtvirtinti literatūroje“, – sako J. Dieliautas ir čia pat suabejoja, ar pirmiau reikėtų nutapyti ir nufotografuoti miesto erdves, kad jos atgautų gyvybę ir sudomintų rašančius, ar aprašymai įkvėps kurti vizualizacijas.

Filosofas apgailestauja, kad Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, miestai kuriami pagal vokiškąjį modelį – iščiustyti šaligatviai, neonu švytinčios vitrinos, tačiau bedvasės, nykios erdvės, prasta aptarnavimo kultūra. Pasak jo, kai mieste neskamba klasikinė muzika, kai nėra kavinės, kurioje gali padiskutuoti ne apie agurkų kainas, o apie meną, sunku tikėtis, kad miestas bus patrauklus intelektualiam jaunimui.

Mieste statomos gamyklos, techninio gamybinio personalo daugės, bet paraleliai turi vykti estetizavimo procesai. Jei norime, kad Šiauliai nebūtų tik miestas prie Kryžių kalno, bet jauki vieta gyventi, būtina jame kurti estetiškas erdves. Parodos, spektakliai ir koncertai nėra pinigų švaistymas. J. Dieliauto teigimu, kultūra yra geriausia nusikaltimų prevencija. Ten, kur nėra intelektualaus jaunimo, veši nusikaltėliai.

„Investavome į šaligatvių plyteles, neonines šviesas, bet jeigu tuščios bus kultūrinės erdvės, atsidursime mirties zonoje, –  įspėja filosofas. – Proveržį miestui gali sukurti tik kultūra.“

J. Ališauskienė: ,,Jei kviečia „Laiptai“ – kokybė bus.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

S. Vaičiulionis: „Dalytis muzika yra džiaugsmas.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

J. Dieliautas: „Šiaulių menininkai verti didesnio dėmesio.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.